„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-08-31 07:48

Dalinkitės:  


Atodangos

Ką valgo mūsų vaikai?



Ar dažnai susimąstome, kad netinkamus valgymo įpročius mes patys įdiegėme savo vaikams? Dar nemokančiam vaikščioti ir kalbėti, išreikšti savo norus mažyliui tėveliai „pakuoja“ maistą tarsi penimai žąsiai: „Dar šaukštelį už mamytę, dabar – už tėvelį, dar vieną – už močiutę... Koks šaunuolis mūsų vaikas!“ Bet šaunuolis kraipo galvytę – jis dar ne alkanas, todėl ir purškia lauk maistelio tyrę.

O vėliau vaikų darželio auklėtojos ir auklytės vargsta maitindamos mūsų Onutes ir Petriukus. Negi įtiksi visų skoniui ir įpročiams? Vienas stumia šalin kopūstienę, kitas nevalgo žuvies ar nežiūri į kisielių. Darželio darbuotojos juk kiekvieno nepamaitins kaip mama namuose su šaukšteliu.

Pamenu, kaip nejaukiai namuose visi jausdavomės prie pietų stalo, kol svečiuodamasi viena artima giminaitė maitindavo savo penkiametį lepūnėlį. Vaikiščias ožiuojasi, erzeliuoja, mataruoja kojomis, o mama su šventosios kantrybe kiša jam maistą tarsi kūdikiui. Jos pačios maistas vėsta, nes ji negali valgyti, kol vaikelis nepasotintas.

Bet ir patys tėvai, būdami vaikiško amžiaus, dar tais laikais, kai tekdavo ilgai stovėti eilėje prie „šlapios“ dešros, raukydavosi užstalėje ir paslapčiomis iškrapštydavo iš dešros lašinių gabaliukus. O jeigu valgydavo vieni be tėvų, nesuvalgytus per pusryčius sumuštinius sušerdavo kiemo sargiui. Šis, žinoma, buvo laimingas dėl tokio palepinimo ir dar labiau mylėjo vaikus.

Sakysite – tai jau istorija. Bet juk vaikai lieka vaikais – nesvarbu, kokia valstybinė santvarka ir koks pragyvenimo lygis. Jie visuomet renkasi patys, ką valgyti. O dabar maisto pasirinkimas didžiulis. Bet visi žinome, kad kiekybė ne visada atitinka kokybę.

Jaunosios kartos sveikata susirūpinę tėvai ir valdžios atstovai vieningai tvirtina, jog mūsų vaikai nesveikai maitinasi. Bet niekas nežino, kaip atpratinti nuo sveikatai kenksmingo maisto, kurį jie yra pamėgę. Tiesa, spaudoje („Santaka“, rugpjūčio 25 d.) buvo skelbiamas „Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas“. Jame smulkiai išdėstytos rekomendacijos, kokį maistą draudžiama tiekti vaikų maitinimui darželiuose ir mokyklose. Bet ne visi vaikai valgo mokyklose. Daugelis jų tėvų duotus maistui dienpinigius mieliau išleidžia prekybos centre. Dažniausiai beveik kiekvieno išeinančio iš parduotuvės moksleivio glėbyje – pakuotė bulvių traškučių, saldžios bandelės ar keptas viščiuko ketvirtis, butelis dažyto limonado. Sako, tie dažai taip įsigeria į puodelį, kad sunku išplauti. Bet jie įsigeria ir į mūsų vaikus...

O paauglių mergaičių mamos susirūpinusios savo sparčiai moteriškėjančių panelių antsvoriu. Juk jos irgi noriai valgo tą patį šiuolaikinį jaunimo pamėgtą maistą. Berniukai aktyvesni, daugiau juda, o mergaitės moteriškėdamos jau varžosi bėgioti. Jų vaikinai gainioja kamuolį futbolo aikštėje, o jos ant suolelio siurbia „miksą“ ar alutį iš skardinės. Arba „stumia“ laiką prie kompiuterio ar televizoriaus.

Vyresnioji karta atsimena ne tik tai, ką valgėme prieš dvidešimt metų, bet ir alkanus pokario metus. Vaikams ir anūkams tai – tik nuobodžios senelių pasakos, o pokario vaikams tos „pasakos“ buvo jų gyvenimas. Jie pamena, kaip į mokyklą nešdavosi tik sūriame vandenyje išvirtų pupų ar pupelių. Klasėje atsirasdavo ir vienas kitas vaikas, kuriam tėveliai nupirkdavo saldainių, o jis saldainius išmainydavo į pupas. Natūralu, kad kiekvienas vaikas trokšta to, ko neturi.

Šiuolaikiniam jaunimui natūralus, ekologiškas maistas nepatrauklus. Mūsų atžalos vietoj lietuviškų vaisių ir daržovių mieliau renkasi atvežtus iš egzotiškų kraštų, perka bulvių traškučius, paskanintus aštriais prieskoniais, nuo kurių norisi gerti. Tada puolama prie „colos“, dažytų limonadų ir energinių gėrimų. Ir jokie moralai šiuo atveju nepadės, nes laikas praleistas...

Sveiko maisto valgymo įgūdžių tėveliai savo vaikus privalo mokyti nuo pirmų gimimo metų. Tai – banali tiesa, kurią visi žino, bet žinojimas ne visada pagerina gyvenimą. Juk kiekvienas nuo mažens brangina savarankiškumą ir kovoja už savo pasirinkimo laisvę. Nesvarbu, kad kai kada ta garbinama laisvė atsisuka prieš patį žmogų.



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas