„Santaka“ / Vietos dvasia – architektūroje ir parke

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-09-28 04:50

Dalinkitės:  


Lydimi istorijos mokytojo Juozo Jurkyno (kairėje) ekskursijos dalyviai tarsi iš naujo atrado savo miestą.

Autorės nuotr.


Vietos dvasia – architektūroje ir parke

Rugsėjį visoje Lietuvoje dešimt dienų vyko Europos paveldo dienų renginiai tema „Genius Loci. Vietos dvasia“. Vilkaviškio krašto žmonės buvo pakviesti į ekskursiją po Kybartus „Mano miestas Nadruvos pakrašty...“


Pasienio specifika


Ekskursiją vedė Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos istorijos mokytojas Juozas Jurkynas. Jos dalyviai susipažino su pasienio miesto istorija, apžiūrėjo senuosius pastatus ir kultūros paveldo objektus.

Norinčiųjų pasivaikščioti po Kybartus ir geriau juos pažinti susirinko gausus būrys. Laiko ir dėmesio pasienio miesto istorijai skyrė ir garbaus amžiaus žmonės, ir tėvų lydimi mokinukai. Ekskursija pėsčiomis vietoj planuotos pusantros valandos tęsėsi dvigubai ilgiau. Tarytum iš naujo atradusios savąjį miestą kybartietės dalijosi įspūdžiais, kad jame tikrai yra susidomėjimą žadinančių vietų.

Laikantis Europos paveldo dienų temos „Genius loci. Vietos dvasia“ ekskursijoje buvo siekiama atkreipti dėmesį į tai, kas sukuria savitą miesto aurą – išskirtinę vietos dvasią.

Klausantis istoriko J. Jurkyno buvo akivaizdu, kad Kybartų specifiką nuo pat įsikūrimo lėmė pasienio vietovės statusas, daug įtakos miesto augimui turėjo 19 a. viduryje nutiesta geležinkelio linija, artima kaimynystė su Prūsija.

Žinių apie Nadruvos, istorinių baltų žemių, pakraštyje įsikūrusį Kybartų kaimą randama pačiuose įvairiausiuose rašytiniuose šaltiniuose.

1422 m. Melno taikos sutartimi nustatyta siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kryžiuočių ordino. Riba ėjo palei Lieponos upę. Kitokio pobūdžio dokumentuose yra užfiksuota, kad pasienyje buvo sulaikyti du vyrai, Kybeikis ir Matlaukis, iš Prūsijos gabenę kontrabandą – medų.

Valstybių paribyje įsikūrę Kybartai kurį laiką priklausė Prūsijai. Per bene du dešimtmečius buvo įdiegtos privalomos naujovės. Naujieji krašto šeimininkai privertė vietos gyventojus statytis lauko tualetus bei auginti cukrinius runkelius.


Geležinė arterija


Iš vietovės raidą apžvelgusio J. Jurkyno pateiktų faktų ryškėjo, kad 19 a. viduryje nutiesta geležinkelio linija tapo tarytum naują gyvybę, o 1867 metais – ir miesto teises atnešusia arterija. Su geležinkeliu susiję daug senųjų miesto pastatų, legendų, jo statybininkų palikuonys ir šiandien tebesimeldžia ortodoksų cerkvėje.


Geležinkeliu važinėdavo
pats Rusijos caras. Miestelio, kur kirsdamas valstybės sieną ilsėdavosi imperatorius ir jo šeimos nariai, architektūros užmojai tiesiog negalėjo būti menkaverčiai. Kybartų geležinkelio stotis buvo aukščiausios kategorijos su imperatorišką didybę atitinkančiomis patalpomis. Palei stotį lygiavosi įvairios paskirties pastatai: muitinės, požeminiai ir antžeminiai sandėliai, bankai, medicinos įstaigos, viešbutis, restoranai, mokyklos, kareivinės, gaisrinė. Kai kurie iš jų iki šiol išlikę. Projektuoti prancūzų, statyti vokiečių statybininkų, tvirti, unikalūs.

Akmenimis grįstomis gatvėmis kybartiečiai tamsoje nevaikščiodavo jau 20 a. pradžioje – komunalinis miesto gatvių apšvietimas mieste pradėjo veikti 1900 metų pavasarį. Pasak J. Jurkyno, apšvietimui buvo naudojamos skalūno, kurį miestas pirkdavo iš estų, dujos.

Pastaruoju metu pažintis su Kybartais turbūt neįsivaizduojama be pasižvalgymo po buvusio geležinkelio stoties komplekso požemius. Jie buvo atverti ir „Genius loci. Vietos dvasia” ekskursantams.

Unikalius 80 metrų besitęsiančius požemius gali apžiūrėti ir pavieniai lankytojai. Dėl galimybės nusileisti į didžiulius rūsius, kažkada naudotus muitinės konfiskuotoms prekėms laikyti, reikėtų tartis su Kybartų geležinkelio pasienio veterinarijos posto darbuotojais.

Ekskursantai nusileido ir į kitą požeminę Kybartų erdvę – po visa geležinkelio rampa besidriekiantį tunelį.


Religinis paveldas


„Geležinkelio epochos“ pradžią mena ne tik išlikę unikalūs, nors šiuo metu ir prastai atrodantys pastatai, bet ir krikščionių ortodoksų cerkvė. Jos duris ekskursantams atrakino maldos namus prižiūrintis kybartietis Jevgenijus Šibajevas.

Šiuo metu ortodoksų bendruomenė Kybartuose vienija 10 tikinčiųjų. Kelis kartus per metus iš Kauno į Kybartus atvyksta dvasininkas ir cerkvėje vyksta pamaldos. Ypatingą vaidmenį liturgijoje užima giedojimas, tačiau skamba tik besimeldžiančiųjų balsai. Ortodoksai įsitikinę, kad į Dievą kreipiamasi tik savo balsu, tad vargonų cerkvėje nėra. Nėra ir katalikams įprastų suolų, nes žmonės meldžiasi stovėdami. Pastebėjus šį skirtumą, ir atsirado kiek paviršutiniškas liaudišką tikėjimo sampratą atspindintis lietuviškas terminas „stačiatikybė“. Vis dėlto šalia mūsų gyvenantiems ir šią krikščionybės kryptį išpažįstantiems žmonėms priimtiniau būti vadinamiems ortodoksais.

Ekskursantus lydėjo renginį organizavusio rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnioji specialistė Daiva Ambrasaitė. Ji priminė su miesto cerkve siejamą legendą, kuri byloja, kad čia vieną naktį buvę saugomi iš Prancūzijos į tėvynę vežami palaidoti rusų rašytojo Ivano Turgenevo palaikai. Esą taip galėję būti todėl, kad traukiniui kirtus valstybių sieną reikėjo pakeisti vagonų ratus, tad velionio kūnas nakčiai buvo atgabentas į cerkvę.


Vietos dvasia – parko medžiuose


„Genius loci. Vietos dvasios“ paieškos pasienio mieste nesibaigė praėjusius amžius menančių pastatų lankymu ir domėjimusi tuo, kas buvo. Kybartų dvasia gyva ir šiandien. Ji atkakliai leidžia šaknis į miesto žemę Algirdo parke.

Kol prie pat valstybės sienos esančiame plote pasodinti medeliai suaugs į pavėsį ir užuovėją teikiantį parką, dar turės praeiti šiek tiek laiko. Šiandien jauni augalai yra tarsi šių laikų ženklas, kad miesto dvasia gyva.

„Genius loci“ gyva ne tik konkrečioje geografinėje vietovėje. Ją puoselėja ir po pasaulį išsibarstę, bet Kybartuose vis susitinkantys Pasaulio kybartiečių draugijos nariai, kurių rankomis ir pasodintas naujasis parkas.

Daugeliui miestiečių, o tuo labiau svečiams kilo klausimas, kurio gi Algirdo garbei puoselėjamas naujasis želdynas. Pasak miesto šeimininko seniūno Romo Šunoko, parkas Algirdo vardu pavadintas kybartiečio, atvežusio daugiausia sodinukų savajam miestui papuošti, pastangoms atminti.



Renata VITKAUSKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas