Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-01-11 19:12

---

– Vis prisimenu žmonių patriotizmą ir nusiteikimą, kai niekieno neraginami 1991 metų sausio 14-osios rytą autobusu išvažiavome budėti prie Parlamento. Ar kada nors bus įrašytos šių Vilkaviškio krašto žmonių pavardės į tautos istorijos metraštį, – sakė į redakciją užsukusi Gražiškių seniūnijos socialinio darbo organizatorė Genė Berentienė. Tuomet Veterinarijos stotyje dirbusi ši keturių vaikų mama su kitomis bendradarbėmis negalvojo nei apie pasėkmes, nei apie pagerbimą. Ir dabar to nelaukia. „Tačiau gal tie paprasti žmonės nusipelnė daugiau pagarbos nei tie, kurie dabar kalba, jog iškovojo Nepriklausomybę“, – dalijosi nuomone G.Berentienė. Ji prisiminė bendrą nuotaiką prie Parlamento, kur degant laužams žmonės meldėsi ir dainavo. „Kai ateina šitos dienos, prisimenu visas smulkmenas, kai prie Aukščiausią Tarybą juosusių aukštos įtampos laidų ir barikadų stovėjo studentai, kurių rankose buvo vienintelis ginklas – buteliai su padegamuoju skysčiu. Mums buvo nurodyta, kur rusų kariuomenės puolimo atveju turėtume būti“, – pasakojo G.Berentienė. Vilkaviškiečiai tada aplankė ir Sporto rūmuose pašarvotus žuvusiuosius, girdėjo artimųjų aimanas. Buvo labai šalta naktis, šildėsi prie laužų, vieni kitus vaišino arbata, kava. Iš ryto atvažiavo iš tuometinio „Šilupės“ kolūkio atstovai ir atvežė vilkaviškiečiams šiltų pietų. „Nors mums ne tas rūpėjo ir nesijautėme alkani, bet tai buvo vienybės ženklas. Ir V.Landsbergis visą naktį stiprino žodžiais ramindamas, jog joks pavojus negresia. Jei dabar Seime būtų bent dalelė draugiškumo ir tarpusavio supratimo bei vienybės, ką jautėme tada, tai ir gyvenimas Lietuvoje būtų visai kitoks“, – mąstė gražiškietė. Jos ir daugelio kitų žmonių prisiminimai dar neužrašyti. Pavyzdžiui, kaip ir toks vienos gydytojos vilkaviškietės liudijimas. Po budėjimo, vėlų sausio 13 vakarą, sugrįžusi į namus ji nesulaukė vyro, irgi mediko. Per Maskvos televiziją stebėdama programą filmuotame siužete gydytoja pamatė, jog jis stovi prie televizijos retransliacijos bokšto Juragiuose. Tada juk buvo dienos, ir naktys, jog žmonės skubėjo ten, kur vedė širdis, trokštanti apginti trapią, jauną šalies laisvę. Minint laisvės gynimo 15-ąsias metines įgyvendintas laisvės kronikos elektroninės bylos projektas. Prieš tris dienas atidaryta sausio 13-osios istoriniams įvykiams atspindėti skirta svetainė www.laisve15.lt. Seimo ryšių su visuomene skyrius praneša, jog svetainė – tęstinis kūrinys, kuris galės būti nuolat pildomas, kad vienoje vietoje interneto lankytojai turėtų galimybę gauti vis daugiau žinių apie mūsų lemtingos praeities faktus. Žmonės, tų įvykių dalyviai, kviečiami rašyti prisiminimus, bibliotekininkai ir kitų sričių atstovai perteikti sukauptą informaciją. Šiuo metu tinklalapyje jau pateikta to laiko įvykių kronika, kita informacija.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---