„Santaka“ / Istorijos iš Montvilų sodybos lizdo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda svarstykles, sveriančias iki 500 kg, grėblį-vartytuvą „Saulutė“, geros būklės šaldytuvą-šaldiklį SNAIGĖ A++. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:26:46

Parduoda 2,83 ha žemės Klampučių k. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:27:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-10-10 22:51

Dalinkitės:  


Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas kandidatas į Seimą Juozas Dautartas – dažnas svečias motinos tėviškėje Montvilynėje, Opšrūtų kaime.

Istorijos iš Montvilų sodybos lizdo

Suvalkijoje, nedideliame Opšrūtų vienkiemyje, susipina įdomios praeities ir dabarties istorijos. Apie tai pasakoja iš šios sodybos kilęs gamtosaugininkas Juozas DAUTARTAS.

– Kuo įžymi Montvilų giminei priklausiusi sodyba?

– Vietiniai mūsų vienkiemio nevadina niekaip kitaip – tik Montvilyne. Pavadinimas kilo iš mano prosenelio giminės vardo. Jie čia įsikūrė gavę lopinėlį žemės ir netruko pagarsėti kaip darbštūs, sumanūs ūkininkai, šeimyniškai besielgiantys su pagalbininkais ir noriai priimantys bėdos ištiktuosius. Šios šeimos ūkis visada buvo persismelkęs tautiškumo dvasia. Iš čia kilo drauge su legendiniu „Titaniko“ laivu paskendęs kunigas Juozas Montvila, čia augo dramaturgas Juozas Montvila, režisierius Julius Dautartas, čia vasarojo rašytojas Vladas Dautartas. Čia visas savo vasaras praleidau ir aš su broliu bei seserimi.

– Su Montvilyne susijusios ir graudžios tremties istorijos?

– Taip, seneliai Montvilos ne vienerius metus praleido Sibire. Juos, kaip ir daugumą šio krašto ūkininkų, be jokio įspėjimo susodino į traukinius ir išvežė ilgiems metams. Tačiau mūsų namuose Sibiro istorijos visada turėjo ir šviesių spalvų. Gyvendama ten mano teta Marija Montvilaitė buvo subūrusi bendraminčius, kurie palaikė lietuvybę, šventė tradicines šventes ir rengė lietuviškas vakarones. Ši tremties patirtis buvo lemtinga tolesnei tetos veiklai.

Mūsų sodyboje dažnai lankydavosi vienuoliai ir kunigai. Tik paskutinėse mokyklos klasėse supratau, kad mūsų teta spausdina uždraustąją „Katalikų bažnyčios kroniką“. Dauginimo mašiną ji laikydavo išardytą dalimis ir išslapstytą po atskirus ūkio pastatus. Tai buvo labai rizikinga veikla. Jei būtų sužinojusi tarybų valdžia, galėjo nukentėti visa mūsų šeima.

Tačiau mes visada buvome auklėjami lietuvybės dvasia. Todėl kai būdamas studentas sulaukiau pasiligojusios tetos prašymo padėti išspausdinti eilinį „Katalikų bažnyčios kronikos“ numerį, sutikau nedvejojęs. Pamenu, kaip krūpčiojome už lango išgirdę triukšmą. Vėliau už šią veiklą buvau įvertintas Laisvės kovų dalyvio apdovanojimu.

– Jūsų giminei priklauso ir pasaulio tautų teisuolių apdovanojimas. Kokia jo istorija?

– Šį titulą mano seneliai Juozas ir Julija Dautartai gavo 2004 m. už žydų tautybės mergaitės Arielos gyvybės išgelbėjimą. Seneliai priglaudė paliktą mergaitę ir ją augino keletą metų. Dar šiandien prisimenu raiškų tėvo pasakojimą, kaip jie vos spėję žydaitę Arielą pakišti po tinklais ir drauge su mano tėvu išstumti valtimi į Nemuną, kai į namus netikėtai užgriuvo naciai.

– Kas lemia tokių giminių, kaip Montvilos ir Dautartai, tvirtybę? Ko reikia, kad ir šiandien būtų tokių šeimų?

– Tikiu, jog tokių šeimų ir giminių yra nemažai. Nemanau, kad esame išimtis. Savo valstybei atsidavusį žmogų ugdo tvirtos šeimos tradicijos ir tėvų rūpestis. Man baisu girdėti statistiką, kad šiandien tėvai savo vaikui skiria 7 minutes per dieną. Esu įsitikinęs, jog privalu skirti laiko atžaloms supažindinti su istorinėmis vietovėmis, eiti su jais į renginius ir literatūros vakarus, skirti laiko bendrai atliekamiems darbams. Tuo stengėmės vadovautis ir su žmona Margarita augindami savo vaikus Sigutę ir Juozą.

– Kas paskatino Jus imtis iniciatyvos gaivinti Lietuvoje žaliąją politikos kryptį?

– 1985 m. plačiojoje visuomenėje dar tik bręstant mintims apie nepriklausomybę, žaliųjų organizacijos buvo drąsios ir nuoseklios. Su bendraminčiais gynėme teršiamą aplinką, kovojome su Ignalinos atominės elektrinės plėtra ir buvome organiška Sąjūdžio dalis. Žalieji dalyvavo „Roko marše“ bei mitinguose ir buvo pelnytai gerbiami kylančios tautos. Deja, vėliau žalieji pamažu atsitraukė į visuomeninę veiklą ir apleido politiką. Tačiau šiandienos situacija ir paviešinti duomenys, jog Lietuvoje nebėra 3 milijonų, aiškiai rodo, kad reikalingi valstybės politikos pokyčiai. O juos galima daryti dalyvaujant sprendimų priėmime parlamente ir vyriausybėje.

– Kokiais klausimais, Jūsų nuomone, labiausiai reikalinga žaliųjų nuomonė?

– Žinoma, atominės jėgainės statymas Lietuvoje yra nedelsiant stabdytinas veiksmas. Atominė elektrinė padidins branduolinės nelaimės tikimybę ir ilgam įpainios mus į radioaktyvių atliekų šalinimo voratinklį. Maža to, japonų spaudoje buvo informacijos, jog kompanija „Hitachi“ netgi primokėjo Lietuvai, kad tik ši sutiktų prisiimti reaktorių, kurio nebenorėjo kiti užsakovai. Mano nuomone, tai paprasčiausias nenoras mėginti žengti naujųjų energetikos technologijų kryptimi.






Juozas DAUTARTAS

Nr. 6

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąraše.



Politinė reklama. Apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politinės kampanijos sąskaitos.

Užsk. 5517







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pagrindiniai mokesčių pasikeitimai nuo šių metų sausio 1-osios
* Jauni vilkaviškiečiai teikia konsultacijas finansiniais klausimais
* Globos namų auklėtiniai keršija juos atstumiančiai visuomenei
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas