„Santaka“ / Meilė augalams slypi genuose

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-10-26 05:56

Dalinkitės:  


Iš suvargusio kelmelio išaugintą didžiulį fikusą Marija Vincevičienė pina į vieną kamieną.

Autorės nuotr.


Meilė augalams slypi genuose

Eglė MIČIULIENĖ

Nors diena – jau vakarop, vilkaviškietė Marija Vincevičienė ką tik grįžusi iš lauko. „Jau kelios dienos tvarkau gėlynus, pernešu augalus į rūsį, bet darbų niekaip nebaigiu“, – šypsosi moteris ir svetingai kviečia į kambarį.



Keliaus į botanikos sodą

Netrukus prasidės trečias rudens mėnuo. Augalų vegetacijos periodas baigėsi, jie ruošiasi žiemai. Vincevičių kieme veši dailiai apkarpyti kėniai, tujos, cūgos, maumedžiai, į šermukšnį įskiepytas kaulenis, kiti įdomūs augalai. Ką tik nuraškytos paskutinės didžiulės vynuogių kekės, jau gelsta ypač retos skėčio formos bonzinio maumedžio spygliukai, o dvi nuostabaus grožio australiškosios brugmansijos iki šiol keri įspūdingais žiedais.

Tačiau labiausiai šiame kieme praeivių žvilgsnį, ko gero, pritraukia kaktusai. Šie didesni ir mažesni nepaprasto grožio vešlūs augalai randa vietą tarp agavų, įdomiai išgenėtų alijošių bei kitų žalumynų.

Šiuo metu visus lepesnius augalus, taip pat – ir kaktusus, M. Vincevičienė iškasa ir suneša į rūsį žiemoti. Pavasarį augmenija vėl bus perkelta į darželius.

Darbas neatrodo lengvas. Įsivaizduokite, kaip persodinti smulkutėmis adatėlėmis dygliuotą žmogaus ūgio kaktusą, ir dar – dukart per metus? O skirtingo dydžio kaktusų moteris turi apie 50 rūšių. „Ne taip čia ir baisu. Išardau keletą kartono dėžių, ant jų švelniai paguldau kaktusą, tada susuku, paimu kaip vaiką – ir nunešu“, – šypsojosi moteris.

Kad ir kokį malonumą teiktų augalai, su dalimi jų M. Vincevičienė šiemet žada atsisveikinti. „Visas rūsys gėlėmis užkištas, praeiti nėra kaip“, – juokavo moteris. Suvešėjusias agavas, kaktusų kolekcijos dalį, ypač – didžiuosius augalus, išsiveš Kauno botanikos sodo darbuotojai.



Klesti orchidėjos

Vincevičių kambariuose augalai taip pat veši lyg „užsakyti“. Moteris turi nemažai orchidėjų. Viena iš jų, įsodinta į seną akvariumą, siekia kone pusantro metro – įspūdinga, kai sausio mėnesį ji visa apsipila žiedų fontanais.

Marija šypsojosi, kad ir jos suaugę vaikai atveža mamai savo orchidėjas lyg į sanatoriją – pagydyti. „Nieko ypatingo aš joms nedarau. Pati geriu mėtų, melisų, žaliąją ar juodąją arbatą, tai po du šaukštus įpilu ir į vazoną. Gėlės puikiai reaguoja! Tik nepilu tos prikvėpintos „cheminės“ arbatos – ji nei žmogui, nei augalui netinka. Kartais ir džiovintų dilgėlių lapų įbarstau. Vazonų viršų užberiu sutrupinta maumedžio žieve: ji orchidėjoms tinka, nes sulaiko drėgmę“, – aiškino M. Vincevičienė.

Orchidėjas moteris vasarą laisto daug (tik reikia žiūrėti, kad vazone nestovėtų vanduo), o žiemą tiktai išorines šaknis kone kasdien gausiai apipurškia pulverizatoriumi, kuriame vandenį sumaišo su šioms gėlėms skirtomis trąšomis.

M. Vincevičienė patvirtino, jog orchidėjas reikia auginti stikliniame inde. „Neskaidriame vazone jos irgi auga, bet tada ne tiek žydi, kiek išveši lapai“, – kalbėjo Marija.



Prikelia gyventi

Nors Marija pagal profesiją yra architektė, žiūrint į jos puoselėjamus augalus atrodo, kad moteris studijavusi gėlininkystę. Pakliuvusios į jos rankas atsigauna net ir visai sunykusios gėlės.

Vincevičių salone auga didžiulis fikusas. Gal prieš dešimtį metų išpuvusį nykščio dydžio gėlės kelmelį jai atnešė draugės. „Vaizduoji tokią gėlininkę, kuriai viskas auga net ir atbulomis šaknimis, – pažiūrėsime, ką tu iš jo padarysi“, – pajuokavo moterys.

M. Vincevičienė gėlę įkėlė į vazoną, užmovė gaubtą, kad būtų tinkamas mikroklimatas, – ir ši išleido šaknis.

Dabar fikusas – jau gerokai aukštesnis už savo šeimininkę. Marija jam neleidžia keroti bet kaip: šonines smulkias atžalėles nuskabo, o storąsias veja į vieną kamieną ir formuoja apvalų vainiką. Per kelerius metus supinta „kasa“ keliose vietose jau suaugusi į vientisą stiebą.



Supo gamtininkai

M. Vincevičienė sako, jog meilė gėlėms, matyt, „užprogramuota“ jos genuose.

„Mano prosenelis buvo sodininkas. Mama juokdavosi, kad aš nuo mažens prisisodindavau į vazonėlius karklų, ant palangės žiemą pasisėdavau tai pupą, tai dar kokį augalėlį. Paaugusią, jau mokinukę, mane visada traukė žmonės, kurie buvo susiję su augalais.

Esu gimusi ir užaugusi pačiame Paežerių dvaro pastate. Mano mokytojas buvo dabartinio Vilkaviškio rajono mero Algimanto Antano Greimo tėvas Jonas Greimas. Jų šeima gyveno tame pačiame name, kaip ir mes.

J. Greimas buvo tikras gamtininkas, su vaikais puoselėjo prie mokyklos įkurtą daržą. Mokytojas pats važinėdavo po visą Lietuvą ir parsiveždavo įvairių medelių. O aš, vaikas, lėkdavau iš paskos pažiūrėti, kur ir ką jis sodina, kokią šaką skiepija... Buvo taip įdomu – iki šiol viską atsimenu.

Tuo metu ten, kur yra Paežerių dvaras, buvo tarybinis ūkis, o jame sodininku dirbo toks Ambraziūnas. Pas jį irgi būdavo priauginta daugybė gražių augalų, priskiepyta rožių ir kitų gėlių. Matydamas, kad aš klausausi išsižiojusi, šis žmogus galėdavo pasakoti apie augalus ilgų ilgiausiai. Kartais tėvai net ateidavo manęs ieškoti...

Vėliau, J. Greimui baigus mokytojauti, atėjo jauna mokytoja Šatienė. Ji irgi labai domėjosi augalais, ypač – kaktusais. Taigi ir prie šios pedagogės buvau „prilipusi“ – taip įdomu būdavo.

Esu dėkinga šiems žmonėms už meilę augalijai“, – pasakojo pašnekovė.



Laikina – ir gražu

Dauguma M. Vincevičienės augalų išauginta iš mažučių daigų, šakelių.

Moteris ne tik iš įvairių vietų parsigabena augalų atžalėlių, bet ir pati jų nuveža svetur.

Pavyzdžiui, viename Hurgados viešbutyje Egipte iki šiol žaliuoja lietuvės nuvežtas epifiliumas – baltai žydintis kaktusas, kilęs iš drėgnų Brazilijos miškų. O pati Marija iš Egipto namo yra parsivežusi vadinamosios Nakties karalienės atžalą – šis kaktusas džiugina trumpam pražysdamas karališko dydžio žiedais.

Iš ūglių pridauginusi galybę gėlių, vilkaviškietė jomis jau yra apdovanojusi visus draugus bei pažįstamus.

Marija turi gražią gyvenimo filosofiją, kuri irgi paremta trapiu augalų gyvenimu.

„Jei ant ko nors labai supyksti, paimk į rankas paprastą pievos žolę, kad ir smilgą, – pataria moteris. – Tik įsižiūrėk, kokios nuostabios jos šaknys! Tokią minutę pagalvoji: viskas laikina ir trapu, bet kaip gražu, koks stebuklas gamtos sukurtas!.. O mes pro šalį praeiname viskuo nepatenkinti ir to grožio nė nepastebėdami...“






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas