„Santaka“ / Senasis audimo amatas tapo kasdienine veikla

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalinga melžėja (galimas apgyvendinimas). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-10-20 10:52:17

Parduoda 7,5 a sodą „Paskenduolės“ bendrijoje (yra vasarnamis). Tel. 8 620 49 187.
Galioja iki: 2019-10-25 09:31:08

Parduoda traktorių MTZ-80, siaurus ratus, 5 m vartytuvą DEUTZ-FAHR, krautuvo („autokaro“) šakes, kabinamos gale. Tel. 8 618 50 719.
Galioja iki: 2019-10-26 13:27:28

Šiaudapjovę („akselinę“) su vienfaziu vokišku varikliu, 5 durų didelę medinę spintą, 4 vasarines padangas 185/70 R14. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2019-10-28 09:50:26



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-09-17 22:08

Dalinkitės:  


Prie sūnaus padarytų audimo staklių Marija Danilaitienė gali sėdėti ištisas dienas.

Autoriaus nuotr.


Senasis audimo amatas tapo kasdienine veikla

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškietė Marija Danilaitienė daugiau nei prieš dešimtmetį net neįsivaizdavo, kad audimas gali tapti neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Dabar moteris prie staklių praleidžia visą savo laisvalaikį.


Iš kartos į kartą


Namuose stovėjusias audimo stakles vilkaviškietė atsimena nuo pat vaikystės. Audėjomis buvo ir jos senelė, ir mama. Vis dėlto prie staklių augusi M. Danilaitienė kratėsi šios veiklos ir nemanė, kad ateityje be audimo neįsivaizduos nė vienos savo dienos.

Viskas pasikeitė maždaug prieš 13 metų. Tuomet „Pegaso“ kavinėje dirbusi moteris sužinojo, kad šios savininkė Teisutė Čiapienė norėtų susirasti audėją, kuri išaustų lininių servetėlių. M. Danilaitienė pasiūlė savo mamos paslaugas. Vis dėlto išsirinkus raštą paaiškėjo, kad garbingo amžiaus audėja jų išausti nesugebės.

„Tuo metu mama jau buvo daugiau nei 80 metų. Kai ji pradėjo austi, pamačiau, kad vis ką nors pamiršta, painioja eiles. Raštas buvo išties sudėtingas, specifinis – jo mokytis mama kažkada pėsčiomis ėjo daugiau nei 20 kilometrų į Kalvariją. Pasisiūliau servetėles išausti pati, nes nesinorėjo atsakyti kavinės direktorei“, – prisiminė pašnekovė.

Išaudusi užsakytas servetėles, M. Danilaitienė daugiau neišlipo iš staklių ir audžia iki šiol.


Greitai mokėsi


„Bijojau, kad pradėjusi austi neturėsiu iš ko gyventi, nieko neuždirbsiu. Be to, ir pats audimo procesas vyksta gana lėtai. Sijoną išausti trunka 3–4 dienas, o prijuostę – nuo vienos iki pusantros savaitės, priklausomai nuo sudėtingumo“, – pasakojo vilkaviškietė.

Daugiausiai įtakos jos apsisprendimui atsiduoti vien audimui turėjo pažintis su Zigmu Kalesinsku, D. ir Z. Kalesinskų aukštesniosios liaudies amatų mokyklos direktoriumi. Būtent jis ir padrąsino moterį mesti kitus darbus ir užsiimti vien audimu.

Tuo metu Marijampolėje kūrėsi naujas kolektyvas, kuriam prireikė tautinių rūbų. Juos išausti buvo pasiūlyta M. Danilaitienei. Moteris važinėjo po įvairius muziejus ir atidžiai apžiūrinėjo autentiškus austų rūbų raštus. Netrukus užsakovai moteriai pasiūlė vykti į tuo metu Rumšiškėse bei Palangoje surengtą audėjų mokymo programą. Vilkaviškietė ten išvyko savaitei, tačiau organizatoriams pamačius, kad moteris yra darbšti ir smalsi, kursuose jai buvo leista pasilikti tris savaites.

Nors M. Danilaitienė buvo išsiųsta mokytis austi tik sijonų, tačiau gabi moteris greitai perprato ir prijuosčių, juostų audimo meną.

Rumšiškėse ji išmoko austi dzūkiškus ir aukštaitiškus rūbus, o Palangoje – žemaitiškus ir suvalkietiškus.


Įkūrė audimo artelę


Grįžusi iš mokymų audėja senai pažįstamai etnografei Nijolei Skinkienei užsiminė norinti pati pradėti mokyti kitus audimo paslapčių. N. Skinkienė netrukus parašė projektą įsigyti medžiagoms, staklių parūpino M. Danilaitienės mamos pažįstami.

Šiuo metu vilkaviškietė su kolegėmis Mažojoje audimo artelėje audžia tautinius rūbus, moko kitus audimo paslapčių. Kaip pasakojo pašnekovė, audėjų ne tik mūsų rajone, bet ir visoje Lietuvoje nėra daug, tačiau džiugina tai, kad vis jaunesni žmonės renkasi šią veiklą. Dažniausiai – moterys.

„Kai mokyklų pedagogai susipažinti su audimo pagrindais atveda savo klasės mokinius, prie staklių mieliau sėda berniukai. Vis dėlto iš tikrųjų savo gyvenimą susieti su audimu nori beveik vien moterys. Šiuo metu artelėje mokosi 12 audėjų“, – pasakojo M. Danilaitienė.

Vilkaviškietė sakė iš pradžių galvojusi, jog artelė bus niekam neįdomi ir tai būsiąs tik vienadienis projektas. Vis dėlto nuogąstavimai nepasitvirtino – labai greitai buvo gauta daugybė užsakymų. Šiandien tautinius rūbus Mažojoje audimo artelėje užsisako įvairūs šokių ir dainų kolektyvai, mokyklos, pavieniai asmenys.

Moteris svajoja, kad jos amatas niekada neišnyktų, o jai netrūktų ne tik užsakymų, bet ir mokinių, kurie norėtų gilintis į audimo paslaptis.


Apdovanojimai įpareigoja


M. Danilaitienė tvirtino, jog galėtų austi ištisas dienas. Namuose moteris turi dvejas stakles, iš kurių vienas yra padaręs jos sūnus. Atskirai su šeima gyvenantis sūnus, atvykęs į svečius, dažnai pagelbsti mamai audimo procese, tačiau pats sėsti prie staklių vengia. Kaip pasakojo pašnekovė, vis dėlto austi jis moka kuo puikiausiai. „Tai yra jo genuose“, – šyptelėjo audėja.

M. Danilaitienė yra dalyvavusi ne vienoje respublikinėje bei tarptautinėje parodoje, įvairiuose konkursuose. Kadangi moteriai šis amatas jau yra tapęs gyvenimo būdu, ji mielai savo darbais dalijasi su kitais.

Neseniai vilkaviškietės austos servetėlės bei šalikai iškeliavo į Japoniją, daugybę savo darbų moteris yra pristačiusi ir kitose šalyse. Šiuo metu didžioji dalis audėjos dirbinių sukaupta Vilkaviškio kultūros centre.

Ne vieną apdovanojimą laimėjusi audėja labiausiai didžiuojasi 2008 metais respublikinėje liaudies meno parodoje-konkurse „Aukso vainikas“ taikomosios liaudies dailės kategorijoje iškovota pirmąja vieta ir „Aukso vainiku“.

„Tuomet sužinojusi, kad laimėjau, net verkiau iš laimės“, – prisipažino pašnekovė.

Pasak jos, vainiką amatininkas gali laimėti tik vieną kartą per penkerius metus, todėl į kitą tokį pat apdovanojimą moteris kol kas negali pretenduoti.

Vilkaviškietės austi sijonų, liemenių, prijuosčių audiniai, rinktinės juostos ir megztos riešinės yra laikomi sertifikuotais produktais. Sertifikatas liudija, jog M. Danilaitienės darbus galima laikyti tautinio paveldo pavyzdžiais.

Pati audėja prisipažino, kad sulaukusi apdovanojimų ji jaučiasi pamaloninta ir įvertinta. Vis dėlto, anot jos, įvertinimai tik dar labiau įpareigoja nesustoti kurti, toliau puoselėti savo amatą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Žmonės stojo į „Pažadų kelią“
* Ūkininkas dėl galimybės dirbti žemę atsisakė politinių postų
* Problema, kurios negalima spręsti tyliai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar eidami tamsiu metu segite atšvaitus?
Taip, būtinai.
Mano atšvaitas – dar stalčiuje.
Pėsčiomis nevaikštau.
Kam atšvaitas, jei einu tik šalikele?



Kalbos patarimai

Didžiuma ar diduma?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas tik žodis diduma – didesnė dalis, dauguma. Pvz.: Didžiumą (= Didumą ) derliaus jau nuėmė.
Netaisyklingai vartojamas vietininkas didžiumoje irgi turi būti taisomas. Pvz.: Šiandien romano autorius didžiumoje (= iš esmės, beveik visai ) užmirštas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas