„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-09-07 06:49

Dalinkitės:  


Atodangos

Pasiklydo tarp trijų medžių

Suvalkija negali pasigirti didžiuliais miškų masyvais kaip Dzūkija. Tačiau ir mūsų rajonas turi savo nors ir nedidelius, bet mėgstamus miškelius. Arčiausias, daugelio miestiečių vaikystės prisiminimuose gyvas – Stirniškių miškas. O kas nemėgsta Podvarko ir Matarnų pušynėlių? Grybautojus vilioja Drausgiris, o poilsiautojus – Vištyčio Šilelis.

Pasirodo, yra dar trys miško plotai, apie kuriuos mažai kas numanė, nors jie – pačiame Vilkaviškio mieste. Maloni naujiena atrasti mieste mišką. Ir ne vieną, o iškart tris.

Šią naujieną miestiečiams paviešino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija („Santaka“, Nr. 102, rugsėjo 01 d.). Kaip sakoma toje informacijoje, dar 2006 m. Vyriausybė priskyrė mūsų miesto sodą ir dvi grupeles medžių, esančių greta kultūros centro bei miesto stadiono, prie valstybinės reikšmės miškų ir atidavė mūsų miesto želdinius Marijampolės miškų urėdijai.

Vadinasi, mūsų miesto sodas – ne mūsų, ir be reikalo mes jaudinamės dėl svetimos nuosavybės. Tačiau kaipgi nesijaudinsi? Juk daugelis miesto vaikų, mokydamiesi vienintelėje to meto Vilkaviškio vidurinėje mokykloje, kiekvieną dieną siautė po tą sodą. Vasarą mes žvejodavome upelyje ir tvenkinyje, žiemą skriedavome tarp medžių slidėmis. Prekybos kioskelis alyvų krūmų apsuptyje ir vėliau pastatyta puiki vasaros estrada, tinklinio aikštelė bei sūpuoklės – visa tai buvo mūsų.

Dabar viso to nėra. O jei ir būtų – būtų ne mūsų. Dabar tai yra „valstybinės reikšmės miškas“.

Mačiau, kaip buvo sodinami medeliai prie miesto stadiono tvoros ir prie genocido aukų kapinių. Juos sodino miestiečiai – ne miškų urėdijos darbininkai. Kaip ir tuos prie kultūros centro. Miestiečiai puošė savo po karo nuniokotą miestą, tvarkė miesto sodą, sodino medelius visur, kur tik buvo galima sodinti. Kiek jų pasodinome dar per 20 nepriklausomybės metų? Sodinome tikrai ne miške, o savo mieste. Ar dar pamename, koks ūksmingas buvo katedros kalnas miesto centre? Dabar apie mūsų miesto puošmeną – katedrą – visą vasarą gausiai žydi puošnios gėlės. Leipsta jos atokaitoje prieš kaitrią saulę, nes tų išlakių mėlynųjų eglių seniai jau nėra. Žinoma, medžiai trukdė statybai, o vėliau niekas nesusiprotėjo jų pasodinti.

Pasižiūrėjus iš šalies, bet ne pašaliečio žvilgsniu, keistai atrodo tas mūsų Savivaldybės administracijos susirašinėjimas su Marijampolės miškų urėdija. Pastaroji prašo grąžinti tai, ko niekada nevaldė, o mūsų miesto valdžia prašo grąžinti tai, ką visuomet turėjo, valdė ir tvarkė.

Gal ir gerai, kad Lietuvos Vyriausybė rūpinasi net pačių mažiausių miestelių želdiniais ir parkus bei skverus paverčia „valstybinės reikšmės miškais“. Gal, sakau, ir mano prieš 20 metų už savo privačios valdos tvoros pasodintą dešimties medžių „mišką“ pripažins valstybinės reikšmės miško plotu ir paims savo globon?.. Pasibaigtų tas mano 20-ies metų šienavimas tarp medžių kelis kartus per vasarą, šakų genėjimas, lapų grėbimas rudenį...

Atrodo, koks čia vargas? Juk miestiečiui patartina ir sveika pasimankštinti gryname ore – mažiau vaistų reikia. Bet vargas būdavo, kai nežinodavai žmogus, kur tas išgenėtas medžių šakas ir sugrėbtus lapus dėti.

Pastaraisiais metais padėtis iš esmės pasitaisė: miesto seniūnijos ir komunalinio ūkio darbininkai reguliariai nupjauna žolę, išveža rudenį sugrėbtus medžių lapus ir šakas. Miesto tarnybos dirba savo darbą kantriai ir be reklamos – taip, kaip išgali. Visi žinome kuklias jų galimybes. Bet miestiečiai nepasitenkina tuo, ką turi. Jiems užkliūva tas valdžios įstaigų susirašinėjimas, tas popierinis darbas, kurio rezultatų nematyti. Žmonėms darosi gaila ne tik savo miesto medžių, tų trijų „valstybinės reikšmės miškų“, bet ir tų valdininkų, kurie, atrodo, pasiklydo tarp trijų medžių.



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas