„Santaka“ / „Muziejus – mano gyvenimas“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-10-24 06:50

Dalinkitės:  


Aušra Mickevičienė šešiakampyje muštuvyje sumušto sviesto ant juodos duonos tepa storai, kad valgytojas pajustų jo tikrą skonį.

Romo ČĖPLOS nuotr.


„Muziejus – mano gyvenimas“

Kad muziejus yra mano gyvenimas, drįstu ištarti ne dėl šių žodžių skambumo, bet iš didelės meilės savo darbui. Ji man buvo įskiepyta dar vaikystėje ir jaunystėje.



Paskatino tėtis

Mano kelias į muziejininkystę paženklintas dviejų man labai reikšmingų žmonių kūrybinio gyvenimo veikla. Pirmiausia – mano tėčio Vytauto Valuntos kraštotyrine aistra, kai jis, lietuvių kalbos mokytojas, dirbo Raudonės vidurinėje mokykloje, Jurbarko rajone. Ta aistra jis užkrėtė ne vieną savo mokinį.

Man buvo labai malonu, kai prieš keletą metų radijo laidoje, pristatančioje etninės kultūros gaires mūsų švietimo sistemoje, išgirdau vienos Raudonės vidurinės mokyklos auklėtinės žodžius, jog etninės kultūros pateikimas pirmiausia priklauso nuo mokytojo, jo noro supažindinti mokinius su krašto istorija, jo praeitimi. Anot kalbėtojos, toks buvo jos mokytojas, kraštotyrininkas V. Valunta.

Buvusi mano tėčio mokinė taip pat pasakojo, kad jo vadovaujami mokiniai užrašė savo krašto lietuvių liaudies dainas, papročius, rinko eksponatus, o Nemuno šlaito papėdėje, Raudonėje, prie senojo ąžuolo, kur ilsėjosi kunigaikštis Gediminas, suformavo kardo formos taką.

„Tuo metu tai ugdė mūsų patriotizmą, meilę gimtajam kraštui, o ekspedicijose sukaupta patirtis išsaugojo meilę etninei kultūrai“, – radijo laidoje kalbėjo buvusi tėčio mokinė.



Mieliausia – etninė kultūra

Antras žmogus, pastūmėjęs mane į muziejininkystę, – tai prieš 15 metų Ožkabaliuose sutikta tuometinė Vilkaviškio kraštotyros muziejaus direktorė Gabrielė Karalienė. Jos pakalbinta su džiaugsmu sutikau ateiti dirbti į muziejų. Bendra kalba užsimezgė dėl to, kad mano tėtis ir Vilkaviškio krašto muziejaus įkūrėja mokytoja G. Karalienė buvo kraštotyrininkai.

Kai prieš 15 metų pradėjau dirbti Vilkaviškio krašto muziejuje ir susipažinau su jo fondais, labiausiai troškau dirbti etninės kultūros srityje.

Muziejaus direktorės G. Karalienės iniciatyva 1963 metais įkurtas Vilkaviškio kraštotyros muziejus tuo metu jau buvo sukaupęs apie 100 tūkstančių eksponatų. Visi sukaupti rinkiniai yra įdomūs tyrinėti, bet man buvo mieliausia etninė kultūra: audiniai, namų apyvokos daiktai, darbo įrankiai. Jie tiesiog traukte traukė akį ir šildė mano širdį... Esu labai laiminga, galėdama juos aprašyti, saugoti ir pristatyti visuomenei parodų bei edukacinių programų metu.



Programa apie sviestą populiari

Neseniai vyko Savivaldybių muziejų bendrijos projektas „Parodų tiltai: informacija ir komunikacija“. Nors bendrijai priklauso 45 šalies muziejai, projekte ryžosi dalyvauti tik 25 iš jų. Kiekvienas muziejus turėjo pristatyti skirtingas edukacines programas.

Apsidžiaugiau, kai mūsų muziejaus direktorius Antanas Žilinskas pasiūlė man pristatyti edukacinę programą „To sviestelio gardumas“. Pristatymas vyko Kauno architektų namuose. Programos rengėjai numatė tris pamokas. Norinčiųjų susipažinti su sviesto mušimu buvo daug daugiau, negu galėjome visus sutalpinti. Bet niekaip negalėjome atsakyti patiems mažiausiems – Kauno „Pasakos“ vaikų lopšelio-darželio ir Vilijampolės socialinės globos namų auklėtiniams. Todėl vietoj trijų teko vesti penkias pamokas.

Užimti tiek daug moksleivių edukacinėse programose man padėjo muziejininkės Daiva Rožienė ir Vida Matusevičienė, o nuostabia Gražiškių krašte užaugintų žolynų arbata visus dalyvius ir svečius vaišino muziejaus dailininkė Jūratė Rutkauskienė. Be jų pagalbos viena niekaip nebūčiau suspėjusi, nes tą dieną su sviesto mušimo paslaptimis susipažino 124 Kauno miesto ir rajono moksleiviai bei darželinukai. Esu labai dėkinga savo mieloms kolegėms.



Įvertino puikiai

Programą pradėjome Suvalkijos krašto pristatymu ir supažindinimu su indais, kurie naudojami pieno produktams laikyti bei sviestui mušti.

Muziejus turi šešiakampį skrynelės formos sviesto muštuvį, kurio viduje yra ant ašies pritaisyti sparneliai svietui mušti. Prieš 10 metų sviesto muštuvį muziejui padovanojo kybartietis kryždirbys Albinas Alkevičius. O prieš dvejus metus už UAB „Santakos laikraštis“ skirtą piniginę paramą įsigijome iš šulelių pagamintą muštuvį, kurį pagamino virbalietis medžio meistras Vitalius Striuogaitis, šiuo metu gyvenantis Marijampolėje.

Taigi šį kartą mes savo programoje sviesto mušimo paslaptis atskleidėme naudodamiesi pastaruoju muštuviu. Jį sudaro medinis apie 80 cm aukščio, 15 cm į viršų siaurėjantis indas su dangteliu. Jo viduryje išgręžta skylė kotui su kryžioku įstatyti. Pamokėlės metu mokiniai patys dalyvauja sviesto mušimo procese.

Labai smagu matyti spindinčias vaikų akis, kai jie ragauja savo pačių susimušto sviesto. Jo visada užtepu daug, kad valgydamas vaikas ar suaugęs žmogus galėtų pajusti tikrą sviesto skonį. Paklaususi dalyvių, ar skanu, visada išgirstu: „Taaaip, labai skanu!“ Juk šiandien ne kiekvienas gali paragauti tikro – šviežio, natūralaus – sviesto.

Baigdami pamokėlę, sprendžiame užduotį, kad įtvirtintume žinias apie sviesto gardumą. O ta užduotis – prisiminti ir pasakyti kuo daugiau lietuvių liaudies patarlių ir priežodžių apie sviestą. Mūsų edukacinė programa „To sviestelio gardumas“ sudomino ir „Pūko“ televiziją, todėl žiūrovai su ja galėjo susipažinti laidoje vaikams „Kur Nemunėlis teka“.

Komisija Vilkaviškio krašto muziejaus pristatytą programą įvertino puikiai. Kartu su Panevėžio kraštotyros muziejaus programa „Gabrielė Petkevyčaitė-Bitė – kaimo daktarė“ laimėjome pirmąją vietą. Mums atiteko pagrindinis prizas – 500 litų kelionei į pasirinktą šalį. Labai norėčiau aplankyti vieną iš Skandinavijos šalių.

Projekte pristatytą sviesto mušimo ir ragavimo programą mėgsta ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Ją rodome per įvairias šventes, vestuvių ir jubiliejų pokyliuose.



Į darbą reikia įdėti visą širdį

Taigi esu labai laiminga, kad dirbu Vilkaviškio krašto muziejuje, puikiame ir draugiškame bendradarbių kolektyve, kad galiu visus smalsius lankytojus supažindinti su krašto etnine kultūra bei jos tradicijomis. Tik susipažinę su savo kraštu, jo istorija ir papročiais mes visa širdimi galėsime pamilti Tėvynę. Džiaugiuosi, jog tėvai mano širdyje tą meilę įskiepijo, todėl nesunku ją perduoti visiems, ypač jaunajai kartai.

Dirbdama mėgstamą darbą visuomet prisimenu savo mamos pasakytus žodžius: „Niekuomet darbo neatliksi gerai, jei dirbdama neįdėsi visos savo širdies.“



Aušra MICKEVIČIENĖ

Muziejininkė-edukatorė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas