„Santaka“ / Svetimame mieste vaikų gydytoja tapo sava

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-09-05 05:55

Dalinkitės:  


Padėkos raštą gydytojai Irenai Babrauskienei įteikęs ligoninės vyr. gydytojas Romualdas Sveikata džiaugėsi neblėstančia kolegės energija ir patriotiškumu.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Svetimame mieste vaikų gydytoja tapo sava

Eglė KVIESULAITIENĖ

Antradienį Vilkaviškio ligoninės kolektyvas 75-ojo gimtadienio proga sveikino ilgametę kolegę, net 51-erius metus šiai gydymo įstaigai atidavusią Ireną Babrauskienę. Daugiau nei pusšimtį metų ši gydytoja yra vienintelė rajono neonatologė.


Ligoninės patriotė


Sparčiu žingsniu ligoninės koridoriais kas rytą į Akušerijos-ginekologijos, neonatologijos ir naujagimių patologijos skyrių žingsniuojanti medikė tvirtina, kad darbas jai tapęs antraisiais namais, o kolektyvas – antrąja šeima. Tad nenuostabu, jog gydytoją I. Babrauskienę ligoninės vadovai vadina didžiausia savo įstaigos bei profesijos patriote, kuri tiesiai į akis gali išrėžti tiesą tiems, kas bandys apjuodinti medikus. Tiesus gydytojos būdas ne kartą privertė prikąsti liežuvius net aukščiausius rajono vadovus. Tačiau pati I. Babrauskienė tvirtina, kad tie laikai jau liko praeityje, – su amžiumi ji tapo ramesnė, nuosaikesnė ir nebe tokia kovinga.

Tačiau net gerokai jaunesni kolegos tvirtino pavydintys I. Babrauskienei jaunatviškumo. Sveikinimo žodžius taręs vyr. gydytojas Romualdas Sveikata sakė, jog gydytoja metams niekada nepasidavė, ir prisiminė prieš porą dešimtmečių minėtą I. Babrauskienės sukaktį. Tais laikais už ilgametį darbą gydytojai buvo apdovanojami veterano medaliais. Priėjusi prie ligoninės vadovo gydytoja tada juokais pagrūmojo, kad administracija tik nebandytų viešai įteikti veterano medalio. Jeigu labai reikia jį priimti, tai gali tyliai įdėti jai į kišenę. Humoro jausmo nestokojanti I. Babrauskienė tada prajuokino ir ligoninės vadovus, ir visą kolektyvą.


Vyresnioji karta


Žvelgdama į kolegas, kuriuos labai myli, gydytoja sakė pasigendanti savosios kartos: juk taip neseniai rytinėje „penkiaminutėje“ sėdėdavo greta neseniai į užtarnautą poilsį išėjusios gydytojos Almos Šumskienės, Vito Jurevičiaus, kuris ligoninei atidavė visą save ir dirbo kone iki paskutinės gyvenimo akimirkos. Tai buvo tie žmonės, su kuriais I. Babrauskienė nuėjo ilgą mediko kelią Vilkaviškio ligoninėje. Per tą laiką subrendo ir jaunoji gydytojų karta. Ją vis papildo jauni kvalifikuoti specialistai.

Neonatologė I. Babrauskienė giria šiuolaikinę jaunų medikų kartą už profesionalumą, mat iš universitetų ateina labai gerai paruošti, aukštos kvalifikacijos specialistai. Tad kartais su šypsena prisimena laikus, kai pati baigė medicinos mokslus ir atėjo dirbti į Vilkaviškį. Tais laikais buvo ruošiami universalūs medikai, o specialistais jie tapdavo tokiais, kokių tuo metu reikėjo ligoninei.


Tapo namais


Kai 1961-aisias jauna kaunietė gydytoja Irena buvo paskirta į provincijos ligoninę, pati net neabejojo, kad Vilkaviškyje neužsibus: atidirbs trejus paskyrimo metus ir lėks iš čia kiek kojos neša.

– Vilkaviškio gatvėmis eidama iš darbo net apsiverkdavau – man buvo taip nyku ir liūdna, – prisipažįsta I. Babrauskienė. – Šis miestas man buvo toks svetimas ir nemielas, kad niekaip nebūčiau patikėjusi, jog čia nugyvensiu visą gyvenimą.

Tačiau taip susiklostė, kad Vilkaviškyje jauna medikė sutiko savo žmogų – vyrą Antaną. Čia sukūrė šeimą, gimė dukra Dalia. Gydytoja vis mažiau ilgėjosi gimtojo Kauno, tėvų, o buvusi svetima provincija tapo tikraisiais namais.

Pasak I. Babrauskienės, vienas po kito verčiami gyvenimo knygos puslapiai buvo įvairių spalvų: ir šviesūs, spalvingi, ir visiškai juodi. Vienas tokių – klastinga vyro liga ir mirtis, su kuria vos prieš porą mėnesių našle tapusi moteris dar taip ir nespėjo susitaikyti. Tačiau tų spalvotųjų buvo kur kas daugiau.


Jaunystėje nesunku


Gydytoja prisimena, jog gavusi bendrosios praktikos gydytojo diplomą tikrai nesitikėjo dirbti pediatre. Tačiau Vilkaviškyje reikėjo būtent naujagimių ir vaikų ligų gydytojo, tad jai buvo skirta po dalį neonatologės ir pediatrės etato. Teko dirbti ir ligoninėje, ir poliklinikoje, važinėti po mokyklas ir darželius. Anot I. Babrauskienės, nors dabar net sunku įsivaizduoti, kaip tada viską spėdavo dirbdama ir dienomis, ir naktimis, jaunystėje tai nebuvo sunku. Rodėsi, viską moki ir viską sugebi.

Dabar gydytoja prisimena vieną jaunystės akibrokštą, kai išėjus atostogų gydytojai akušerei-ginekologei tiesiog nebuvo kam ją pakeisti. Tad I. Babrauskienė sutiko laikinai pavaduoti kolegę.

– Buvau jauna ir man viskas buvo aišku, – šypsosi didžiulę patirtį turinti medikė. – Dabar tai net sunku įsivaizduoti, kad galėjau ryžtis tokiam išbandymui...


Stebi naujagimių būklę


Nors gydyti ūgtelėjusius pacientus I. Babrauskienei patiko, dirbti su naujagimiais nenorėdavo nė vienas medikas. Ši sritis buvo labai sunki ir atsakinga, o tais laikais diagnostinės galimybės – labai mažos. Dabar jau įsčiose galima stebėti vaisių, nustatyti sunkius apsigimimus, todėl pasaulį išvysta daug mažiau nesveikų naujagimių. Labai pakilo ir akušerijos lygis, tad būna daug mažiau gimdymo traumų.

– Gydytojo neonatologo darbas prasideda nuo tos minutės, kai gimdyvė atvyksta į akušerijos skyrių, – pasakojo I. Babrauskienė. – Nors daugelis dažnai įsivaizduoja, jog gimdyme reikalingas tik akušeris ir ginekologas, taip nėra. Sekdami vaisiaus tonus mes jau iš anksto matome, ar tik gimusiam vaikeliui prireiks neonatologo, ar net reanimatologo pagalbos. Neonatologas pirmiausia įvertina naujagimio būklę: klausosi kvėpavimo, seka širdies darbą, stebi judesius, refleksus. Sveikas vaikelis turi rėkti, spardytis, sukinėtis ir burnyte ieškoti krūties. Tik neonatologas žino, kaip svarbu, kad naujagimio kūno temperatūra nenukristų nė vienu laipsniu, nes net tokia, rodos, smulkmena, gali turėti įtakos tolesniam vaiko neurologiniam vystymuisi.

Kelias dienas, kol mama su naujagimiu guli ligoninėje, neonatologas stebi vaiko būklę, fiksuoja kiekvieną pasikeitimą ir sprendžia, ar kūdikiui nereikia kitų specialistų pagalbos.


Ruošia pamainą


Per ilgą darbo praktiką gydytojai įsiminė ir labai skaudžių atvejų, kurie labai suartino ją su pacientais. I. Babrauskienė dar ir dabar prisimena jauną mamą, kuriai tik iš trečio karto pavyko išnešioti kūdikį. Tais laikais gimdyvių niekas netirdavo dėl galimo rezus konflikto, o būtent jis sukėlė rimtų pasekmių naujagimei. Medikai ilgai kovojo dėl mažylės sveikatos, mergytei buvo kelis kartus perpiltas kraujas, taikyta fototerapija, tačiau ji liko neįgali. Gydytoja prisimena, jog kova dėl kūdikio gyvybės medikus ir mažosios pacientės tėvus taip suartino, kad jie dar ilgai po to bendravo tarsi artimiausi giminės. Vėliau kartu su medikais tėvai džiaugėsi susilaukę dviejų sveikų vaikų.

Gydytojai džiugu, jog tobulėjant medicinos galimybėms gimsta vis mažiau sunkios būklės naujagimių. Anot medikės, daug lemia ir tai, kad iš esmės pasikeitė požiūris į akušeriją: gimdyvėms stengiamasi sudaryti kuo artimesnes namų aplinkai sąlygas, kūdikis nuo pat pirmų gyvenimo minučių būna su mama, jis patiria mažiau streso. Per kelis dešimtmečius pasikeitė net pačių moterų požiūris į nėštumą – jos tapo atsakingesnės.

– Turime puikias darbo sąlygas, džiaugiuosi draugišku, profesionaliu kolektyvu, tačiau vis dažniau pagalvoju, kad jau laikas būtų pailsėti, – savo planų neslėpė ilgametė medikė. – Kiek žinau, šiuo metu neonatologiją studijuojanti būsima gydytoja žada grįžti į mūsų ligoninę. Tad nesibaiminu – mane bus kam pakeisti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas