„Santaka“ / Žmogus kalba apie savižudybę. Ką daryti?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-10-17 06:57

Dalinkitės:  


Kalbėti apie savižudybių prevenciją į Vilkaviškį atvyko kompetentinga komanda (iš kairės): savanorė Dovilė, prof. habil. dr. Danutė Gailienė, „Jaunimo linijos“ vadovas dr. Paulius Skruibis, prof. Onja Grad ir savanoris Ričardas.

Autorės nuotr.


Žmogus kalba apie savižudybę. Ką daryti?

Trečius metus po Lietuvą keliaujanti tarnybos „Jaunimo linija“ ir Andriaus Mamontovo savižudybių prevencijos iniciatyva „Nebijok kalbėti“ šį sezoną pradėjo nuo renginio Vilkaviškyje. Iniciatyvos autoriai įsitikinę, kad atviras pokalbis, drąsa kalbėti ir emocinė parama gali išgelbėti žmogų.

Klausytojai gavo žinių, kurios turėtų suteikti ryžto išgirsti šalia esančiojo mintis apie ketinimą pasitraukti iš gyvenimo, sužinojo apie pagalbos būdus.



Žinotina visiems

Į Vilkaviškį atvyko „Jaunimo linijos“ savanoriai konsultantai ir kompetentingi specialistai. Su klausytojais bendravo Danutė Gailienė, Vilniaus universiteto profesorė, habilituota daktarė, kelių tarptautinių institucijų, tiriančių savižudybes, narė. Patirtimi dalijosi profesorė iš Slovėnijos Onja Grad, klinikinė psichologė-psichoterapeutė, buvusi Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos viceprezidentė. Susitikime dalyvavo Paulius Skruibis, socialinių mokslų daktaras, „Jaunimo linijos“ vadovas, psichologas, Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas.

Perskaitę Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro skelbimus apie susitikimą, į kurį kvietė A. Mamontovas ir „Jaunimo linija“, vilkaviškiečiai, ko gero, nusprendė, kad tai jaunuomenei skirtas renginys. Kultūros centre susirinko vien paaugliai ir jaunimas.

Tačiau žinių, kuriomis pasidalijo svečiai, gali prireikti bet kokiame amžiuje. Į pirmąją kelionę su iniciatyva „Nebijok kalbėti“ išsiruošusi savanorė Monika po renginio Vilkaviškyje rašė: „Sėdėjau ir galvojau, kad tai, ką girdėjau, būtų naudinga išgirsti kiekvienam.“ „Jaunimo linijos“ savanoriai pabrėžė, jog ieškodami emocinės pagalbos jiems gali skambinti arba rašyti bet kokio amžiaus žmonės.



Emocinė parama ir žinios

Emocinės paramos pagrindas – dviejų žmonių pokalbis. Vienas jo dalyvis – „Jaunimo linijos“ savanoris, pasiruošęs išklausyti besikreipiantįjį pagalbos be jokių išankstinių nuostatų. Kitas – žmogus, ieškantis pagalbos. Bendraujama telefonu arba internetu. Pokalbis vyksta anonimiškai, garantuojamas paslapties saugojimas. Pagalba teikiama vadovaujantis tarnybos etikos principais.

Emocinę paramą „Jaunimo linijoje“ teikia ne psichologai ar psichoterapeutai, o atrinkti ir maždaug pusės metų rengimo programą baigę jauni savanoriai konsultantai. Ieškantieji emocinės paramos gali skambinti nemokamu „Jaunimo linijos“ telefonu 8 800 28 888 arba apsilankyti paramos laiškais svetainėje www.jaunimolinija.lt/laiskai.

Daugiau apie „Jaunimo liniją“ galima sužinoti adresu www.jaunimolinija.lt.



Nesame savižudžių kraštas

„Jaunimo linija“ pradėjo veikti 1991 metų pradžioje ir nuo nedidelės savanorių grupelės Vilniuje išaugo iki ištisą parą visoje Lietuvoje veikiančios tarnybos, kurioje dirba apie pusantro šimto žmonių. Net ir smarkiai pagausėjus pajėgoms tarnyba dėl lėšų stokos negali padėti visiems, kurie skambina. Susitikimuose savanoriai nemokamų renginių klausytojams teikia žinių, padedančių nesutrikti, neišsigąsti ir teisingai elgtis išgirdus greta esančiojo svarstymus apie pasitraukimą iš gyvenimo.

Pagal specialistų pateiktą naujausią statistiką, Lietuva nebepirmauja pasaulyje pagal savižudybių skaičiaus rodiklį (nusižudžiusiųjų skaičių šimtui tūkstančių gyventojų). Pirmavę nuo 1996 metų, kai rodiklis siekė 47, mes dabar esame maždaug vienoje gretoje su Latvija ir Slovėnija. Šiuo metu šalies rodiklis yra 30. Senosiose Europos Sąjungos šalyse šis skaičius yra apie 15.

Visuomenei svarbu žinoti apie šį pasikeitimą, nes nuolat kartotas teiginys apie pirmąją poziciją prisidėjo prie pavojingo stereotipo, negatyvios žymės formavimo ir įtvirtinimo. Nuolat kartojant faktą, šalis ir žmonės lyg susitaikė su savižudžių krašto etikete, pasijuto bejėgiai keisti padėtį.



Klausimų daug

Pateikiame iniciatyvos „Nebijok kalbėti“ komandos atsakymus į vilkaviškiečių klausimus.

– Žmogus kalba apie savižudybę. Ar tai – tikras ženklas, kad jis ketina nusižudyti?

– Moksliniais tyrimais atskleista, kad apie 80 proc. nusižudžiusiųjų yra tiesiai kalbėję arba netiesiogiai užsiminę apie savižudybę. Todėl žinotina: jeigu žmogus užsimena apie savižudybę, tai visuomet yra rizikos ženklas, kurio negalima ignoruoti. Net jeigu atrodo, kad žmogus tuo manipuliuoja ar tiesiog nori atkreipti dėmesį. Išgirdus tokią užuominą, visuomet verta tiesiai paklausti: „Ar tau kyla minčių apie savižudybę?“

Išgirsti teigiamą atsakymą į šį klausimą tikrai nėra lengva, tačiau tai yra pirmasis žingsnis pagalbos link. Svarbu būti kantriems ir skirti pakankamai laiko išklausyti pašnekovui. Blogiausia – nereaguoti, „nurašyti“ tokias mintis tik kaip būdą gauti dėmesio, apsiriboti replika „tu susitvarkysi“. Patarimai, kaip kalbėti su žmogumi, galvojančiu apie savižudybę, pateikiami puslapyje nebijokkalbeti.lt.

Ypač sunku ir kyla daug prieštaringų jausmų (baimė, pyktis), kai žmogus manipuliuoja savižudybe: „Jeigu tu mane paliksi, aš nusižudysiu.“ Net ir tokiu atveju savižudybės rizika yra gana reali, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia pasiduoti tokioms manipuliacijoms.

Tokiu atveju svarbu ne tik rūpintis profesionalia pagalba grasinančiam nusižudyti asmeniui, bet neužmiršti pasirūpinti ir savimi: pasidalyti šiais sunkumais su artimaisiais, kuriais pasitiki, pasikonsultuoti su psichologu.

Negalima nuvertinti ir neblaivaus žmogaus žodžių apie savižudybę, nes didžioji dalis žmonių Lietuvoje nusižudo išgėrę.

– Ar nusižudo tik silpni žmonės?

– Savižudybė nėra nei stiprių, nei silpnų žmonių poelgis. Savižudybė yra kenčiančio žmogaus nevilties žingsnis. Žmonės žudosi dėl to, kad nebegali įveikti juos kankinančio didžiulio vidinio skausmo. Šio skausmo esmė yra psichologinė: perdėtai išgyvenama gėda, kaltė, baimė, nerimas, vienišumas, nesaugumas. Ilgai kenčiančio tokį skausmą žmogaus mąstymas tarsi susiaurėja, jis ima manyti, kad yra tik vienintelis būdas to išvengti – nusižudyti.

Tačiau ir didžiulis psichologinis skausmas gali sumažėti, stiprėja noras gyventi, jeigu išgyvenimais pasidalijama su žmogumi, kuriam esi svarbus. Pasak O. Grad, savižudybė – galutinis amžinas atsakymas į laikinas problemas.

– Kokie požymiai rodo, kad žmogus galvoja apie savižudybę? Kaip jam padėti?

– Apie tokius ketinimus galima sužinoti įsiklausius į užuominas („man viskas nusibodo“, „kai manęs nebus, pasirūpinkit“). Nereikia bijoti užduoti žmogui tiesaus klausimo apie jo ketinimą ar planą. Jeigu iš tiesų galvojama apie savižudybę, toks klausimas ir kalbėjimas šia tema tikrai nepakenks, o kaip tik padės.

Neretai mintis apie savižudybę žmonės laiko paslaptyje, tik kartais apie jas užsimindami, dažnai – netiesiogiai. Izoliacijos jausmą stiprina pasidaryta išvada, kad niekas jų nesupranta ir negali padėti. Todėl kieno nors parodyta drąsa pradedant atvirą pokalbį gali atnešti didelį palengvėjimą ir suvokimą, jog yra žmogus, kuris nebijo apie tai kalbėti. Ketinimas nusižudyti – problema, kurią galima spręsti ir išspręsti.

– Kaip paaiškinti, kad žudosi mažamečiai?

– Svarbu suvokti, jog ir vaikui, nepaisant jo amžiaus, gali būti sunku. Be to, maži vaikai kopijuoja suaugusiųjų elgesį, tik nesuvokia mirties baigtinumo. Į mažamečio mėginimą nusižudyti reikia reaguoti labai rimtai, nes vaikai nepamatuoja, kas ir kiek jiems yra pavojinga ir nuo ko mirštama.

– Sesuo nori nusižudyti. Ką man daryti?

– Paaugliui nereikėtų pasilikti sau vienam šios žinios ar paslapties, kurią patikėjo artimasis. Ja reikėtų pasidalyti su galinčiais padėti suaugusiaisiais. Galima suteikti artimajam informaciją apie „Jaunimo liniją“ arba pačiam surinkti telefono numerį ir siūlyti kalbėtis su konsultantu.

– Kokie požymiai rodo, kad žmogus jau priėmė sprendimą nusižudyti?

– Psichologinį skausmą išgyvenantis žmogus būna prislėgtas. Priėmus sprendimą pasitraukti iš gyvenimo pastebimas tam tikras jo savijautos pagerėjimas, nors jokios realios, apčiuopiamos to priežasties aplinkiniai negali surasti.

– Kaip palengvinti pesimisto, kuris, atrodo, niekuo nebetiki ir nebepasitiki, vidinį skausmą?

– Atviras ir nuoširdus pokalbis – turbūt patikimiausias psichologinis nuskausminamasis. Save tarytum iš šalies girdi ir pats kalbantysis, o tai padeda jam surasti sprendimus. Be to, keičiasi kalbančiojo emocinė būsena.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, į psichologų teikiamą pagalbą žiūrima su tam tikru atsargumu, jos lyg ir gėdijamasi. „Jaunimo linijos“ teikiama pagalba padeda šios „gėdos“ išvengti. Dr. P. Skruibio teigimu, savanorių telefonu teikiama emocinė parama efektyvumu nenusileidžia profesionalų trumpalaikei telefoninei pagalbai.



Renata VITKAUSKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas