„Santaka“ / Valdiškuose namuose paauglė jaučiasi geriau nei savuose

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-01-12 09:37

Dalinkitės:  


Nors Sandros mama gyvena visai šalia, savo dukros aplankyti ji neateina net ir per šventes.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Valdiškuose namuose paauglė jaučiasi geriau nei savuose

Eglė MIČIULIENĖ

Šešiolikmetė Sandra Besasparytė turi tėvus. Tačiau jau daug metų ji gyvena Kybartų specialiosios internatinės mokyklos globos grupėje ir net nenori pagalvoti, kad po poros metų teks iš čia išvykti.



Pradingo mama

Dar būdama maža Sandra daug laiko praleisdavo pas ją mylinčią močiutę Panevėžyje. Mergaitė ten netgi lankė antrą klasę.

– Tuo metu, kai iš namų išėjo mama, irgi buvau pas močiutę. Tėtis paskambino ir apie tai pasakė. Tai buvo maždaug prieš šešerius metus. Nežinojom, kur mūsų mama – ji dingo. Tėtis net į laikraštį skelbimą dėjo. Jis mūsų su seserimi vienas nesugebėjo išlaikyti ir mane atvedė čia, – taip Sandra pradėjo savo istoriją apie tai, kaip ji pateko į Kybartų internatinės mokyklos globos grupę.

Motina nepasirodė ilgai. Sandra jau neprisimena, ką ji, dešimties metų mergaitė, tada išgyveno. Gal po poros mėnesių motina pati paskambino močiutei ir prisistatė esanti gyva ir sveika.

Kiek laiko pagyvenusi globos grupėje Sandra buvo grįžusi namo: mama ją pasiėmė, kaip sako pati mergaitė, „tariamai“ visam laikui. Tačiau 2002-aisiais Sandra, būdama Vilkaviškyje, pati nuėjo į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir pasiprašė grąžinama į globos grupę.

– Nenorėjau namie gyventi. Mama gėrė, tėtis – taip pat. Nebuvo normalių sąlygų gyventi, – atvirai kalbėjo paauglė.



Sūnelį paliko globos grupėje

Vyresnioji Sandros sesuo Aušra blaškėsi. 2000-aisiais ji buvo laikinai įkurdinta internate, vėliau išleista. Paskui, jau būdama šešiolikmetė, grįžo – su vaikeliu ant rankų.

– Ji nebuvo pavyzdinga mergaitė, bėgdavo iš globos namų, – pasakojo Sandra.– Kai gyvenome namie, sesė nebuvo tokia. Ir į mokyklą ėjo, ir gana gerai mokėsi. Kai šeima iširo, ir ji „suiro“...

2004-ųjų pabaigoje Aušrą iš globos grupės vėl pasiėmė motina, pasižadėjusi rūpintis dukra ir ją prižiūrėti.

Tuo tarpu Aušros mažylis liko internate. Nepilnametė motina parašė prašymą pasaugoti jos vaiką, kol susitvarkys savo asmeninį gyvenimą. Berniukas iki dabar auga Kybartų globos grupėje. Anot teta tapusios Sandros, vaikas – labai šaunus, protingas ir mielas.

Sandra sako, kad sesuo lyg ir žadėjo sūnelį pasiimti, bet tai kažin ar įvyks, nes jaunajai mamai dabar jau reikia rūpintis antro kūdikio kraiteliu...



Šventės be savo šeimos

Sandra – ne iš tų vaikų, kurie nepritampa valdiškose įstaigose ir bėga į savus namus – nesvarbu, kad nešvarius, šaltus, dvelkiančius skurdu.

– Aš ir šventes sutinku čia – su draugais, mokytojomis. Ir prieš Naujuosius kartu praleidome advento vakaronę, ir per Kūčias sėdėjome prie vieno stalo. Žinokit, tikrai buvo smagu, – sakė Sandra.

Mergaitė prasitarė, kad kartais paliesta ilgesio, o gal – tik smalsumo, nueina pažiūrėti, kaip laikosi visai netoli internato gyvenanti motina.

Anksčiau, kol Sandros motinai nebuvo apribotos teisės į dukrą, ji dar prašydavo dukros persigalvoti ir grįžti namo. Ši nesutiko.

Pernai į teismą, kuriame Sandros tėvams buvo apribotos teisės į dukrą, motina net neatvyko.

Dabar Sandros tėvai kartu nebegyvena. Abu turi sugyventinius ir dukros kartu gyventi jau nebekalbina.

– Žino, kad neisiu, – aiškino Sandra. – Man čia daug geriau negu namuose. Čia yra visos reikalingos gyvenimo sąlygos. Mes pamaitinti, aprengti, nusiprausę...



Tėvai neapsilanko

Moksleivė prisimena, kad tada, kai jos visa šeima dar gyveno kartu, tėvai gerdavo mažiau. Motina dirbo siuvykloje. Vėliau išgėrinėjimai padažnėjo. Girtas tėvas dukrų akyse mušdavo mamą – dėl to ji vieną dieną ir išėjo iš namų.

Sandrą tie vaizdai stipriai paveikė: mergaitė net per miegus krūpčiodavo. Bet kai abi dukros paliko namus, motina pradėjo gerti vis dažniau.

– Vienu metu, kai tik nueidavau, taip ir rasdavau juos su sugyventiniu geriančius. Kai per Kalėdas norėjau aplankyti ir nunešti saldainių, draugei sakiau: jei rasiu geriančius, tai paduosiu saldainius, palinkėsiu linksmų Kalėdų ir išeisiu. Bet jie negėrė, todėl pabuvau truputį ilgiau, – kalbėjo paauglė.

Beje, patys tėvai dukros aplankyti ar pasveikinti su šventėmis į globos grupę neateina.



Išrinko ambasadore

Sandra sakė, kad internate nuo pat pradžių jautėsi labai gerai. „Turiu čia daug draugų“, – Sandros akys nušvito.

Jai smagu prisiminti, kaip pernai buvo išrinkta ambasadore. Paauglei buvo patikėta atstovauti savo internatinei mokyklai Nomedos „Išsipildymo akcijoje“.

– Nežinau, už ką mane išrinko. Bet ir valdžia, ir vaikai nubalsavo, kad būtent aš važiuočiau. Kai parėjusi iš mokyklos sužinojau, kad esu ambasadorė, taip keistai pasijutau... – nusijuokė mokinė.

Tuomet ji važiavo į Vilnių, bendravo su TV žvaigždėmis, žaidė boulingą. Tai liks vieni iš šviesiausių Sandros vaikystės prisiminimų.



Išmoko gražiai megzti

Dabar Sandra kambaryje gyvena su trimis draugėmis. Kambarėlis – švarus, gražiai sutvarkytas. Užuolaidas puošia Sandros sukabinti mažučiai kaspinėliai. Ant spintos – žaisliukai, suvenyrai, nuotraukos. Ant sienos dar kabo didžiulė raudona kalėdinė kojinė...

– Čia visko būna. Ir pykstamės, ir vėl susitaikom, paverkiam kartu ir pasiguodžiam, – apie internato kasdienybę pasakojo Sandra. – Anksčiau daugiau buvo tokių vaikų, kurie nelankydavo mokyklos, bėgdavo iš globos namų. Net ir vogdavo vieni iš kitų. Dabar, gal pastaruosius dvejus metus, vaikai man atrodo pasitaisę ir daug geresni...

Mergaitė sakė, kad internate ji turi ką veikti: laisvalaikiu šoka, dainuoja, siuvinėjo. Didžiausias jos pomėgis – megzti.

Mums kalbantis Sandra ir pati vilkėjo dailiu savo pačios megztu megztuku, o iš spintos ištraukė parodyti dar tris. „Jau daug ir išardžiusi esu, ir atidavusi, nes išaugau“, – šypsojosi jaunoji mezgėja.



„Žinau, kad bus sunku“

Šešiolikmetė Sandra globos grupę po poros metų turės palikti. Šiuo metu tokiems aštuoniolikos sulaukusiems globotiniams, kol jie mokosi, kas mėnesį skiriama 500 litų pašalpa, taip pat – vienkartinė daugiau nei 6000 litų parama įsikurti.

Tačiau Sandra bijo palikti savais tapusius valdiškus namus. „Žinau, kad bus sunku“, – sakė ji.

Moksleivė žada studijuoti Kaune, ji norėtų būti barmene. Stoti mokytis kybartietė tariasi kartu su drauge: dviese – smagiau ir drąsiau.

Pati Sandra sako, kad kada nors norėtų turėti bent du vaikus: dukrą ir sūnų, kuris galėtų apginti seserį. Ir, žinoma, svajoja gyventi tvarkingoje šeimoje...




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas