„Santaka“ / Darbo biržos vadovė vis dar svajoja apie... chemiją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-11-07 07:26

Dalinkitės:  


Dabartinė Marijampolės apskrities teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyriaus vadovė Reda Besasparienė dalyvavo visame įstaigos kūrimo procese.

Autorės nuotr.


Darbo biržos vadovė vis dar svajoja apie... chemiją

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Jau visas mėnuo Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyriui vadovauja Reda Besasparienė, pakeitusi ilgametę vadovę Alę Stepulaitienę. Skyriaus vedėjos kėdę Marijampolėje vilkaviškietė iškeitė į darbą savo gimtajame mieste.

– Ankstesnės Jūsų pareigos, atrodo, buvo aukštesnės. Kodėl grįžote į Vilkaviškį?

– Visiems sakydavau, jog Marijampolėje esu tik laikinai ir būtinai sugrįšiu. Nors dirbau gretimame mieste, nenustojau buvusi šio kolektyvo dalimi: tiek šventėse, tiek gedulo akimirką visuomet buvome kartu. Taigi toks mano sprendimas niekam nebuvo netikėtas, nes savo norą visuomet atvirai deklaravau. Esu vilkaviškietė, tad šis miestelis man labai mielas ir savas. Norisi čia palikti savo įmintas pėdas. Man ir žmonės, ir oras čia kitokie. O pareigos tiek Marijampolėje, tiek čia yra vienodos – dirbu skyriaus vedėja.

– Kiek metų išdirbote šioje sistemoje ir nuo ko pradėjote?

– Liepos mėnesį sukako 16 metų. Į šią sistemą pakliuvau atsitiktinai ir nemaniau, kad ilgai joje užsibūsiu. 1996 m., prasidėjus pramonės įmonių bankrotams, pamačiau skelbimą „Santakos“ laikraštyje apie konkursą ir nusprendžiau dalyvauti. Tuo metu jau ketvirtus metus buvau vaikų auginimo atostogose ir man „verkiant“ reikėjo profesinės veiklos. Statybinių medžiagų gamybinis susivienijimas „Sūduva“, kuriame dirbau anksčiau, merdėjo, tad nelabai būčiau turėjusi kur sugrįžti. Eidama į konkursą neturėjau supratimo, kas yra ta darbo birža ir kuo ji užsiima.

Kadangi viską visada stengiuosi atlikti iki galo, tai konkursui pasiruošiau tikrai stipriai: išmokau ne tik tuometinį Gyventojų užimtumo įstatymą, bet ir Darbo kodeksą, todėl iš trijų pretendentų buvau įvertinta geriausiai. Be to, komisijai patiko ir mano paruošta darbo klubų programa. Taigi pradėjau nuo darbo klubų vadovo funkcijų. Teko ne tik vesti užsiėmimus bedarbiams, bet būti ir registratore, ir tarpininke, netgi pavaduoti kompiuterinio tinklo administratorę, nes iš viso dirbome tik 11 darbuotojų. 1998 m. pradėti kurti informacijos-konsultacijų centrai – teko padirbėti ir ten. Po trejų metų iš vieno Darbo rinkos skyriaus buvo sukurti du: Klientų aptarnavimo ir Darbo rinkos programų. Buvau paskirta Klientų aptarnavimo skyriaus viršininke. Tų pačių metų rugsėjį man buvo pasiūlytos naujai įvestos direktoriaus pavaduotojo pareigos, kurias ėjau iki pat 2010 m. spalio 1 d. pertvarkos. Tada gavau pasiūlymą eiti Marijampolės skyriaus vedėjos pareigas.

Apibendrindama galiu pasakyti, kad pradėjusi nuo eilinio darbuotojo ir perėjusi praktiškai visas pagrindines darbo biržos veiklos sritis (išskyrus buhalterines), pabuvusi abiejų pagrindinių skyrių vedėja bei 9 metus direktoriaus pavaduotoja, tikrai žinau visą sistemą ir kiekvieno darbuotojo funkcijas.

– Ar tai susiję su Jūsų išsilavinimu?

– 1999 m. baigiau tuometinį Kauno politechnikos institutą (dabar Technologijos universitetas) ir įgijau inžinieriaus chemiko technologo diplomą. Svajojau dirbti pagal išsilavinimą. Visada buvau „tiksliukė“: matematika, fizika ir chemija – mano mėgstamiausi dalykai. Tačiau iš manųjų svajonių nieko neliko, nors dar ir dabar kartais matau save laboratorijoje su mėgintuvėliais. Galbūt kada nors...

Kadangi likimas mane nubloškė į nepažįstamus vandenis – socialinę bei užimtumo sferas, kur nuolat susidurdavau su negirdėtomis sąvokomis, teko praktiškai pritaikyti mokymosi visą gyvenimą koncepciją. Įstojau į Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakultetą, kur įgijau viešojo administravimo magistro diplomą. Dirbant teko dalyvauti įvairiuose mokymuose, nes kvalifikacijos kėlimui darbo biržos sistemoje tikrai buvo skiriama daug dėmesio.

– Ar Jūs patenkinta darbo kolektyvu?

– Dėl jo, tikriausiai, ir grįžau. Taip, esu labai patenkinta, nes tai – puikus, potencialą turintis kolektyvas, kuris, galima sakyti, mano pačios yra ir suformuotas. Man būnant atrankos komisijos pirmininke, priimta 11 iš 15 dabartinių darbuotojų.

– Ar pavyksta bedarbiams gauti nuolatinį darbą, kuriuo jie būtų patenkinti? Gal dažniausiai įsidarbinama savo pačių pastangomis?

– Darbo birža darbo vietų nekuria. Įstaiga jas registruoja ir tarpininkauja įdarbinant, suteikia informacijos ir konsultacijų įdarbinimo ar pasiruošimo klausimais. Ne paslaptis, kad dalis klientų ateina ieškodami ne darbo, o įvairių lengvatų. Tokie žmonės dažniausiai ir būna nepatenkinti pasiūlymais. Jei asmuo nori dirbti, jis džiaugiasi galimybe įsidarbinti, ateina padėkoti, pasipasakoja apie darbo pokalbį. Pasidžiaugti daugiausia ateina vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas nori geriau apmokamų darbų, kurių, deja, mūsų darbdaviai siūlo labai ribotai. Tad jauni žmonės, gavę pradinės informacijos, darbo ieško didesniuose miestuose ar užsienyje ir dažniausiai randa. Gaila išvykstančio jaunimo, tačiau reikia suprasti, kad minimalus atlyginimas jų nežavi.

– Ar galima iš karto atpažinti, kas atėjo ieškodamas darbo, o kas – tik pašalpos?

– Per tiek metų praktikos galėčiau išskirti keletą bedarbių tipų. Vienas jų – neseniai praradę darbą asmenys, kurie visą gyvenimą dirbo vienoje ar dviejose darbovietėse. Jie darbo praradimą išgyvena kaip asmeninę tragediją, yra nusivylę viskuo, nepasitiki savo jėgomis. Antrieji – aukštos kvalifikacijos paklausių profesijų darbuotojai, neabejojantys greito įsidarbinimo galimybėmis, tačiau ieškantys geriau apmokamų darbų ar geresnių sąlygų. Jiems darbo birža – kaip atostogos. Dar išskirčiau norinčius dirbti ir adekvačiai vertinančius situaciją asmenis. Tai dažniausiai darbą neseniai praradę ir norintys kuo greičiau įsidarbinti bei realaus užmokesčio pageidaujantys klientai. Šiems žmonėms aptarnauti mažiausiai prireikia darbuotojų pastangų.

Taip pat į mus kreipiasi silpnos sveikatos, vyresnio amžiaus gyventojai, turintys nepaklausias profesijas ar jų apskritai neturintys. Jie nesitiki, o ir nelabai nori rasti darbą, nes negali dirbti, tačiau registruojasi dėl sveikatos draudimo, kad nereikėtų patiems mokėti įmokų. Dar vienas klientų tipas – asmenys, turintys žalingų įpročių. Šie žmonės norėtų dirbti, tačiau jiems padėti praktiškai neįmanoma. Dar yra sugebantys ir galintys dirbti asmenys, kurie registruojasi norėdami gauti tik socialinių lengvatų. Jie dažniausiai būna taip pat Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus klientai. Darbas juos galbūt domintų tik už 2–3 tūkst. litų atlyginimą, tačiau dažniausiai nedomina joks oficialus užsiėmimas. Daugiausiai konfliktinių situacijų ir kyla su šia grupe.

Kreipiasi ir kvalifikuotas jaunimas, norintis dirbti ir uždirbti. Deja, galime pasiūlyti tik... dirbti. Per 6 mėnesius pas mus šių klientų nelieka...

– Kaip pasikeitė sistema per Jūsų darbo metus?

– Nuo 1996 iki 2010 m. Lietuvos darbo biržos sistemoje labai išaugo darbuotojų skaičius, ji išsivystė į šiuolaikiškas paslaugas teikiančią instituciją, išsiplėtė teikiamų paslaugų tinklas. Išmokome efektyviai įsisavinti ES lėšas, yra išugdytas kvalifikuotas personalas, daug kur pastatyti nauji šiuolaikiški pastatai. Po 2010 m. pertvarkos tinklas sustambintas į apskričių teritorines darbo biržas su skyriais rajonuose. Juose sumažėjo darbuotojų skaičius ir teikiamos tik klientų aptarnavimo paslaugos. Kiek ši pertvarka pasitvirtino, dar sunkoka vertinti.

– Papasakokite apie savo šeimą, laisvalaikį, pomėgius ir norus…

– Esu ištekėjusi 22,5 metų. Galima sakyti, kad jau užauginau du sūnus. Vyresnysis Tautvilas yra antrakursis, Vilniaus universitete studijuoja taikomąją fiziką, jaunesnysis Joris – abiturientas. Jis planuoja studijuoti mediciną, tad visos šeimos laukia neramus metas. Nors draugai mane vadina darboholike, tačiau turiu ir laisvo laiko. Nuo vaikystės esu visuomenininkė ir saviveiklininkė. Neįsivaizduoju gyvenimo be šokių ir dainos. Kadangi vyras ne šokėjas, jau ketverius metus lankau linijinių šokių kolektyvą, su kuriuo tenka pasirodyti ir publikai. Dainos kol kas yra tik hobis, nors vidurinėje mokykloje ir universitete lankiau chorą bei ansamblį.

Vyras „užkrėtė“ meile baidarėms ir turizmui gamtoje. Tad esu viena iš turistų klubo „Vilkelis“ steigėjų ir ilgametė jo narė. Jau 22 metai neįsivaizduoju atostogų be plaukimo baidarėmis. Vaikai pradėjo plaukti nuo 3 metų. Kartais juokauju, kad jie užaugo baidarėse. Mes mėgstame „laukinį turistavimą“, tačiau dabar tai padaryti vis sunkiau, nes plaukimas baidarėmis tapo mados reikalu.

Su draugėmis retkarčiais šiaurietiškai pasivaikštome Podvarko miške, tačiau tam lieka nedaug laiko. Dar esu knygų „rijikė“, tik dažniausia tai tenka daryti naktimis, aukojant miego valandas. Esu ekstravertė, todėl mėgstu bendrauti, neatsisakau padėti, mane domina įvairūs nauji dalykai, kelionės. Be to, patinka kultūriniai renginiai, teatras, kinas, koncertai. Negaliu pakęsti sėdėjimo namuose nieko neveikiant. Gyvenimas tam per trumpas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas