„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-09-14 06:34

Dalinkitės:  


Atodangos

Bobų vasara ir politikų ruduo

Pradžioje savaitės Naglis Šulija mums „atsiuntė“ palyginti ankstyvą bobų vasarą. Gražus tai metų laikas, tik trumpas – vos keletas dienų. Miela širdžiai ta bobų vasara. Naktys, kad ir vėsios, bet kokios ryškios žvaigždės – atrodo, ranka pasieksi... Tykią naktį girdėti, kaip sode žemėn bumbsi prinokę obuoliai, kaip aukštai padangėje gailiai klykia išskrendančios gervės... Nenušienautas pievas ir javų ražienas apraizgo voratinklių tinklai, o įdienojus tos voratinklių skraistės pakyla aukštyn į orą ir skrieja padangėmis paskui išskrendančių paukščių virtines.

Kaip neprisiminti šiuo atveju puikios prancūzų dainininko Šarlio Aznavuro dainos apie bobų vasarą? Tačiau bobų vasara greitai baigiasi ir iškart prasideda ilgas – kaip prognozuoja jau ne Naglis Šulija, o politologai – „karštas“ politikų ruduo.

Vienas žinomas Lietuvoje filosofas aiškina, kad politika – tai saldus senių kerštas jaunystei. Mūsų globalioje popkultūroje seniai mėgdžioja paauglius, nes nori būti jauni. Jie nori jaunų kūnų, sėkmės ir ne tik dėmesio, bet ir garbinimo. Deja, tik ne ramybės ir orumo.

Garsūs Lietuvos politikai, atrodo, turi viską: klestintį verslą, milijonines sąskaitas bankuose, puikius namus ir žavias jaunas moteris... Visas pasaulis po jų kojomis – tad ko jie veržiasi į politiką? Negana to, kiekvienas nori būtinai turėti s a v o partiją, kuriai vadovautų, kuri dirbtų jo asmeniniams interesams. Ko iki visiškos laimės trūksta V. Uspaskichui, bankininkui V. Romanovui, buvusiai prezidentienei K. Brazauskienei? Ar ne per įtemptą, didžiulės energijos ir nervų kainuojančią ilgametę politinę kovą prarado sveikatą ir ant gyvybės bei mirties slenksčio atsidūrė politikė Kazimiera Prunskienė? Vardan ko jie taip stengiasi, aukoja savo gyvenimą? Dėl mūsų? Labai abejotina.

Pažiūri eilinis rinkėjas per televiziją politikų diskusijas ir nežino, ar čia juoktis, ar pykti. Kaip sakė vienas gerai pažįstamas televizijos žiūrovas, kartais tiesiog norisi nuspirti televizorių. Tačiau, kaip dabar mėgstama sakyti, televizorius čia „ne prie ko“. Problema išties visai ne politikų, o mūsų, t. y. rinkėjų. Tai mes juos renkamės, o ne jie mus. Prieš kiekvienus rinkimus laužome galvą: aha, tas apgavo, gražiai čiulbėjo, bet netesėjo – dabar rinksiuosi šitą... Ir vėl, kaip jau tapo įprasta, lipame ant to paties „grėblio“...

Eiliniai rinkėjai dažnai pasiklysta tarp partijų ir visuomeninių judėjimų gausos bei jų viena kitą kopijuojančių programų. Vienos partijos rinkimų programą perskaitęs kitų gali neskaityti – visose tas pat: rūpestis mūsų gerove. Argi tai blogai? Žinoma, kad malonu, kai tavimi kas nors rūpinasi, jeigu tas rūpestis nuoširdus. Bet kaip patikrinti? Gal reikėtų prieš rinkimus kiekvieną kandidatą sodinti prie melo detektoriaus. Bet ir tai duotų mažai naudos. Per ilgametę praktiką mūsų politikai tiek įgudę, kad lengvai apgautų moderniausią melo detektorių. Lieka pasitikėti. O kai pasitiki, ir ant širdies ramiau.

Patys save vienmandatėse apygardose išsikėlę kandidatai viešai giriasi, kuris daugiau rinkėjų parašų surinko, kuriuo žmonės neva labiau pasitiki. Tarsi šie rinkėjų parašai galėtų atstoti į balsadėžę įmestą balsavimo biuletenį. Netgi ir su tais balsavimo biuleteniais visokių kuriozų pasitaiko, o rinkėjo parašą galima lengvai gauti ir gatvėje iš šiukšlių konteinerių „kontrolierių“. Juk šie, kaip ir narkomanai bei alkoholikai, taip pat visateisiai rinkėjai.

Tad tik atlaidžią šypseną sukelia mūsų buvusio Savivaldybės mero vieša padėka savo „gausiems“ rėmėjams. Žinoma, negalima šaipytis iš žmogaus nelaimės. Tačiau blogai, kai tie „nelaimėliai“ pamiršta praeitį, neįvertina savo galimybių ir toliau žaidžia su atlaidžiais rinkėjais „pasitikėjimo korta“. Juk visi žinome, kaip lengvai griūva kortų nameliai. Tarp visų priklausomybių – alkoholizmo, narkomanijos, seksomanijos, didybės manijos – be abejo, pirmauja priklausomybė nuo politikos. Į ją prieš savo valią esame įtraukiami visi – ir privalome žaisti tą abejotinos vertės žaidimą.

Kažkas palygino politines partijas su katėmis: jos irgi greitai veisiasi ir visos margos. O kuri geriausia? Nagi ta, kuri peles gaudo geriausiai! Liaudies išmintis nesensta, bet mes iš jos nesimokome. Esame blogi mokiniai.

Kai geriausiame lietuviškame meniniame filme „Niekas nenorėjo mirti“ pagyvenusio valstiečio paklausė apie politiką: „Su kuo tu, Jeronimai?“, šis nedvejodamas atsakė: „Su savo boba!..“ Šio valstiečio lūpomis bylojo sena liaudies išmintis. O jei manęs kas paklaustų, su kuo aš, negalvodamas atsakyčiau: „Su bobų vasara...“



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas