„Santaka“ / Kraštietis lietuvišką dainą skleidė visam pasauliui

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-11-05 07:50

Dalinkitės:  


Šiais metais minimos dainininko Juozo Babravičiaus 130-osios gimimo metinės.

Kraštietis lietuvišką dainą skleidė visam pasauliui

Dainavo ir carui, ir karaliui

Nuostabus tas Vilkaviškio kraštas. Sakoma, Lietuva turi dvi lakštingalas – tai poetė Salomėja Nėris ir dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Klasikines ir lietuvių liaudies dainas išpopuliarino Kipras Petrauskas ir Virgilijus Noreika. Šiuos dainininkus žinome, jų balsais žavimės. Tačiau iš laiko užmaršties išplaukia ir kiti vardai. Galime didžiuotis sakydami, kad antrasis Kipras Petrauskas yra kilęs iš Vilkaviškio apylinkių. Tai – dainininkas Juozas Babravičius. Prieškario spaudoje apie jį buvo rašoma: „Artistas, kuris žinomas ne tik Amerikoje ir Lietuvoje, bet dainavęs Rusijoje, Graikijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Jis dainavo Rusijos carui, dainavo bolševikams, karaliai džiaugėsi ir gėrėjosi jo balsu: Anglijos lordai jį vaišino ir žavėjosi jo tobulu ir nepaprastai simpatingu balsu. Jis Lietuvos dainą skelbė visam pasauliui.“

Šiais metais minime 130-ąsias dainininko gimimo metines. Pakeliaukime jo gyvenimo ir kūrybos keliais.



Namelis Panemunėje

Su J. Babravičiaus vardu susijusį namelį suradau Kaune, Panemunėje. Aukštų eglių ir obelų apsuptame name, statytame paties dainininko prieš Antrąjį pasaulinį karą, dabar gyvena jo sūnus, mokslininkas ir gydytojas Juozas Babravičius.

Šeimininkas, pasitikęs prie namo durų, veda į kambarį. Čia stovi iš R. Šliūpo pirktas fortepijonas „Diederichs Freres“, kurio klavišus lietė dainininkas. Šis kambarėlis matė daugelį prieškario laikų menininkų. Mano pašnekovas, tipiškas Kauno inteligentas, deda ant stalo senovinį patefoną, pasuka rankenėlę – ir pasklinda po kambarį tyras aukštas tenoro balsas.

Atsargiai liečiu brangias relikvijas, senovines plokšteles, leidinius, Bostono miesto Garbės piliečio raktą.

Juozo Babravičiaus gimimo metrikų įraše skaitau: „Sudarytas Vilkaviškyje. 1882 metų kovo 14 dieną 5 val. vakare atvyko: Andrius Babravičius, stalius, gyvenantis Šelvių kaime, 36 metų amžiaus, dalyvaujant to paties kaimo gyventojams Petrui Okuniui 50 metų amžiaus ir Baltramiejui Vaičiulaičiui 60 metų amžiaus, ir parodė mums vyriškos lyties kūdikį, pareikšdamas, kad jis gimė Šelvių kaime kovo 9 dieną iš teisėtos jo žmonos Brigitos, kilusios iš Petrauskų, 25 metų amžiaus.“

Babravičių šeimoje augo penki vaikai. Vietinėje pradžios mokykloje būsimasis dainininkas buvo priimtas į chorą ir pas vargonininką Kamarauską mokėsi dainuoti. Apie 1897–1898 m. tėvas iš darbo Vilkaviškio metalo fabrike buvo atleistas ir šeima persikėlė į Kauną. Juozukas mokėsi amatų mokykloje, dirbo tekintoju.



Iš Šelvių – į Petrapilį ir Maskvą

Mėgęs dainą jaunuolis Kaune įstojo į J. Naujalio įkurtą „Dainos“ draugiją. 1907 metais „Dainos“ draugijos koncerte J. Babravičius pirmą kartą dainavo solo partiją. Taip prasidėjo jo 50 metų kūrybinis kelias.

Kai J. Babravičiaus dainavimą išgirdo muzikas Jonas Brunza su žmona, ši pasiūlė vaikiną pasiųsti mokytis į Petrapilį, kur tuomet jau studijavo Kipras Petrauskas. Mokslus finansavo R. Šliūpas. Čia studijuodamas J. Babravičius ypač susidraugavo su Č. Sasnausku, atliko jo kūrinius „Kur bėga Šešupė“, „Karvelėli mėlynasis“.

Verčiame J. Babravičiaus gyvenimo puslapius. Sūnus rodo Maskvos Didžiojo teatro 1914–1918 m. nuotrauką. Čia 1914 m. rudenį J. Babravičius debiutavo atlikdamas Bajano vaidmenį M. Glinkos operoje „Ruslanas ir Liudmila“. Debiutas pavyko ir „Traviatoje“, kur lietuvis dainavo su to meto operos žvaigžde A. Neždanova. Publika žavėjosi jo sukurtais vaidmenimis: Lenskiu (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), Šuiskiu (M. Musorgskio „Borisas Godunovas“), Hercogu ir Alfredu (Dž. Verdžio „Rigoletas“ ir „Traviata“), Almaviva (Dž. Rosinio „Sevilijos kirpėjas“).



Kelionės po Europą

1919 m., palikęs Rusiją, J. Babravičius išvyko į Graikiją. Pasiūlymai dainuoti Atėnuose, Salonikuose, Pirėjuje ir kituose miestuose plaukė vienas po kito. Netrukus lietuvis buvo pakviestas dainuoti karaliaus Aleksandro rūmuose Atėnuose. Dainininkui buvo atvertas kelias ir į Atėnų operos teatro sceną.

