Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-01-14 08:07

---

Vis labiau tolstančias didžiąsias metų pabaigos šventes dar primena redakciją pasiekiantys Jūsų, gerbiami skaitytojai, laiškai. Pasakojate malonius renginių įspūdžius, dėkojate už gerumo akcijas, džiaugiatės žmonių nuoširdumu ir dėmesiu.

Pilviškietė Angelė SKINDERIENĖ rašo, kaip jos šeimą pradžiugino ūkininko G.Adomaičio ir Pilviškių bendruomenės pirmininko K.Brazio dovanos. O kur dar kvietimas į kalėdinę popietę mokykloje, kur širdį pamalonino mokytojų sveikinimai, mokinių programa. „Šventėje padalijo kalėdines dovanėles – tai buvo dalelė gerumo tų žmonių, kurie mums jas sunešė. Ne vienai mamai sužibo akyse ašaros, kai sužinojome, kad nei mokyklos darbuotojai, nei miestelio bendruomenė nepamiršo mūsų, daugiavaikių šeimų“, – rašo pilviškietė.

Kitame savo laiške A.Skinderienė pasakoja apie kalėdinį vakarą Pilviškių metodistų bažnyčioje. Moteris yra jos narė. Susirinkusieji klausėsi vargonininkių N.Gardauskienės ir I.Kirvelaitienės giesmių, kunigo bei skautų sveikinimų, vaišinosi bei aptarė praėjusius metus. Skirstantis skautai kiekvienam įteikė po degančią žvakelę, kad žmonės į savo namus parsineštų dalelę šilumos ir gerumo. Pasak laiško autorės, „ši šventė liko nepakartojamo grožio vertybe“.

Skaitant laiškelį apie šventes Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos Klausučių skyriuje susidarė įspūdis, kad mokykloje būta tikrai nepakartojamų akimirkų. Čia buvo surengta gerumo akcija. Tėvelių dėka priešmokyklinės grupės ir pradinių klasių mokiniai ir mokytojos, grįžę po atostogų, džiaugėsi dovanomis: rūbais, avalyne, mokymo priemonėmis, žaislais. O į šventę, kurioje dalyvavo visa mokyklos bendruomenė, iš kosmoso buvo nusileidę netgi „ufonautai“. Jie norėjo pasižiūrėti, kaip žemėje švenčiamos Kalėdos. Bet svarbiausia – renginį vainikavo tėvelių ir mokytojų paruoštas vaidinimas – K.Kubilinsko pasaka „Vilkas uodegą prišalo“ bei mamyčių šokių grupė „Retro“.

„Scenoje pasirodžius atlikėjams salėje įsivyravo tyla. Visų veidai buvo pilni nuostabos. Tai buvo nepakartojama“, – teigiama laiške, kurį pasirašė tėvų komitetas.

Du laiškus atsiuntė sena laikraščio bičiulė virbalietė Joana JANKAUSKIENĖ. Viename laiške ji pasakoja apie neįgaliems žmonėms surengtą vakaronę. Kultūros namuose jų susirinko apie 30. Visus svetingai sutiko Neįgaliųjų grupės pirmininkas Jonas Rutkauskas ir aktyvi draugijos narė Teresė Matikiūnienė. Buvo pasveikinti jubiliatai, nauji nariai. Muzika ir gražiomis dainomis susirinkusius linksmino virbalietė Irma Žebertavičiūtė.

J.Jankauskienė rašo, kad tokių susitikimų žmonės laukia, jiems smagu pabendrauti, pasikalbėti. Tuomet iš šalies žiūrint visi atrodo sveiki ir laimingi.

Primindama, kad šie metai pagal Rytų astrologus yra Šuns metai, kitame laiške redakcijai J.Jankauskienė dėsto su šunimis susijusias problemas: „Man labai nepatinka, kad šunys laksto palaidi. Ne kartą važiuojant dviračiu ar einant į miestą apkandžiojo kojas, žiemą, kai apsiavęs ilgaauliais batais, dar ne taip pavojinga, o vasarą... Kaip jaučiasi pradinukai, eidami į mokyklą ar iš jos? Mažieji tiesiog klykia, kai pribėga būrelis šunų. Man teko tai matyti. O ką kalbėti apie didelius šunis. Vienas apkandžiojo kaimynei rankas. Aš laikau vieną šunį. Jis pririštas ir laiku pašertas, bet atbėga palaidų šunų, kurie atima iš jo pietus ar vakarienę“. Baigdama laišką moteris kreipiasi į savo miesto gyventojus: „Mieli virbaliečiai, jei mylite šunis, laikykite nors ir po du ar tris, bet kad jie būtų pririšti ir pašerti“.

Kita virbalietė, priešingai J.Jankauskienei, pasidžiaugė vienu laisvai lakstančiu šunimi.

Tuoj po Naujųjų metų paskambinusi Teresė MATIKIŪNIENĖ papasakojo, kad į jų kiemą naujametę naktį, kai ji su anūkais išėjo pasižiūrėti fejerverkų, atbėgo labai gražus didelis šuo. Svetimame kieme jis jautėsi kaip namuose. Prie kiekvieno priėjo, pasiglaustė. Paskui su visais grįžo į kambarį, suėdė duotas vaišes. Tokio netikėto svečio vizitas, pasak T.Matikiūnienės, pradžiugino namiškius. Kadangi prasidėjo Šuns metai, žmonės tai priėmė kaip lemties ženklą. O seni žmonės sako, kad jis žada laimę.

Redakcija

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---