Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-01-14 07:33

---

Krašto muziejuje gausiai susirinko kelių kartų atstovai. Pasigirdus Sausio 13-osios nakties garsų įrašams, vyresniųjų akyse sužvilgo ašaros.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Sausio 13-osios dienos įvykių penkioliktųjų metinių minėjimai, pradedant Vilniumi ir baigiant nuošaliu Lietuvos kampeliu, buvo sklidini prasmingų poezijos žodžių ir dainų apie pareigą bei tėvynės meilę, apie išsaugotą laisvę. Rajone plačiajai visuomenei buvo skirti du renginiai, vykę sausio 12-ąją.

Krašto muziejuje programą parengė Alvito pagrindinės mokyklos mokiniai. Renginyje dalyvavo nemaža grupė Vilkaviškio pagrindinės mokyklos moksleivių ir mokytojų, visuomenės atstovų. Alvitiečių dainos, montažas su 1991 metų sausio 13-osios nakties įvykių įrašu, kai tankai šturmavo Televizijos bokštą ir traiškė beginklius žmones, suaugusiems išspaudė ašaras. Vilkaviškietis B.Šalčius kalbėjo, jog siekiant laisvės Sausio 13-oji buvo tarsi ankstesnių istorinių reiškinių ir įvykių (1941-ųjų metų birželio sukilimo, pokario rezistencinio judėjimo ir kt.) kulminacija. Jis 1991-ųjų sausį buvo vienas iš štabo narių, kurie rūpinosi budėjusių vilkaviškiečių maitinimu, bendra tvarka prie Parlamento rūmų, kad nekiltų provokacijų. „Nesakysiu, kad nebuvo baisu, bet vien žinojimas, jog reikia laikytis, visus suvienijo“, – kalbėjo B.Šalčius.

Keturių sūnų mama, gražiškietė G.Berentienė, sausio 14-ąją su bendradarbiais išskubėjusi prie Parlamento, kalbėjo, jog viena iš priežasčių ją ginusi budėti buvo noras išsaugoti laisvę dėl vaikų ateities.

Gižų seniūnas R.Kučiauskas prisiminė, kokios grėsmės tykojo pasilikusių namuose, jog reikėjo taip pat budėti, nes savo planus ruošėsi įgyvendinti perversmininkai.

Jau keleri metai Vilkaviškio katedroje rengiamas Sausio 13-osios minėjimas šiemet prasidėjo kur kas vėliau. Organizatoriai norėjo, kad žmonės artėjant tragiškos nakties valandoms tyloje ir maldoje pabūtų kartu. Pagal kultūros darbuotojų scenarijų, prie tako į Katedrą suliepsnojo fakelai. Viduje pleveno tik žvakių šviesa, kol balti angeliukai (mergaitės) prie altoriaus padėjo po šakelę baltų chrizantemų kiekvienam žuvusiajam, kol skambėjo eilės, kanklės ir birbynė, kol sveikino rajono meras A.Bagušinskas. Tada blausiais bažnyčios skliautais pakilo ir sklaidėsi Lietuvos nacionalinės premijos laureato M.K.Čiurlionio kvarteto muzikos garsai. Po to, jau visomis šviesomis sutviskusioje šventovėje – viltinga šv. Mišių auka. Už žuvusius, ir už mus, kad, poeto žodžiais, „Lietuva neišsivaikščiotų“.

Vakar, Sausio 13-ąją, gražūs renginiai surengti visose rajono mokyklose, dauguma jų vyko kartu su vietos bendruomenėmis, išgyvenimais dalijosi sausio įvykių liudininkai.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---