Po triumfo Graikijoje J. Babravičius išvyko į Paryžių, buvo šiltai priimtas Anglijos lietuvių kolonijose. Ne vienas išeivis iš Lietuvos, išgirdęs jo atliekamas dainas „Visur tyla“, „Tyliai tyliai Nemunėlis teka“, nubraukdavo ašarą.

Sužavėjęs Anglijos lordus, pelnęs palankų įvertinimą spaudoje, 1922 m. J. Babravičius grįžo į Lietuvą. Pirmasis jo dainų vakaras įvyko Kauno rotušėje, „Baltosios gulbės“ salėje. Po koncerto Vaižgantas rašė, kad J. Babravičių scena įrašė į geriausių pasaulio tenorų eilę, kad jis – menininkas su Dievo malone. Klausytojus stebino atlikėjo, kuris laisvai dainavo lietuvių, italų, prancūzų, rusų, anglų ir graikų kalbomis, repertuaras.

Teatrologo J. Bruverio nuomone, dainininkas Kipras Petrauskas, pajutęs konkurentą, pasipriešino J. Babravičiaus priėmimui į Valstybinį operos teatrą.

Nesulaukęs pakvietimo dirbti operoje, J. Babravičius išvyko koncertuoti į Jungtines Amerikos Valstijas ir pelnė ten gyvenusių lietuvių emigrantų bei amerikiečių pripažinimą.



Su daina po Ameriką

Pirmasis jo dainų vakaras įvyko Čikagos „Orchestra Hall“ salėje. Labai šiltai dainininką sutiko Bruklino lietuvių bendruomenė, nes jis atliko lietuvių kompozitorių parašytus kūrinius. Entuziastingai J. Babravičių pasitiko ir Bostonas, kur atlikėjas už vokalinę ir tautinę veiklą Amerikos lietuvių bendruomenėse buvo apdovanotas Bostono miesto auksiniu raktu.

1925 m rudenį J. Babravičius išvyko pasitobulinti į Milano „La Scalos“ teatrą, o kai grįžo į Ameriką, prasidėjo jo koncertinės kelionės kartu su rusų operos žvaigžde Fiodoru Šaliapinu. Spektakliai vyko 34 miestuose JAV, Kanadoje ir Kuboje. J. Babravičius 56 kartus dainavo Almavivos partiją Dž. Rosinio operoje „Sevilijos kirpėjas“. Tai buvo dainininko operinės veiklos Amerikoje olimpas. Laikraščiai nestokojo pagyrimų, jį įvardydami trupės žvaigžde.



„Žydelis iš Vilkaviškio miestelio“

Kartais eksponatai į mūsų muziejų atkeliauja netikėtais būdais. Krašto muziejaus bičiulis, kolekcininkas ir antikvaras V. Staniulis pasiūlė įsigyti plokštelę su keistu dainos pavadinimu „Žydelis iš Vilkaviškio miestelio“. Taip aš atradau dainininką J. Babravičių.

Viešėdamas Amerikoje ir su operos solistų trupe keliaudamas po šalį, dainininkas turtų nesusikrovė. Jam teko dainuoti ir populiarią lietuviams išeiviams patinkančią kūrybą. J. Babravičius su dar dviem lietuviais įkūrė juokų trupę „Dzimdzi – drimdzi“. Klausytojai, išgirdę ilgesingas liaudies dainas ir satyrines dainuškas, kvatodavo ir verkdavo. Populiariausios melodijos buvo įrašytos į gramofono plokšteles. Viena jų pateko ir į mūsų muziejaus fondus.



Vėl Lietuvoje

Nuo 1930 m. iki 1934 m. J. Babravičius dainavo Valstybinėje operoje, koncertuodamas apkeliavo visą Lietuvą, Latviją, Estiją. 1934 m. jis dainavo Kudirkos Naumiestyje atidengiant paminklą dr. V. Kudirkai. Apie muzikines iškilmes Marijampolės bažnyčioje ir solo partiją atlikusį J. Babravičių 1937 m. rašė „Lietuvos aidas“. Kartu su kompozitoriumi Viktoru Kuprevičiumi dainininkas koncertavo daugelyje Lietuvos miestų.

Paskutinius gyvenimo metus J. Babravičius paskyrė pedagoginiam darbui, dėstė Valstybinėje konservatorijoje Vilniuje ir Kauno aukštesniojoje Juozo Gruodžio mokykloje.

Laisvalaikiu dainininkas domėjosi paukšteliais giesmininkais. Iš Opšrūtų kilęs lakūnas J. Dženkaitis jam padovanojo Šiaurės Amerikos kardinolų porelę. Kitas mūsų kraštietis, Lauckaimyje užaugęs dailininkas V. Jonynas, iš Paryžiaus norėjo atvežti Japonijos lakštingalą. Dalį laisvalaikio J. Babravičius skirdavo žvejybai.

Dainininkas mirė 1957 metais, palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse. Antkapį puošia skulptoriaus B. Pundziaus bareljefas.



Kelsime iš užmaršties

Išlydėdamas iš tėvo namelio, svetingasis jo sūnus Juozas muziejui padovanojo paties parengtą knygą „Dainininko Juozo Babravičiaus odisėja“, iš kurios sėmiausi žinių šiam pasakojimui, ir kompaktinių plokštelių su populiariausiomis J. Babravičiaus dainomis.

Dainininko sūnus pažadėjo aplankyti Vilkaviškio krašto muziejų ir Didžiųjų Šelvių kaimą. Muziejus su šio kaimo bendruomene tikisi surengti keletą renginių Vilkaviškyje bei Šelviuose, siekdamas iš užmaršties prikelti talentingo dainininko vardą.



Antanas ŽILINSKAS



Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas