Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-01-14 08:19

---

Per savo gimtadienį pas logopedę Janiną Leonavičienę atėjęs ketverių Edvinas nori kalbėti nešvepluodamas.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Dėl neaiškios vaikų kalbos besikremtančios mamos susiduria su problema – rajone trūksta logopedų. Specialistams taip pat tenka nerimauti – vaikų su kalbos sutrikimais nuolat daugėja.

Lemia socialinė aplinka

Vilkaviškio ligoninės logopedė Janina Leonavičienė gydo viso rajono vaikų kalbos sutrikimus. Pas ją mažieji pacientai kreipiasi su Vaikų konsultacijos gydytojų siuntimais.

Didelę patirtį turinti medikė, keliskart per savaitę dirbanti ir Marijampolėje, sakė, jog vaikų su kalbos sutrikimais kasmet daugėja. Tam įtakos turi socialinė aplinka.

Dažniau prie kompiuterio ar televizoriaus linkę sėdėti vaikai mažiau bendrauja su tėvais, broliais, seserimis, todėl lėčiau vystosi jų kalba. Tėvai tik džiaugiasi, kad vaikas užsiima vienas ir netrukdo dirbti.

Mažai bendraujantis ir to nereikalaujantis mažylis aplinkinių dažniausiai pavadinamas „geru vaiku“. Tačiau vėliau išryškėja, jog tėvams „netrukdantis“ vaikas turi rimtų sutrikimų.



Susikalbėti tarpusavyje

Tėvai turėtų kreipti dėmesį jau į pirmuosius kūdikio gugavimus. Spiegiantys, vienodi garsai rodo galimą sutrikimą. Nuo penkių mėnesių vaikelis turi reaguoti į savo vardą, pašauktas atsisukti.

Nuo pusantrų metų mažylis turi tarti pavienių žodžių, o nuo pustrečių savieji jau turėtų susikalbėti su vaiku.

Nors mažylis nebūtinai žodžius taria aiškiai ir suprantamai, kasdien su juo būnantiems žmonėms – mamai, tėčiui, seserims, broliams – jo kalba turi būti suvokiama.

Trejų metų vaiko kalbą jau turėtų suprasti ir svetimi. Jei tokiame amžiaus tarpsnyje vaikas dar nekalba, tėvai turėtų susirūpinti. Suprantama, jis gali švepluoti, garsus tarti nevisai teisingai ar aiškiai, tačiau bendrauti jau privalo.

Logopedė aiškino, jog tėvai turėtų atkreipti dėmesį į mažylio artikuliaciją – ar nepakreipta vaiko lūpa, liežuvis, ar normaliai ryja, ar balsas ne žemas, tylus.

Šie simptomai taip pat gali rodyti tam tikrus kalbos sutrikimus.



Paveldimas polinkis

Nustoti švepluoti vaikas turėtų sulaukęs penkerių metų. Visuomet reikia išsiaiškinti priežastį, kodėl mažylis švepluoja. Galbūt priaugęs liežuvis ar dėl tam tikrų defektų jis per daug iškišamas. Gali būti ir psichologinių problemų, tuomet vien specialių pratimų nepakanka.

Logopedė ne tik moko taisyklingai tarti garsus, bet ir daro veido masažą, moko artikuliacijos, kvėpavimo, maitinimo terapijos pratimų.

Didelės įtakos šveplavimui turi neigiami įpročiai. Pavyzdžiui, kai vaikui ilgai duodamas čiulptukas ar jis žinda pirštą, žaislą.

Panašių kalbos defektų gali turėti kelios giminių kartos, bet tai dar nereiškia, kad jie nepataisomi.

Paveldimas polinkis į vienokius ar kitokius kalbos sutrikimus, tačiau lankydamasis pas logopedą mažylis gali išmokti garsus tarti teisingai. Sunkiau išgydomas mikčiojimas, tačiau logopedo pagalba galima jį padaryti mažai pastebimą. Svarbiausia įveikti baimę kalbėti, nes susijaudinęs vaikas mikčioti pradeda dar labiau.



Taiso nuo gimimo

Logopedės išmokytus pratimus galima kartoti ir namuose, tačiau kartais, mėgindami patys ištaisyti kalbos defektus, tėveliai padaro meškos paslaugą.

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybai priklausanti logopedė sakė, jog su rizikos faktoriumi gimusius (neišnešiotus, nėštumo metu intoksikuotus, gimdant traumuotus ir t.t.) kūdikius jie priima iškart po gimimo. Mat šie faktoriai gali turėti įtakos tolesniam vaiko vystymuisi, jo kalbai. Su tokiais kūdikiais dirba ne tik logopedas, bet neonatologas, neurologas, kineziterapeutas. Taisyklingai kalbai įtakos gali turėti ir laikysena, silpni pečių linijos raumenys, kt.

Svarbiausia – bendrauti

J.Leonavičienė teigė, jog ugdyti kalbinius vaiko sugebėjimus privalo tėvai. Būtina vaiką vestis į lauką, jam rodyti žolę, paukščius, debesis ir saulę, viską paaiškinti.

Namuose skaityti knygutes, kartu užsiimti namų ruoša ir daug apie tai kalbėtis. Tik tuomet vaiko kalba bus sklandi, jis mokės reikšti mintis, bandys pats aiškinti, o ne kartos kelias skurdžias frazes.

Dažnai vaiko kalba tėvai susirūpina tik tuomet, kai laikas eiti į mokyklą. Arba net ir pradinėse klasėse, kai dėl šveplavimo, kitų kalbos defektų mokinys nesugeba taisyklingai parašyti žodžių. Laiku neištaisyti kalbos sutrikimai gali likti visam gyvenimui.

Mažylio kalbą teigiamai veikia vaikų lopšeliai-darželiai. Bendravimas su vaikais tobulina kalbos įgūdžius. Žinoma, jei geriau kalbantis vaikas nepatenka tarp vien švepluojančių ar mikčiojančių. Tuomet bandydamas mėgdžioti draugus kalbos sutrikimą jis gali „nusižiūrėti“.



Trūksta specialistų

Būtų idealu, jei kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga turėtų savo logopedą. Kol kas tokį specialistą turi tik Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Buratinas“ (0,5 etato) bei Kybartų darželis-mokykla „Ąžuoliukas“ (0,25 etato). Tačiau visų norinčių logopedai priimti negali.

Rajono pedagoginėse įstaigose dirba iš viso keturi logopedai. Po etatą jie turi Vilkaviškio „Aušros“, Salomėjos Nėries vidurinėse mokyklose, Kybartų pagrindinėje bei Specialiojoje internatinėje mokykloje. Minėtus darželius aptarnauja šių mokyklų logopedės.

Dėl specialistų trūkumo kaimo vaikai išvis neturi galimybių gauti logopedo pagalbą. Vienintelė išeitis – vaiką vežioti pas ligoninėje dirbančią specialistę.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---