„Santaka“ / Atliekų tvarkytojų įspėjimas supykdė gyventojus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-10-15 06:51

Dalinkitės:  


Atliekų tvarkytojų įspėjimas supykdė gyventojus

Redakcija sulaukė ne vieno skambučio po to, kai gyventojai gavo sąskaitas už atliekų tvarkymą. Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) išsiuntinėtame mokėjimo pranešime gyventojams buvo pateikta informacija, jog atliekų tvarkymo įstatymų nesilaikantys, t. y. šiukšlių nerūšiuojantys, pažeidėjai bus baudžiami.

„Kvailystė! Mes mokame nemažus pinigus už paslaugą, o mums dar grasina baudomis. Privačių namų kiemuose stovi konteineriai, į kuriuos beveik nieko negalima mesti. Jei išrūšiuosime visas antrines žaliavas, konteineris apskritai liks tuščias. Žoles reikia kompostuoti, stiklą, plastiką, popierių ir metalus – rūšiuoti. Gal galėtų tie MAATC atstovai patarti, ką dėti į konteinerį?“ – pyko skaitytoja.

Vilkaviškietė pastebėjo visiškai teisingai: atliekoms, kurių susikaupia mažiausiai, MAATC išdalijo dideles talpyklas, o kur dėti rūšiavimui skirtas žaliavas, paliko rūpintis patiems gyventojams.






MAATC specialistė ryšiams su visuomene Liucija BURBIENĖ patvirtino, jog ne tik Vilkaviškyje, bet ir visoje apskrityje atsirado nemaža dalis pasipiktinusių gyventojų, kuriems Atliekų tvarkymo įstatymo ir savivaldybių „Atliekų tvarkymo taisyklių“ reikalavimai pasirodė esą neprotingi, įstatymų nuostatos yra sunkiai įgyvendinamos, o MAATC priminimas, kad už įstatymų nesilaikymą galima susilaukti nuobaudų, – beveik įžeidimas.

Štai kaip situaciją pakomentavo L. Burbienė: „Kai kurie atliekų turėtojai piktinasi, jog pagal galiojančius norminius teisės aktus jie privalo taip išrūšiuoti ar sutvarkyti atliekas, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kurių turinys patenka į sąvartynus, būtų išmetama tik labai nedidelė dalis visų atliekų.

Naujausioje Europos Sąjungos ataskaitoje, kaip valstybės narės tvarko komunalines atliekas, atskleista didelių skirtumų tarp Europos šalių. Lietuva šioje lentelėje tarp 27 Europos šalių su Malta dalijasi 24–25 vietomis. Žemiau už mus yra tik Bulgarija ir Graikija. Baltijos šalys, į kurias mes dažnai lygiuojamės, užėmė aukštesnes vietas: Estija yra 18, Latvija – 21 vietoje. Šalys buvo vertinamos pagal 18 kriterijų, už kuriuos gavo balus. Buvo vertinama, kaip šalis yra parengusi atliekų tvarkymo strategijas ir planus, koks kiekis atliekų jau perdirbamas (kompostuojamas), kiek atliekų sunaudojama energijai gaminti, kiek išmetama (užkasama, sudeginama negaminant energijos), ar veikia sistema „mokėk už tiek, kiek išmeti“, ar atliekos surenkamos, kokia dalis biologiškai skaidžių atliekų vis dar keliauja į sąvartynus, kaip taikomi draudimai ir apribojimai šalinti atliekas į sąvartynus ir pan.

Dėl žemos vietos tarp ES šalių Lietuva nuolat sulaukia raginimo gerinti atliekų tvarkymą savo šalyje. Tai galima padaryti tik įgyvendinant įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose numatytas priemones ir lygiuojantis į tas šalis, kuriose atliekos tvarkomos geriausiai.

Čia labai svarbūs teigiami gyventojų įpročiai. Žinome stereotipus, kaip skrupulingai rūšiuoja atliekas Vokietijos gyventojai, kiek pastangų tokiems įpročiams susiformuoti įdėjo tos šalies vyriausybė. Ne vienam teko girdėti arba ten gyvenant pačiam patirti, kaip Austrijos, Belgijos, Anglijos atliekų tvarkytojai elgiasi su netvarkingai išrūšiuotais atliekų konteineriais: pirmą kartą gyventojus perspėja, kad nerūšiuojant atliekų daromas pažeidimas, ir tokio konteinerio nepaima, o vėliau skiriamos tokios baudos, kad į konteinerį mesti nerūšiuotas atliekas prapuola noras.

ES ataskaitoje geriausiai tvarkančiomis atliekas ir yra pripažintos Austrija, Belgija, Danija, Vokietija, Nyderlandai bei Švedija, kuriose veikia visapusiškos atliekų surinkimo sistemos, o į sąvartynus išvežama mažiau nei 5 proc. visų atliekų. Šiose šalyse gerai veikia atliekų perdirbimo sistemos bei apdorojimo įrenginiai ir veiksmingai tvarkomos biologiškai skaidžios atliekos. Lietuvoje šiuo metu 90 proc. atliekų vežama į sąvartynus, o tik 10 proc. perdirbama.

Lietuva turi lygiuotis į tas šalis, iš kurių galima gauti pažangios patirties. Geriausiai veikia principas „pradėk nuo savęs“. Todėl ir priminėme gyventojams, jog jie privalo laikytis įstatymų ir atliekas tvarkyti taip, kaip to juose reikalaujama.

Tai ką atsakyti atliekų turėtojui, kuris klausia: jei viską išrūšiuosiu, tai ką tuomet mesiu į mišrių komunalinių atliekų konteinerį? Meskime viską, kas lieka po rūšiavimo ir pirminio perdirbimo. Marijampolės apskrityje antrinių žaliavų konteineriai miestuose yra beveik kiekvienoje atliekų surinkimo aikštelėje, jie yra ir beveik visuose kaimuose ar gyvenvietėse. Į juos reikia išmesti surūšiuotą popierių, plastiką, stiklą, metalo atliekas. Tačiau riebaluoti ar kitaip ištepti popieriai perdirbimui netinka, todėl jie turėtų būti metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Nešvarius butelius, plastiko tarą ir stiklainius prieš metant į stiklo ar plastiko konteinerį reikia išplauti. Tačiau tokie, kurių neįmanoma padaryti švaria žaliava, irgi turėtų keliauti į bendrą konteinerį. Niekur kitur nėra galimybės išmesti naudotų sauskelnių, senų drabužių ir avalynės, kol nėra atskiros surinkimo sistemos – virtuvės atliekų.

Tie, kas turi galimybę (gyvena nuosavose valdose), bioskaidžiąsias atliekas turi kompostuoti. Norint tai daryti nebūtini nei specialūs įrenginiai, nei didelis išmanymas. Reikia įruošti specialią kompostavimo dėžę ar iškasti tam tinkamą duobę. Mūsų pasigamintas kompostas grįš į gamtą, o išmetamų atliekų kiekis sumažės perpus. Nustatyta, kad 50 proc. visų atliekų sudaro bioskaidžiosios atliekos. O klausimas, kur dėti kompostuojamas atliekas daugiabučių gyventojams, irgi ne visuomet yra prasmingas. Juk daugiabučio gyventojas balkone žolės nepjauna ar vaisių krituolių nerenka. Jeigu turi tokių atliekų, vadinasi, turi ir sąlygas jas kompostuoti (pavyzdžiui, savo sodo valdose).

Nemaža dalis gyventojų prisipažįsta, kad vis dar nieko nežino apie didžiųjų ir specifinių atliekų aikšteles. Į šias visose savivaldybėse jau esančias ir veikiančias aikšteles reikia vežti senas padangas ir senus baldus, statybų laužą, pavojingų ir gamtą teršiančių medžiagų likučius, liuminescencines lempas, gyvsidabrį. Pelenus galima kompostuoti, o sudegusių anglių šlaką irgi reikėtų vežti ir perduoti tvarkyti į didžiųjų ir specifinių atliekų aikšteles. Senus vaistus galima atiduoti vaistinėms, kurios privalo juos surinkti. Išnaudotos baterijos surenkamos tose prekybos vietose, kuriose ir parduodamos.

Dar šį mėnesį visose apskrities savivaldybėse pradės veikti kompostavimo aikštelės, į kurias reikia vežti visas kompostuoti tinkamas atliekas.

Neneigsime, kad atliekų tvarkymas reikalauja pastangų ir noro tai daryti. Juk reikia atliekas rūšiuoti, kompostuoti, nunešti ar nuvežti iki specialių konteinerių ar jų surinkimo vietų. Tačiau tik visų mūsų pastangomis deramas atliekų tvarkymas taps kasdieniniu įpročiu. Tuomet priminti blogai besitvarkantiems, kad jie gali būti baudžiami, neteks ir atliekų tvarkymo specialistams. O sumažinus į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius, sumažės ir mokesčiai už jų tvarkymą.

MAATC šiuo metu pradeda įgyvendinti ypač brangiai – 70–80 milijonų litų – kainuosiantį projektą, kurį užbaigus prie regioninio sąvartyno turėtų pradėti veikti atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamykla. Didžioji lėšų dalis vėl bus skiriama iš ES fondų. Šio projekto būtų nereikėję ir būtų galima sutaupyti daug lėšų, jeigu gyventojai stengtųsi atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo paslaugų kontrolės skyriaus specialistai, nustatę atliekų tvarkymo norminių aktų pažeidimų, iki šiol atliekų turėtojus tik įspėdavo. Kontrolės patikrinimuose nustačius pažeidimus gyventojai neretai teigia, kad jie esą nežinojo, jog elgiasi netinkamai. Todėl ir buvo nuspręsta pranešime pacituoti reikalavimus, kurie yra įtvirtinti mūsų šalies įstatymuose ir savivaldybių dokumentuose. Manytume, kad atliekų turėtojai, žinodami įstatymų reikalavimus, jų laikysis ir pažeidimų bus vis mažiau.“






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas