„Santaka“ / Ūkininkas visą pelną investuoja į žemę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-09-07 06:31

Dalinkitės:  


Marijus Janušauskas (dešinėje) džiaugiasi, kad jam ūkyje tvarkytis padeda ir tėvas Antanas.

Ūkininkas visą pelną investuoja į žemę

Andrius GRYGELAITIS

Trilaukio kaime, Pajevonio seniūnijoje, gyvenantis 31-erių metų Marijus Janušauskas iš pradžių negalvojo tapti ūkininku, tačiau dabar prisipažįsta neįsivaizduojantis kitokio savo gyvenimo.

Keliaudamas sėmėsi patirties

Baigęs mokslus M. Janušauskas įsidarbino įmonėje, pardavinėjančioje naudotą žemės ūkio techniką. Vėliau vyriškis pradėjo dirbti kitoje firmoje, prekiaujančioje naujais žemės ūkio padargais. Darbo specifika vertė mūsų rajono gyventoją daug keliauti, pažinti ne tik pačią naujausią žemės ūkio techniką, bet ir savo akimis pamatyti, kaip ūkininkauja pažangiausi Europos žemdirbiai.

„Turbūt nėra tokios Europos šalies, kurioje darbo reikalais nebūčiau lankęsis. Buvau netgi išvykęs į komandiruotę Kuboje. Ypač daug laiko teko praleisti Vokietijoje. Tad iš pradžių net minties nebuvo, kad galėčiau vieną dieną grįžti į savo kraštą ir pradėti ūkininkauti“, – prisipažino pašnekovas.

Vis dėlto prekiaujančio nauja technika ir keliaujančio po užsienio šalis vyriškio nuomonė greitai pasikeitė. „Pamačiau, kad ūkininkavimas yra verslas“, – tikino M. Janušauskas.


Nesivaiko prabangos


Dar dirbdamas firmoje jaunasis ūkininkas įsigijo žemės, kurią pradėjo pats dirbti. Ilgainiui žemės plotai plėtėsi, tapo sunku suderinti ūkininkavimą ir pagrindinį darbą, dėl to pastarojo teko atsisakyti.

„Vakarais po darbo bei savaitgaliais visą savo laiką skyriau ūkininkavimui. Tapo per sunku. Be to, kentėjo ir mano šeimos nariai – žmona bei sūnus su dukra“, – prisipažino pašnekovas.

Šiandien M. Janušauskas turi per 300 ha žemės, iš kurių per 200 ha užima javų bei rapsų plotai. Likusi teritorija – pievos. Jos reikalingos išmaitinti 100 laikomų mėsinių galvijų.

Iki pat šiandienos visą iš ūkio gautą pelną M. Janušauskas investuoja į žemę bei techniką. „Dauguma ūkininkų už gautą pelną statosi naujus namus ar butus, perka prabangias mašinas. Man to nereikia. Manau, jog ir po 10 metų bus plytų namų statybai, o automobiliai taps dar prabangesni. O štai parduodamos žemės po dešimtmečio jau gali ir nebūti“, – savo mintimis pasidalijo pašnekovas.


Tenka skaičiuoti


Trilaukio gyventojas teigė paskaičiavęs, kad naudotos technikos pirkti neapsimoka, nes nauja yra kur kas našesnė bei reikalaujanti mažiau sąnaudų.

„Reikia suprasti, kad užsieniečiai parduoda naudotą techniką, nes ši jiems kažkuo neįtiko. Aš visada skaičiuoju darbo našumą. Pavyzdžiui, žinau, kad su senu traktoriumi bei sėjamąja 25 ha plotą apsėčiau per tris dienas. Su nauja technika tą padaryčiau per 9 val. Norint per tą patį laiką apsėti žemę su sena technika, man reikėtų bent trijų traktorių, tektų samdyti du darbuotojus, jiems mokėti algą. Be to, reikėtų iš kažkur gauti du papildomus traktorius, būtų sunaudojama daugiau degalų. O kur dar galimi gedimai ir žmogiškasis faktorius, kad, tarkim, vienas iš darbuotojų nesusirgs ar apskritai nepasirodys? Viską sudėjus tampa akivaizdu, jog su nauja technika dirbti laukuose yra kur kas pigiau bei greičiau“, – tikino M. Janušauskas.

Pašnekovas atskleidė, kad už gautą šio sezono pelną kitais metais planuojantis statyti grūdų džiovyklą. Iki šių metų jos nereikėjo, tačiau šiemet šalyje iškilus grūdų supirkimo problemai M. Janušauskas nusprendė ateityje nerizikuoti.


Nepalankūs įstatymai


Kalbėdamas apie savo užsiėmimą, pašnekovas pasakojo, kad ūkininkauti Lietuvoje nėra lengva. To priežastis – painūs ir kartais nesuprantami įstatymai, atsainus valdžios požiūris į dirbantį žmogų.

Pagrindinis Lietuvos ir daugumos ES valstybių skirtumas, pasak M. Janušausko, yra tas, kad užsienyje valstybė stengiasi padėti žmonėms, o pas mus pagalbos sulaukti galima tik retais atvejais.

„Pavyzdžiui, Vokietijoje yra griežta mokesčių sistema, bet jeigu ūkininkas anksčiau nėra niekuo nusikaltęs, net ir padariusiam klaidą jam bus padėta, paaiškinta, kas negerai. Lietuvoje žemdirbių tikrinti atvykstantys specialistai dažnai būna iš anksto nusistatę, kad ūkininkai yra „kažko prisidirbę“, tad į viską žiūri tarsi pro padidinamąjį stiklą“, – kalbėjo M. Janušauskas.

Pašnekovas prisiminė atvejį, kai jį tikrinę Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai niekaip negalėjo patikėti, kad jis vienas dirba tuo metu turėtame 200 ha plote. Vyriškis pasakojo šiuo metu samdantis 5 darbuotojus, tačiau prieš kelerius metus savo žemėje dirbdavo pats vienas.

„Dabar dirbu nė kiek ne mažiau nei anksčiau, tačiau pasikeitė mano darbo pobūdis. Šiuo metu labiau rūpinuosi organizaciniais dalykais. Vis dėlto ir dabar niekam neduodu sėti bei kulti javų – už tai noriu būti atsakingas aš pats“, – šypsojosi jaunasis ūkininkas.


Nesupranta ūkininkų


M. Janušauskui pasirodė ne tik keisti kai kurie šalies įstatymai, bet ne mažiau keista ir tai, kad ne visi specialistai supranta žemdirbius. Vyriškis pasakojo turėjęs itin daug problemų, norėdamas įregistruoti du keturračius, kurie jam yra labai svarbūs ūkyje.

„Niekaip negalėjo suprasti, jog su keturračiais aš ne sportuoti ruošiuosi, o dirbti ūkyje. Turėjau įvairiais būdais įrodinėti, kad jie man reikalingi galvijams pervaryti iš vienos vietos į kitą. Be to, su keturračiais galiu užvažiuoti į tokias kalvotas vietoves, į kurias su galingiausiu džipu nepakilčiau. Taip pat su jais daug greičiau galima apvažiuoti kelis kilometrus besitęsiančius galvijų aptvarus, patikrinti, ar viskas gerai. Kai seniau žmonės visa tai darydavo su arkliais, niekas neklausdavo, ar jie sportiniai, ar darbiniai“, – šypsojosi jaunasis ūkininkas.

Pasak jo, dažnai mūsų valdininkai derėdamiesi su ES dėl palankesnių žemdirbiui sąlygų net nežino, ko prašyti.

„Jiems atrodo vienaip, tačiau ūkininkui – visai kitaip. Visada sakiau, kad nepabuvęs indų plovėju nebūsi geras virtuvės šefas. Natūralu, jog tiesiogiai su ūkininkavimu nesusidūrę valdininkai kartais priima gana kvailokus įstatymus.

Gal valdžia mano, kad Lietuvoje pilna naftos ar įvairių naudingųjų iškasenų, jeigu per metus nesuplanavo, kaip išvežti iš šalies grūdus, kurie sudaro pusę viso mūsų eksporto“, – kalbėjo vyriškis.


Gerbia tėvus


Nors žemės plotus M. Janušauskas ir toliau plečia, tačiau didinti galvijų bandos jis neketina. To priežastis – daug sudėtingesni reikalavimai ūkininkams, laikantiems per 100 galvijų. Vyriškis pasakojo, kad savo galvijus parduodantis supirkėjams, kurie vėliau mėsą eksportuoja į Turkiją.

„Gaila, kad dažnai gera lietuviška produkcija išvežama į užsienį, nes mūsų rinkai reikalinga pigi trečiarūšė žaliava, netinkanti kitoms Europos valstybėms“, – nusivylimo neslėpė pašnekovas.

Vyriškis prisipažino, jog grįžti ūkininkauti į Trilaukį jį paskatino ir ten gyvenantys tėvai. M. Janušauskas visada jautė jiems pagarbą, tad ir dabar nuolat padeda tvarkytis tėvų turimame ūkyje.

„Padedame vieni kitiems. Tėtis taip pat ūkininkauja, gerai išmano gyvulininkystę, todėl man labai praverčia šioje srityje. Niekuomet nesupratau žmonių, kurie išvykę iš tėvų namų atsisako grįžti ir jiems padėti. Tėvai visuomet buvo mano geriausi draugai“, – kalbėjo pašnekovas.


Vertina materialiai


Grįžęs ūkininkauti į Trilaukio kaimą M. Janušauskas iš pradžių sulaukė aplinkinių pašaipų. Pasak pašnekovo, žmonės iki šiol galvoja, kad į kaimą gali grįžti tik niekur kitur netinkantis jaunimas.

„Tai kartais skaudina. Žmonės mato tai, ką turi, bet nemato, kaip visa tai uždirbai. Kiekvieną žiemą, kai daug prisninga, savo kaime stengiuosi nuvalyti kelius. Kai kuriems gyventojams atrodo, jog aš taip tiesiog privalau elgtis ir negali būti kitaip. Maža to, valant kelius šiek tiek sniego neišvengiamai patenka ant įvažiavimų, – dėl to taip pat išgirstu piktų replikų“, – pasakojo M. Janušauskas.

Jaunasis ūkininkas prisiminė atvejį, kai atvykęs į vienos įmonės parduotuvę ketino joje nusipirkti chemikalų. Tąkart pardavėjas, pamatęs, su kokia mašina atvažiavo Trilaukio kaimo gyventojas, akimirksniu įvertino, jog šis negali būti „rimtas“ klientas.

„Pardavėjas pamatė, kad atvykau su nenauju automobiliu. Kai paklausiau jo, kokios nuolaidos galėčiau tikėtis, jei pirkčiau didesnį kiekį produkcijos, išgirdau tik pašaipų atsakymą, kad vis tiek daug nepirksiu ir neverta derėtis“, – prisiminė jaunasis ūkininkas.

Išgirdęs tokį pardavėjo atsakymą vyriškis nedvejodamas apsisuko ir išėjo iš parduotuvės. Tąkart jis ketino pirkti chemikalų daugiau nei už 20 tūkst. litų...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas