„Santaka“ / Kelionė į Krymą viršijo visus vilkaviškiečių šeimos lūkesčius

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-08-29 07:18

Dalinkitės:  


Kelionės po Krymą metu Jonas Zinkevičius su žmona Nijole (centre) kartu su sūnumi Danu bei jo žmona Kristina, anūkėmis Gabija ir Juste aplankė Bachčisarajaus vienuolyną, įsikūrusį kalnuose.
Nuotr. iš asmeninio Jono ZINKEVIČIAUS archyvo.

Kelionė į Krymą viršijo visus vilkaviškiečių šeimos lūkesčius

Andrius GRYGELAITIS

Daug metų per atostogas automobiliu po Europos šalis keliaujantis vilkaviškietis Jonas Zinkevičius yra aplankęs jau ne vieną valstybę. Šiemet su šeima jis viešėjo Ukrainoje esančioje Krymo autonominėje respublikoje.



Aplinkui – pigiau

Lenkija, Kroatija, Rumunija, Bulgarija, Švedija, Norvegija – tai tik kelios valstybės, kurias automobiliu aplankė Zinkevičiai. Kasmet atostogų metu į keliones išsiruošiantys vilkaviškiečiai ir šiais metais liko ištikimi savo tradicijoms. Iš pažįstamų sulaukę patarimų aplankyti Krymą ir gavę visą reikiamą informaciją, Zinkevičiai išsiruošė būtent į šį kraštą. Iš pradžių ketinę keliauti per Baltarusiją, vėliau šios minties jie atsisakė.

„Važiuojant į Ukrainą per Baltarusiją būtų tekę pirkti vizas. Paskaičiavome, kad mūsų septynetukui tai būtų šiek tiek per brangu, todėl į Krymą vykome per Lenkiją“, – aiškino J. Zinkevičius.

„Ford Galaxy“ automobiliu septynių asmenų Zinkevičių šeima, kurioje jauniausiam nariui 9 metai, o vyriausiam – 64, per dieną pasiekė Ukrainos sostinę Kijevą bei už jo esantį Belaja Cerkov miestelį. Čia pernakvoję keliauninkai patraukė į Krymą – prie Azovo jūros esantį Pesčianajos miestelį, kuriame apsistojo ilgesniam laikui.



Ekskursija po apylinkes

Atvykę į Pesčianąją vilkaviškiečiai pirmą naktį nakvojo buvusioje pionierių stovykloje, o vėliau persikraustė į turistus priimančio vietinio menininko namus.

„Už parą keturviečiame kambaryje su visais patogumais mokėjome apie 50 litų – to Lietuvoje niekur nerasi. Iki Azovo jūros buvo vos pusė kilometro, tačiau ten mes vis tiek važiuodavome automobiliu. Buvo galima privažiuoti beveik iki pat vandens. Paplūdimiuose vietoj smėlio – susmulkintos kriauklės, aplinkui – nė vienos persirengimo kabinos ar gelbėtojų stoties, nors poilsiautojų netrūko“, – pasakojo J. Zinkevičius.

Pesčianajos miestelyje lietuviai išbuvo savaitę. Per šį laiką jie spėjo ne tik pasimaudyti Azovo jūroje, bet ir apžiūrėti netoliese esančius Kerčės bei Feodosijos miestus. Zinkevičių šeima lankėsi garsaus rusų dailininko Ivano Aivazovskio muziejuje, turėjo galimybę apžiūrėti įvairius parkus, paminklus bei kitas įžymybes. Vienas iš įsimintiniausių kelionės momentų – Lenino mieste, nedidelėje cerkvėje, vykusios ukrainiečių vaikų krikštynos, kuriose teko dalyvauti ir vilkaviškiečiams. Apeigas vedęs popas, matydamas „kitatikius“, netgi išrėžė pamokslą, jame aptardamas katalikų nedorybes.

Namo, kuriame apsistojo Zinkevičiai, šeimininkas turistams ne tik nuomojo patalpas, bet ir rengė pažintines ekskursijas po aplinkines vietoves. Tuo lietuvių šeima suskubo pasinaudoti: per dvi dienas trukusią pažintinę ekskursiją išvydo tai, ką keliaudami be gido vargu ar būtų pamatę.



Sovietų palikimas ir graži gamta

Išsiruošę į ekskursiją po Krymo apylinkes vilkaviškiečiai pirmiausiai aplankė uolienų atodangas bei sovietinį kosminiams laivams „Buran“ paruoštą aerodromą. Tiesa, juo taip niekada ir nebuvo pasinaudota, o šiuo metu įranga išmontuojama ir vežama į Sočį, kur ruošiamasi 2014 m. ten įvyksiančioms žiemos olimpinėms žaidynėms.

Viena iš įdomiausių aplankytų vietų buvo slaptos naftos saugyklos. Jos buvo ruošiamos galimam trečiajam pasauliniam karui. Saugyklose buvo kaupiama visai Ukrainai skirta nafta. Apie jų egzistavimą nežinojo nei vietiniai gyventojai, nei ten tarnavę kariškiai ar vietinės valdžios pareigūnai. Saugyklos buvo slapta įrenginėjamos ir užpildomos naktimis. Tik sugriuvus Sovietų Sąjungai buvo atrastas slaptas vamzdynas, vedantis iš naftos saugyklos į Azovo jūrą. Būtent iš čia tanklaiviai ir pumpuodavo naftą.

Ekskursijos metu keliauninkai turėjo galimybę pasimaudyti juodojo gydomojo purvo ežere. Kaip pasakojo J. Zinkevičius, šis purvas yra specifinio sieros kvapo. Seniau į šį ežerą vykdavo maudytis Rusijos carai, tam tikslui buvo nutiestas ir geležinkelis.

„Ežere tikriausiai gausu įvairių druskų, jame neįmanoma paskęsti. Čia maudėmės kelis kartus. Išlipę iš ežero būdavome juodi nuo galvos iki kojų. Kadangi nuo Azovo jūros mus skyrė pusšimtis metrų, todėl po maudynių ežere bėgdavome praustis į jūrą“, – šypsojosi pašnekovas.

Vilkaviškiečiai taip pat lankėsi prie Juodosios jūros, apžiūrėjo garsiąją Krymo stepę bei ilgiu išsiskiriantį Krymo pylimą, kuris savo amžiumi lyginamas su Didžiąja kinų siena.

Prieš daugybę metų prie Juodosios jūros buvo įsikūrusios senovės graikų gyvenvietės. Kryme dar ir šiandien gausu šios civilizacijos liekanų, kurių pavyko rasti ir vilkaviškiečiams.

„Besimaudančius Juodojoje jūroje mus išgąsdino delfinai. Jie priplaukė taip arti, kad mes iš pradžių pamanėme, jog tai rykliai. Didžiulį įspūdį taip pat paliko apsilankymas prie purpurinių ežerų. Jų vanduo nuo saulės spindulių įgauna purpurinį atspalvį – nuostabus vaizdas“, – susižavėjimo neslėpė J. Zinkevičius.



Kurortiniai miestai įspūdžio nepaliko

Savaitę praleidę prie Azovo jūros, Zinkevičiai nusprendė keliauti į turistų labiau lankomas vietoves. Keliauninkai apžiūrėjo keletą miestų: Alupką, Aluštą, Gurzufą, Jaltą bei Farosą. Jaltoje vilkaviškiečiai tris paras gyveno pas buvusį Sovietų Sąjungos irklavimo čempioną, kuris puikiai žinojo Lietuvą, pasakojo ne kartą joje lankęsis.

Aplankytuose miestuose lietuviai stengėsi apžiūrėti tenykštės augalijos sodus ir parkus. Tiesa, keliauninkai greitai suprato, kad daugumoje sodų augmenija panaši, jų išdėstymas beveik identiškas, tad įdomumo nedaug, o viskas kainuoja. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta geriau rinktis kitus turistinius objektus.

Būdami Jaltoje vilkaviškiečiai aplankė „Kregždės lizdu“ vadinamą pilį ant stataus jūros kranto, kėlėsi į garsųjį Ai Petri kalną, apžiūrėjo įvairias šventyklas.

„Didelio įspūdžio viešnagė Jaltoje nepadarė. Tai turistinis miestas, kuriame knibždėte knibžda žmonių – kažkas panašaus į mūsų Palangą. Prie jūros sunku prieiti, mažai visiems lankomų pliažų, o šie – labai akmenuoti, be batų nepavaikščiosi. Labai nepatiko ir tai, kad ukrainiečiai kiekvienoje situacijoje stengiasi „išlupti“ kuo daugiau pinigų. Lankantis viename objekte tenka pirkti net kelis bilietus. Mūsų sutikti baltarusiai taip pat piktinosi tokiu lupikavimu“, – pasakojo J. Zinkevičius.

Išvykę iš Jaltos keliauninkai patraukė Sevastopolio link. Pakeliui vilkaviškiečiai sustojo Baklavoje ir aplankė buvusią povandeninių laivų bazę. Ši, pasirodo, taip pat buvo ruošiama galimam trečiajam pasauliniam karui, joje vienu metu netgi buvo saugomas atominis ginklas.



Gerbiami karaimai

Išvykę iš Baklavos lietuviai pasuko į Bachčisarajų – Krymo totorių sostinę.

„Nors tai ir didelis miestas, tačiau iš pirmo žvilgsnio galima pagalvoti, kad atsidūrei kaime: nesimato daugiaaukščių, namai maži, daug žalumos“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Krymo totorių sostinėje Zinkevičiai skubėjo aplankyti chanų rūmus, pamatyti byrančiais krištolo lašeliais verkiantį „Ašarų fontaną“, kurį poemoje „Bachčisarajaus fontanas“ apdainavo rusų literatūros klasikas Aleksandras Puškinas. Beje, šalia „Ašarų fontano“ stovi ir paties A. Puškino paminklas. Viena iš paskutinių vilkaviškiečių aplankytų vietovių Ukrainoje buvo kalnuose įsikūręs vienuolynas.

„Ekskursijos Bachčisarajuje metu mus lydėjo gidė karaimė. Ji mums papasakojo lankiusis Trakuose, bendravusi su čia gyvenančiais savo tautiečiais. Dar būdami Jaltoje sužinojome, kad Ukrainoje karaimai yra labai gerbiami“, – pasakojo J. Zinkevičius.



Tarsi prieš 20 metų

Paskutinę viešnagės Ukrainoje dieną keliauninkai iš Vilkaviškio apžiūrėjo Kijevo centrą, kuris jiems pasirodė labai gražus ir tvarkingas. Vis dėlto ne visa šalis gali prilygti sostinei. Lietuviams labiausiai įstrigo tai, kad Ukrainoje gausu sovietinių paminklų, o gatvės ir rajonai iki šiol tebeturi sovietmečiu gautus pavadinimus.

Zinkevičiai atkreipė dėmesį, jog šios šalies keliais rieda daugybė senų rusiškų mašinų. Tik vėliau jie sužinojo, kad Ukrainoje automobiliams nereikalinga techninė apžiūra, rusiškoms mašinoms taikomos nuolaidos, o vakarietiškoms – milžiniški muitai. Rusiškų automobilių dalys taip pat gerokai pigesnės. Benzinas šioje šalyje kainuoja apie 4 Lt, dyzelinas – apie 3 Lt. Čia itin pigi elektra, nebrangus vanduo.

Labiausiai lietuviams įsiminė siaubingi Ukrainos keliai. Jeigu žemėlapyje kelias pažymėtas kaip europinis – jis gana tvarkingas, tačiau jei kelias valstybinis, jis bus netvarkytas, pilnas didžiulių duobių, atsivėrusių plyšių, staigių pakilimų. Greitai važiuoti šiais keliais tiesiog neįmanoma.

„Atmintyje įstrigo toks vaizdas: viename kaimelyje prie tvoros sėdintys keli senoliai gerdami arbatą ramiai šnekučiuojasi. Visa tai man priminė senus rusiškus filmus. Šitokių bei panašių vaizdų galima pamatyti ir kitur. Atrodo, jog dalis Ukrainos nuo šiandieninio pasaulio atsilieka daugiau nei 20 metų, tačiau žmonės čia niekuo nesiskundžia, yra viskuo patenkinti“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas. Pasak jo, Lietuva ukrainiečiams žinoma kaip draugiška šalis, kurioje geri keliai ir gyvenimas geresnis nei Ukrainoje.

J. Zinkevičius patikino, kad ši kelionė viršijo visus jo bei šeimos lūkesčius.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas