„Santaka“ / Laiko ženklai Suvalkijos etnografinių sodybų parodos fone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-09-21 06:22

Dalinkitės:  


Kauniečiams Suvalkiją ir jos etnografines sodybas pristatė Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas ir muziejininkė Aušra Mickevičienė.

Kęstučio INKRATOS nuotr.


Laiko ženklai Suvalkijos etnografinių sodybų parodos fone

Pristatėme parodą

Savivaldybių muziejų bendrija, kuriai priklauso 45 šalies muziejai, minėdama Lietuvos muziejų metus, parengė projektą „Parodų tiltai: informacija ir komunikacija“. Lankytojai iki spalio 4 d. dienos kviečiami aplankyti 25 parodas ir dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, kurie vyksta Kauno miesto muziejuose, bibliotekose, kitose kultūros ir meno įstaigose.

Vilkaviškio krašto muziejus pagal šį projektą rugsėjo 7 d. Kauno architektų namuose pristatė parodą „Vilkaviškio krašto etnografinės sodybos: paieškų, fiksavimo ir pritaikymo galimybių studija“. Ji parengta pagal 2007 metais vykdytos ekspedicijos Pilviškių seniūnijoje etnografinę medžiagą. Tų metų fotografijose užfiksuotos Pilviškių seniūnijos kaimuose dar išlikusios senosios suvalkietiškos sodybos, jų pastatai, namų puošybos elementai.

Į parodą gausiai susirinko lankytojų ir svečių: projekto vadovė, Savivaldybių muziejų asociacijos pirmininkė Audronė Jakunskienė, architektė Apolonija Nistelienė, skulptoriaus Petro Rimšos sūnėnas Aidas Rimša, bibliofilas Vidmantas Staniulis, Kauno technologijos universiteto muziejaus vedėja dr. Audronė Valentienė, Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresn. specialistė Daiva Ambrasaitė, architektūros ir etnologijos specialybių studentai. Atvykstančiuosius į parodą nuostabiomis armonikos melodijomis pasitiko ir išlydėjo Albinas Selmestraitis iš Paežerių kaimo.

Pristatydamas Sūduvos krašto istoriją ir patį muziejų, įžanginį žodį tarė Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas. Apie parodą kalbėjo šių eilučių autorė Aušra Mickevičienė.



Vertinga ekspedicija


Pilviškių seniūnijoje yra daugiausia išlikusių senųjų etnografinių vienkiemių. Kitoms Vilkaviškio krašto sodyboms likimas nebuvo toks palankus. Mat sovietmečiu Vilkaviškio rajonas tapo „pirmūnu“ tarp buvusios LTSR rajonų, kai vykdant eksperimentą derlingų žemių melioravimo vajaus metu buvo nugriaunami vienkiemiai su jų senaisiais etnografiniais pastatais, o gyventojai prievarta perkeliami į kolūkines gyvenvietes. Tai įdomus mūsų kaimų ir jų gyventojų istorinis tarpsnis, kuris dar laukia savo tyrinėtojų. Vienkiemiai, puošę prieškario Lietuvos kaimus, buvo masiškai naikinami, žalojama jų senųjų gyventojų psichologija. Apie tai jau parašyta daugelyje grožinės literatūros kūrinių.

Pilviškių seniūnija išliko kaip sala to masinio žmonių perkėlimo iš gimtųjų namų į vadinamąsias „grupines“ metu. Tuo įsitikinome per minėtą ekspediciją, kurios sėkmę lėmė tai, kad po sodybas mus vežiojo Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas, gerai pažįstantis jų šeimininkus. Aš užrašinėjau jų pasakojimus, braižiau sodybų planus, o Daiva Ambrasaitė fotografavo šių vienkiemių šeimininkus, pastatus ir jų puošybos elementus.

Jau po pirmosios ekspedicijų dienos susivokėme, jog neužtenka sodybas nufotografuoti ir aprašyti, o reikia ir nufilmuoti, kad būtų užfiksuoti kalbantys žmonės, girdėtųsi jų suvalkietiškos tarmės skambesys. Šį darbą atlikti mums padėjo fotografas Jonas Juškevičius.



Darbų tąsa


Tai buvo jau šeštoji muziejaus vykdoma ekspedicija – tąsa kitų, kurias organizavo buvusi jo direktorė Gabrielė Karalienė. Pirmoji tokia ekspedicija vyko 1972–1973 metais buvusiame „Šeimenos“ kolūkyje. Čia užfiksuota medžiaga atspindi krašto istoriją, kai Vilkaviškio rajonas, kaip jau minėjau, tapo vienas iš pirmųjų per eksperimentinį masišką vienkiemių naikinimo vajų. Intensyvūs tos kampanijos mūsų rajone darbai prasidėjo 1968 metais, o 1971 m. naujojoje „Šeimenos“ kolūkio Serdokų gyvenvietėje buvo atidengtas paminklinis akmuo: šis kolūkis pirmasis respublikoje užbaigė gyventojų perkėlimą į gyvenvietes.

Antroji ekspedicija vykdyta 1975 metais „Gegužės 1-osios“ kolūkyje. Ekspedicijos metu buvo aprašyta 16 Pilviškių apylinkių kaimų. Trečioji ekspedicija surengta 1980 m. V. Kapsuko kolūkyje, ketvirtoji – 1984 metais Keturvalakių krašte, penktoji – 1985 metais „Į komunizmą“ kolūkyje, kur mūsų rajono žmonės jau galutinai buvo sukeldinti į gyvenvietes.

Dėl šio melioracijos bumo sukelto eksperimento mūsų rajone labai mažai išliko senųjų sodybų. Kaip minėjau, daugiausia jų išsaugota Pilviškių seniūnijoje, tačiau ir jos griūva, likusios be šeimininkų, arba pagal naujųjų šeimininkų skonį atnaujinamos šiuolaikinėmis medžiagomis, nuimant visas senąsias pastatų puošmenas.



Suvalkietiška sodyba


Parodoje pristatoma suvalkietiška sodyba, kurios planas yra taisyklingas. Tai – stačiakampis kiemas, apstatytas iš visų pusių pastatais: stuba dažniausiai buvo statoma pietinėje ar pietvakarinėje pusėje arba lygiagrečiai su keliu, priešais stubą – kluonas, prie kitų kiemo kraštinių – klėtis ir tvartai. Erdvę tvora dalijo į du kiemus: gerąjį ir ūkinį. Gerąjį kiemą apėmė teritorija aplink stubą, o ūkinį kiemą sudarė tvartai ir kluonas. Šalia stubos visu pasieniu buvo aptveriamas gėlių darželis. Vilkaviškio rajone yra paplitusi tradicija darželį įrengti priešais stubą. Parodoje tai liudija eksponuojamos skulptoriaus Petro Rimšos gimtinės Naudžių kaime nuotraukos.

Suvalkietiškos stubos buvo vienagalės ir dvigalės. Puošiami prieangiai, durys langų apvadai, langinės, skliautai, vėjalentės, sijų bei gegnių galai ir sienų galinės pastogės, vadinamos skydais. Ypač puošnios buvo išilginės sienos iškyšos – konsolės, nufotografuotos Giraitynėje, kuri yra Pančekių kaime. Stubų langai būdavo puošiami apylangėmis, dažnai – užveriami langinėmis, o ypač tai pasakytina apie seklyčias.

Prieangiai – vienašlaičiai ir dvišlaičiai – statomi prie stubos gerojo kiemo pusėje. XX a. paplito įstiklinti prieangiai-verandos. Tai fotografijose matome Rimšynėje, Brundzynėje.

Klėtis statydavo netoli nuo stubos ir jos buvo vienas pagrindinių ir gražiausių ūkinių pastatų. Jose būdavo laikomi grūdai, mėsa, o dažnai ir miegama. Klėčių langus puošdavo viršlangiu, polangiu ir šoninėmis lentomis. Durų viršutinis sluoksnį apkaldavo dekoratyviu rombų motyvu.

Tvartai Suvalkijoje buvo keleriopų rūšių: suręsti iš rąstų, plytiniai ir nudrėbti iš molio. Paplitęs išilginio tvarto, turinčio atskirus įėjimus į patalpas, tipas. Kluonai paprastai būdavo statomi rąstiniai, dvišlaičiu stogu, dengti skiedromis arba šiaudais. Juose buvo kraunami ir apdorojami javai. XX a. plito karkasinės konstrukcijos, vertikaliai lentomis apkalti kluonai. Kluono durys – iš stačių lentų, standžiai surišamos įstrižiniais ryšiais, kad durys nenusėstų. Ryšiai daromi iš standžių medžio juostų ir simetriškai sukryžiuojami.

Sodybos tvorą tverdavo iš statinių, kurių viršūnės būdavo papuoštos geometriniais rombų ir skritulių elementais. Šulinys – mediniais ar iš akmenų sumūrytais, vėliau – betoniniais rentiniais. Vandenį semdavo medine svirtimi.



Išlydėjome su vaišėmis


Parodos lankytojai buvo supažindinti ir su suvalkietišku tautiniu kostiumu. Pristatydamos parodą mudvi su muziejininke Daiva Rožiene dėvėjome tautiniais drabužiais. Norintieji išsamiau susipažinti su suvalkietiško kostiumo ypatumais galėjo juos paanalizuoti, nes parodą puošė keturi tautiniais kostiumais aprengti manekenai.

Baigiant ekspozicijos pristatymą, buvo rodomas fotografo Jono Juškevičiaus sukurtas filmas apie ekspediciją Pilviškių seniūnijoje. Na, o paskui muziejininkė Vida Matusevičienė lankytojus pakvietė paragauti suvalkietiško skilandžio, šviežiai iškeptos duonos, sūrio su obuoliene ir sodo gėrybėmis, kuriais anuomet būdavo vaišinami visi šių sodybų svečiai.



Aušra MICKEVIČIENĖ

Parodos kuratorė, muziejininkė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas