„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-08-17 07:51

Dalinkitės:  


Atodangos

Ar sunku padaryti gerą darbą?



Filosofai tvirtina, kad pesimistas – tai viskuo nusivylęs optimistas. Gal ir taip. Juk išties nelengva išlikti optimistu, kada supranti, kaip sunkiai geri darbai skinasi kelią į mūsų buitį. Kai kas gražias idėjas ir tolimus planus jau prilygina geriems darbams. Bet juk rezultato kaip nėra, taip nėra. Tik gražios kalbos tarsi būrimas iš kavos tirščių: kas būtų, jei būtų?

Dažnai skaitome „Santakoje“ atsakingų valdžios pareigūnų paaiškinimus apie Vilkaviškio miesto tvarkymo darbus, ateities planus ir iškylančias jų darbe problemas. Dabar ir mūsų verslininkai tariasi su valdžia, diskutuoja, ką gero galėtų nuveikti savo miesto labui. Graži iniciatyva visada pagirtina, bet... Kiek kartų tai jau girdėta? Apie miesto aikštės renovavimo projektą, apie „šimtmečio statybą“ – nebaigtą sporto kompleksą prie stadiono, miesto sodo atgaivinimą...

Žinoma, ne tik kalbama, bet ir dirbama. Tačiau kažkodėl mūsų mieste nesiseka su tais darbais...

Visi vilkaviškiečiai džiaugėsi, kai buvo valoma per miestą tekančio upelio vaga, tvarkomi jo šlaitai. Tikėta, jog pagaliau geros idėjos tampa gerais darbais, miestas bus gražesnis, upelio vanduo švaresnis. Deja, greitai teko nusivilti. Už darbus sumokėti dideli pinigai, o rezultatas – labiau nei kuklus.

Kaip čia neprisiminsi ir prieš keletą metų miesto centre įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų... Gyventojai iš anksto džiaugėsi, kad mieste tamsiu paros metu bus saugiau, nes policijos pareigūnai galės geriau kontroliuoti padėtį. Tačiau nepigiai kainavęs projektas nedavė laukto rezultato.

Vaizdo kameros ilgą laiką neveikė, o tūkstantinės sumos už neva prižiūrimas stebėjimo kameras iš rajono Savivaldybės biudžeto buvo tvarkingai mokamos jas įdiegusiai firmai.

Tikriausiai neverta vardyti ir taip dažnai spaudoje minimus mūsų miesto tvarkymo bei priežiūros nesklandumus – visi gyventojai tai patys mato. Tad iš kur bus tas optimizmas? Kai kam iš gyventojų kyla negerų minčių, kad mūsų miesto valdininkų ir juos palaikančių verslininkų diskusija apie bendradarbiavimą miesto gerovės darbuose tėra artėjančių valdžios rinkimų ženklas. Kas gi nenorės pasirodyti geras savo rinkėjams?

Žinoma, negražu įtarinėti žmones, kurie geranoriškai ieško galimybių, kaip gražinti savo miestą. Tačiau gyventojai turi karčios patirties, ir tai jiems sunku pamiršti.

Energingas naujasis miesto seniūnas, atrodo, nusiteikęs darbingai, bet ir vėl tie nelemti pinigai. Tarsi burtažodis, užkertantis kelią geriausioms iniciatyvoms. Galgi su verslininkų pagalba dabar tos darbo problemos bus lengviau sprendžiamos? Galbūt verslininkai „susimes“ po tūkstantį litų ir padovanos miestui naują greitaeigę žoliapjovę. Jeigu pagailės tūkstantinės, gal nupirks kelias dešimtis dalgių ir išdalys viešuosius darbus mieste galintiems atlikti bedarbiams. Juk su dalgiu patogiau prieiti ten, kur negali to padaryti mechanizuota žoliapjovė. Bet vėlgi neramu: įduok viskuo nusivylusiam, piktam bedarbiui į rankas dalgį – ką gali žinoti, kaip jis su tuo dalgiu pasielgs.

Gal nepanorės kapoti patvoriuose piktžolių, o patrauks tiesiai prie Savivaldybės durų.

Ne paslaptis, kad mūsų valdžią šiek kiek išlepino ES parama. Daugelio objektų renovacijos atliekamos pasinaudojant ES skiriamomis lėšomis. Bet juk greitai ta parama baigsis. Kaip tada gyvensime? Kas apmokės mūsų projektus? Ar mes mokėsime ką nors nuveikti su „mažais“ pinigais?

Aštrialiežuviai šaiposi: „Parodykit tokį vadovą, kuris be pinigų padarytų gerą darbą, – iškart gaus Nobelio premiją.“ O kiek mes patys medžių per savo gyvenimą pasodinome, kiek kartų gatvę prie savo namų pašlavėme ar žoles po savo balkonu nupjovėme?.. „Ne mano daržas – ne mano pupos...“ Taigi kad mūsų visų tas „daržas“, mūsų visų bendri namai.

Teko nugirsti, kaip paauglės mergaitės po Londono olimpiados diskutavo, kurią sporto šaką norėtų pasirinkti. Viena sakė svajojanti apie plaukimo baseiną – tokį kaip Šakiuose, kita – apie lauko teniso aikštelę. Sakė, jog kažkas jai padovanojo lauko teniso raketes ir kamuoliukų, bet kur žaisti?

Žinoma, Vilkaviškiui iki Šakių – tiek pat, kiek Vilniui iki Londono. Plaukimo baseinas amžinu miegu miegančiame būsimajame mūsų sporto komplekse galbūt kažkada džiugins jau ne mūsų dabartines paaugles, bet jų vaikus.

Tačiau įrengti jaunimui (ir ne tik jam) lauko teniso aikštelę didelių investicijų nereikia. Jau ne kartą aptarta, kad visai nebloga vieta būtų prie stadiono esanti riedučių mėgėjų aikštelė. Galima tą jos kraštą, kur įrengti kalneliai riedutininkams, atitverti – ir pakaktų vietos lauko teniso mėgėjams. Reiktų tik vielos tinklo aikštelei aptverti ir poros stovų tinklui ištempti.

Tai jau tikrai įveikiamas geras darbas mūsų miesto verslininkams.

Verslininkai gal ir įveiktų šį nesudėtingą projektą, bet miesto šeimininkams atsirastų dar vienas papildomas galvos skausmas.

Toks pat, kaip ir tarp Kęstučio bei Statybininkų gatvių įruošta puiki krepšinio aikštelė. Jaunimui reikėtų tik džiaugtis ir dėkoti rėmėjams už puikią dovaną, bet jis, kaip jau įprasta, dovanų nevertina, nesaugo. Vis dėlto už lauko teniso aikštelę tikrai valdžios pareigūnams ir rėmėjams verslininkams padėkotų jei ne patys vaikai, tai jų tėvai.



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas