Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-01-21 08:15

---

Šios savaitės viduryje kalbinti kybartiečiai kalbėjo, kad būtų patenkinti, jei viaduko takai visada būtų prižiūrimi taip, kaip dabar.

Autorės nuotr.

Kybartų miesto gyventojai dėl jiems aktualiausių klausimų nuolat kreipiasi į „Santakos“ redakciją. Skambina telefonu, rašo laiškus, siunčia pastabas internetu.

Viadukas ar... čiuožykla ?

Nuvykę pagal telefoninį signalą, domėjomės, kodėl nesirūpinama, kaip teigė skambinę gyventojai, pabarstyti geležinkelio viaduko takus. „Čia taip slidu, kad pėstiesiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, baisu eiti. Iš vienos miesto dalies į kitą, tenka vaikščioti daug kam. Viaduku einama ir į traukinių peronus. Kai laukiama kokių nors aukštų svečių, tai laiptai nuvalomi puikiai, o kitomis dienomis slidinėjame ir griuvinėjame“, – dėstė savo pastabas kybartietė, nenorėjusi pasisakyti pavardės.

Šios savaitės viduryje ant viaduko kalbinti kybartiečiai, sakė, kad būtų patenkinti, jei visada būtų taip, kaip dabar. Jie teigė, kad žmonėms pradėjus kelti aliarmą, laiptus bei tiltą ėmė barstyti. Padėjo ir atlydys. Ledas nutirpo, liko tik atskiri ploteliai, kuriuos galima ir apeiti.

„Dabar jau nuostabu, bet šią žiemą taip yra pirmą kartą. Iki tol barstydavo labai retai“, – kalbėjo kiekvieną dieną į darbą tiltu vaikščiojanti moteris. Kita pėsčioji, prilaikydama už parankės vedamą mamą, sakė, kad per didžiąją slidumą – metų pabaigoje ir sausio pradžioje – viaduko niekas nebarstė ir nevalė. „Tada čia buvo taip slidu, kad einant reikėdavo laikytis turėklų“, – sakė Galina Radionova. „Būdavo, kad ir parpuldavome“, – tvirtino Tomas Karžinauskas ir Karolis Grigalevičius. „Seniems žmonės baisiausia – slidūs laiptai“, – sakė moksleivė Lina Kuklieriūtė. „Mačiau, kaip viena su krepšiais ėjusi močiutė parpuolė, aš jai padėjau atsikelti“, – kalbėjo Mindaugas Šimanauskas.

Viaduką prižiūri geležinkeliečiai. Bet, pasak stoties viršininko Alberto Vėževičiaus, kiekviena šios sistemos tarnyba turi konkretų darbo barą: vieni atsako už lokomotyvus, kiti – už keleivinį transportą , treti – už pastatus, ketvirti prižiūri ryšių sistemą, penkti – kelius ir t.t.

Žodžiu, mechanizmas pakankamai sudėtingas, o visa jo valdžia – Kaune. Stoties viršininkas sakė, jog Kybartų viaduko priežiūros klausimus turime aiškintis kreipdamiesi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausantį padalinį „Kauno geležinkelių infrastruktūra.“

Taip ir padarėme. Tik skambindami į šią įstaigą vienu nurodomu telefono numeriu, vis gaudavome kitą, kuriuo turėtume ieškoti situaciją paaiškinančio darbuotojo, t.y. „Kauno geležinkelių infrastruktūros“ kelio statinių ūkio viršininko Arvydo Mežvinsko. Jis pripažino, kad iš tiesų buvo toks laiko tarpas, kai viaduko takai buvo nebarstomi, nes kybartietis darbininkas, kuris tai daro, sirgo. A.Mežvinskas sakė, kad tada jiems savo žmogų teko atsiųsti iš Kauno.

Galima tik stebėtis tokiu problemos sprendimu: Kybartų viaduką barstė kaunietis, lyg šiam darbui tuo metu nebūtų atsiradę žmonių vietoje.

Kybartų seniūnas Kęstutis Rakauskas sakė, kad šia tema ir apskritai dėl viaduko priežiūros, kurią galėtų atlikti ir samdomi „Kybartų darnos“ darbininkai, kalbėjosi su „Kauno geležinkelių infrastruktūros“ atstovu.

Kai kalbėjomės su stoties viršininku A.Vėževičiumi, jis sakė, jog kybartiečiai kažkodėl labai reiklūs tik dėl slidumo viaduko takuose. O kas dedasi miesto gatvių šaligatviuose, kituose takuose, kur irgi vaikščioja žmonės? Ten daug kur dar baisesnės čiuožyklos ir nėra net turėklų pasilaikyti.



Dvi organizacijos – trys pirmininkai

„2005 m. spalio 12 d. ir lapkričio 5 d. yra prisimintinos dėl to, kad spalio 12-ąją Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas pritarė idėjai steigti Kybartų savivaldybę, o lapkričio 5-ąją tam pritarė Kybartuose vykęs gyventojų susirinkimas. Rajono meras A.Bagušinskas tada pasakė, kad Kybartuose esančios bendruomenės tarpusavyje nesusikalba, ir jis buvo teisus. Šiuo metu Kybartuose yra dvi bendruomenės ir trys jų pirmininkai. Susidarė situacija, primenanti Krylovo pasakėčią apie gulbę, lydeką ir vėžį.

Būtų labai gerai, kad rajono žiniasklaida pasidomėtų ir paklaustų dviejų bendruomenių trijų pirmininkų, ką jie gali paaiškinti kybartiečiams: ar savivaldybės idėja nesibaigs taip, kaip minėtoji pasakėčia?“ Toks rašomąja mašinėle atspausdintas ir nepasirašytas laiškas atkeliavo į „Santaką“ šią savaitę.

Dėl dviejų bendruomenių ne tik kybartiečiams, bet ir mums, žurnalistams, neaiškumų kildavo ir anksčiau, kai tekdavo rašyti apie jų renginius ar kitus darbus. Kad nesupainiotume, kaip skiriamąjį ženklą tekdavo minėti bendruomenės pirmininko pavardę. Iš tikrųjų bendruomenių pavadinimai truputį skiriasi. Pirmoji, kuri steigėsi 2004 metų gegužės 5 dieną, pasivadino Kybartų bendruomenės centru (pirmininke buvo išrinkta Akilina Kazlauskienė). Tų pačių metų birželio 4 dieną įsikūrusi antroji šio pobūdžio visuomeninė organizacija pasivadino Kybartų bendruomene (pirmininku buvo išrinktas Kęstutis Miglinas).

Bendruomenių skaičiaus niekas neriboja. Jos kuriasi ir veikia vadovaudamosi mūsų šalies įstatymais. Vietos po saule užtenka kiekvienam visuomeniniam dariniui, todėl dėl jų skaičiaus galvos nėra ko sukti. Žinoma, patogiau būtų, jei dvi kybartiečių bendruomenės (gal jų prisisteigs ir dar daugiau) turėtų konkretų pavadinimą.

A.Kazlauskienė sakė, kad kurdami bendruomenę, kurią pavadino Kybartų bendruomenės centru, apie tai galvojo, bet kol buvo vieni, tai nebuvo aktualu. Kęstutis Miglinas sakė, kad pasirinkti pavadinimą nebūtų sunku, bet dabar tektų daryti įvairių pataisymų oficialiuose dokumentuose.

Turint mintyje, kad ir liaudies išmintis sako, jog „kaip pavadinsi – nepagadinsi“, labiau norėjosi išsiaiškinti rebusą dėl pirmininkų skaičiaus. Iš pradžių pagalvojome, kad laišką rašęs žmogus pirmininku vadina pernai rudenį (lapkričio 4 dieną) iš abiejų bendruomenių atstovų sudarytą koordinacinę tarybą. Į ją abi bendruomenės delegavo po septynis narius. Taip buvo susiburta turint tikslą bendromis pastangomis sklandžiau spręsti Kybartų savivaldybės steigimo klausimus. Bet koordinacinė taryba neturi nuolatinio vadovo, jos veiklai vadovaujama ir posėdžiams pirmininkaujama rotacijos būdu. Tik trečiojo pirmininko, pasirodo, irgi esama, nes Kybartų bendruomenės centras turi du pirmininkus: Akiliną Kazlauskienę ir Teodorą Gūbę. Jie abu nuoširdžiai tvirtino, kad šiuo metu ir patys nežino, kuris iš jų yra pirmininkas – gal nė vienas, o gal – abu?

A.Kazlauskienė aiškino, kad 2004 metų lapkričio 11 dieną vykusiame visuotiniame bendruomenės centro susirinkime pasiguodė, jog turi didelį tiesioginio ir visuomeninio darbo krūvį. Siūlė išrinkti kitą pirmininką. Taip ir buvo padaryta: pirmininku žmonės išrinko Teodorą Gūbę. Vėliau įsigilinus į įstatus, paaiškėjo, kad pirmininką renka ne visuotinis susirinkimas, o valdyba iš savo narių. T.Gūbė valdybai nepriklausė. Vėliau valdyba visuotinio susirinkimo nutarimą išrinkti T.Gūbę pirmininku atšaukė. Bet valdyba atšaukti visuotinio susirinkimo sprendimo neturi teisės. Tai gali padaryti tik visuotinis susirinkimas.

Rytoj šventinėje aplinkoje vyks bendruomenės centro ataskaitinis susirinkimas, kuriame tikimasi išspręsti ir dvivaldystės klausimą. T.Gūbė sakė, kad į pirmininkus nesiveržė, tapti juo sutiko prašomas. A.Kazlauskienė kalbėjo, kad dviejų pirmininkų būti negali ir nesikrims, jei neteks šių pareigų. Dabar svarbiausia viską padaryti juridiškai teisingai.

Savivaldybės steigimo klausimu kybartiečiai iš savo bendruomenių iš tiesų tikisi darnaus veikimo. Ar pasukta tokiu keliu įsteigus koordinacinę tarybą, abejonių kyla ne vienam. Trečiadienį bendruomenės centras į susirinkimą kvietė seniūnijų, kurios priklausytų Kybartų savivaldybei, kaimų atstovus. Kad vyksta toks renginys, antrosios bendruomenės nariai nežinojo, arba buvo tik kažką nugirdę atsitiktinai. Apie draugiškesnio bendradarbiavimo galimybes atsargiai kalbėjo ir vienos, ir kitos bendruomenės atstovai, palikdami tik nujausti: čia persipina įvairiausi niuansai, interesai, neatmetant ir partinės priklausomybės (Darbo partijai arba socialdemokratams).

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---