„Santaka“ / Vasariniai pamąstymai apie tiesioginius merų rinkimus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-08-17 07:48

Dalinkitės:  


Didelės politinės patirties turintis Dobilas Kurtinaitis, beje, buvęs kybartietis, o šiuo metu gyvenantis Alytuje, yra įsitikinęs, kad miestų bei rajonų vadovai turi būti renkami tiesiogiai.

Vasariniai pamąstymai apie tiesioginius merų rinkimus

Klausimų daug

Skaitytojams noriu pateikti pamąstymus apie svarbią vietos savivaldos aktualiją – tiesioginius savivaldybių merų rinkimus. Manau, kad šis klausimas yra pernelyg svarbus, kad liktų tik Seimo narių prerogatyva. Be abejo, svarbiausia užduotis – protingai nustatyti tiesiogiai išrinktų savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos kompetenciją ir įstatymuose neužprogramuoti šių dviejų institucijų konflikto. Tačiau dar neatsakyta ir į kitus klausimus: ar tiesioginiai merų rinkimai nesusilpnintų politinių partijų; ar tai nepadidintų galimybės į valdžią ateiti populistams; ar nesudarytų sąlygų oligarchinėms tendencijoms ir korupcijai savivaldybėse įsigalėti? Pagaliau ar tiesioginiai merų rinkimai neprieštarautų Europos vietos savivaldos chartijos nuostatoms?



Lyja ne tik Lietuvoje

Įvedę Lietuvoje tiesioginius merų rinkimus, Amerikos neatrastume. Miestų vadovai tiesiogiai renkami kai kuriose Vokietijos, Austrijos žemėse, Italijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Kipre ir, žinoma, Amerikoje. Europos vietos savivaldos chartiją yra pasirašiusi ir Lietuva (dar 1999 metais ją ratifikavo Seimas), tačiau šio dokumento nuostatų taikymas yra gan liberalus. Pati chartija byloja, kad vietos savivaldos teisę turi tik tiesiogiai gyventojų išrinktos tarybos (susirinkimai), kurios gali turėti joms pavaldžius vykdomuosius organus. Tačiau kiekviena šalis gali gan laisvai pasirinkti, kokius chartijos įsipareigojimus konkrečiame laikotarpyje ji įgyvendina. Tai patvirtina ir minėtų Europos valstybių praktika dėl tiesioginių merų rinkimų. Taigi, ir mūsų šalies parlamentas gali priimti reikiamą Konstitucijos pataisą bei atitinkamus teisės aktus, įgalinančius pačius gyventojus demokratiškai išrinkti miestų bei rajonų vadovus.



Ko bijo partijos?

Šiandien visi gerai suprantame, jog vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pamatų yra daugiapartinė sistema – kitaip sakant, stiprių partijų valstybėje buvimas. Tai ką gi bendro turi tiesioginiai merų rinkimai ir nuogąstavimai dėl partijų galimo susilpnėjimo? Išties, viena iš baimių yra ta, jog įvedus tiesioginius merų rinkimus būtų suduotas smūgis politinėms partijoms. Manau, kad toks nerimas yra tik iš dalies pagrįstas. Žinoma, jeigu rinkimų įstatymas numatys, kad kandidatus savivaldybės vadovo pareigoms užimti galės kelti alaus mėgėjų klubai ar nekaltųjų mergelių draugijos, tuomet mes neišvengsime svilėsių blynų keptuvėje. Todėl privalome suvokti, jog demokratinėje visuomenėje indulgenciją kandidatuoti į tokias atsakingas politines pareigas turėtų suteikti tik Teisingumo ministerijoje registruotos politinės partijos arba patys piliečiai.

Siekiant išvengti nesusipratimų ir chaoso rinkėjų galvose, piliečių iniciatyva iškelti vieną ar kitą kandidatą galėtų būti išreiškiama, sakykim, vieno dešimtadalio savivaldybės gyventojų, turinčių teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose, parašais (beje, tokia norma jau įteisinta Vietos savivaldos įstatyme, reglamentuojant gyventojų apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę). Tai reikštų, kad, pavyzdžiui, Lazdijų ar Vilkaviškio rajone iškelti kandidatą į merus be partijų galėtų ir 2 tūkstančiai gyventojų, turinčių teisę rinkti atitinkamo rajono savivaldybės tarybą. Ar tai nedemokratiška? Gal tai kelia pavojų kuriai nors politinei partijai? Žinoma, jei visa partija telpa lifte… Tačiau rimtoms politinėms organizacijoms tai išeitų tik į naudą. Juk tikras karys negali bijoti mūšio. Kodėl partija turėtų vengti varžybų su kitų partijų ar gyventojų iškeltais kandidatais? Turbūt nereikia įrodinėti, kad politiškai bręsti ir stiprėti gali tik mūšiuose, t. y. rinkimuose, dalyvaujančios partijos bei jų iškelti kandidatai.

Būtent tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai paskatintų ir sudarytų kur kas geresnes sąlygas atsirasti ir bręsti vietos bendruomenių tikriesiems lyderiams.



Turi užtekti vietos po saule

Jaučiu, kaip guvaus skaitytojo galvoje jau kirba klausimas, o kaipgi kartu galės produktyviai dirbti iš įvairių politinių partijų atstovų susidedanti taryba ir nepartinis arba priklausantis kuriai nors partijai, tačiau staiga po rinkimų „nepriklausomu“ tapęs savivaldybės meras? Ar nesipeš, ar nuolatiniai prieštaravimai ir ginčai netrukdys spręsti gyventojų problemų? Tai rimtas klausimas, ir atsakymo į jį pamėginsime paieškoti kiek vėliau. Tačiau kai ką norėčiau pareikšti avansu. Jeigu reikėtų rinktis įtemptas ir alinančias vietos politikų diskusijas, derybas bei ginčus (žinoma, čia nekalbame apie negeranoriškumo ar piktavališkumo atvejus) arba uolų partinį paklusnumą, nedvejodamas balsuočiau už pirmąjį variantą.

O dėl to, kad savivaldybės tarybos narių ir mero minties varžybos dėl geresnių būdų spręsti savivaldybės gyventojų problemas vyktų korektiškai ir produktyviai, pirmiausia įstatyme turi būti konkrečiai reglamentuota ir įteisinta gyventojų tiesiogiai išrinktų abiejų institucijų (tarybos ir mero) kompetencija, laiduojanti pakankamą kiekvienos jų savarankiškumą, veiklos laisvę, sveiką konkurenciją bei savikontrolės mechanizmą. Vis tik šioje vietoje mums nori nenori iškyla amžinas klausimas: o kas gi iš jų – meras ar taryba – vis dėlto bus pirmas, t. y. svarbesnis, stipresnis. Ta proga norėčiau retoriškai paklausti, kas yra svarbesnis, pavyzdžiui, futbolo komandoje: treneris ar žaidėjai?..

Visada sunku ginčytis su tais oponentais, kurie besiremdami totalitarizmo ar autokratijos dogmomis gina asmenybės svarbą visuomenės valdymo procese. Tačiau verta matyti ir demokratijos privalumus, pavyzdžiui, kolektyvinės minties jėgą. Juk ne be reikalo liaudies išmintis byloja: „Viena galva gerai, tačiau dvi – dar geriau...“ Sunku įsivaizduoti šiuolaikinę vadybą (nesvarbu, ar versle, ar viešajame sektoriuje), vis dar besiremiančią tik vieno individo proto galiomis bei asmeniniais sprendimais. Todėl ir vietos savivaldoje turėtume įtvirtinti produktyvią veiklą laiduojančias žaidimo taisykles, kad tiek komandos trenerio, tiek visų jos žaidėjų pastangos būtų nukreiptos geriausio rezultato siekimui.



Dėl ko kyla karai?

Jau nuo seno visos nesantaikos kildavo dėl žemės, turto ir pinigų. Taigi ir savivaldybėse didžiausios diskusijos užverda svarstant biudžetą, turto bei žemės (detaliųjų planų tvirtinimo) klausimus. Todėl, nustatant tarybos ir mero įgaliojimus, daugiausiai ginčų gali kilti būtent šiais klausimais.

JAV įstatymai garsėja tuo, jog yra įtvirtinę atskirose valstijose tiek stipraus, tiek silpno mero institucijas. Europos valstybėse vyrauja tendencijos siekti teisės aktuose įtvirtinti tokį mechanizmą, kad tiesioginiuose rinkimuose išrinktas savivaldybės vadovas būtų labiau priverstas veikti kolegialiai, t. y. tartis su gyventojų išrinkta taryba. Manyčiau, jog ir Lietuvoje tokiai savivaldos institucijų sąveikos sistemai reikėtų pritarti. Kaip ir jau nuskambėjusiam pasiūlymui įteisinti tiesiogiai išrinkto mero veto teisę, tuo bandant sukurti tam tikrą abiejų institucijų veikimo atsvarų mechanizmą. Sakykim, savivaldybės taryba patvirtina metinį biudžetą, sudaro privatizuotinų objektų sąrašą ar priima kitą svarbų sprendimą. Tačiau meras, turėdamas svarius motyvus ir argumentus, vetuoja tarybos sprendimą.

Tada tarybai, norinčiai patvirtinti savo anksčiau išsakytą poziciją, reikėtų surinkti jau ne daugiau kaip pusės, o, pavyzdžiui, dviejų trečdalių tarybos narių balsų daugumą. Taip būtų sudaromos juridinės prielaidos gimti rimtoms alternatyvioms idėjoms ir būtent tokio kompromiso būdu galėtų būti įgyvendinamos tiek į tarybą patekusių partijų, tiek gyventojų išrinkto mero geriausios rinkimų programų nuostatos.

Be abejo, tai pareikalautų kur kas daugiau kantrybės, laiko ir diplomatinių gebėjimų įrodyti savo siūlomo projekto minties privalumus. Tačiau tik konkurencinėje įvairių idėjų kovoje galimi proveržiai, užtikrinantys savivaldybių bendruomenių gyvenimo gerėjimą.



Apie korupciją, populizmą ir kitus baubus

Kai kurių politikų nuomone, tiesioginiai merų rinkimai būtų naudingi korumpuotam šalies elitui, nes supaprastintų valdžios kontrolę. Renkant merus tiesiogiai, rėmėjams pakaktų nupirkti viešųjų ryšių kampanijas tinkamiems kandidatams. Manau, kad tokios abejonės turi labai nedidelį pagrindą. Šie reiškiniai pavojingesni valstybės mastu, kai rinkėjai, balsuodami Seimo rinkimuose, negali gerai pažinti populistinių partijų vadų ar kitų tautos pranašų.

Vykstant savivaldos rinkimams, kandidatai paprastai būna gerai pažįstami vietos bendruomenėse. Daugiau kaip dvidešimties metų įvairių rinkimų ir pasirinkimų maratonas mūsų šalies gyventojams davė daug gerų pamokų. Jeigu šiandien ir galime kuo nepasitikėti, tai tik ne rinkėjais. Antra vertus, jei pretendentai į valstybės valdžios mandatus gali populistiškai gundyti žmones pensijų ar algų nerealiu didinimu, tai savivaldos rinkimuose kandidatai gali nebent žadėti nutiesti gatves ar suremontuoti mokyklas. Tai yra pragmatiškai pasveriami bei pamatuojami pažadai, kuriuos lengvai gali vertinti bet kuris rinkėjas, dabar jau nesunkiai atskiriantis valstybės ir savivaldybių kompetencijas.

Neabejoju, kad tiesiogiai gyventojų išrinktas meras būtų atsparesnis pinigų įtakos ir populizmo grėsmėms nei pačios tarybos išrinktas (o dažniausiai tiesiog paskirtas eiti pareigas) meras. Dabartinė rinkimų sistema kartais beveik neįpareigoja mero įtemptai dirbti visą jam numatytą kadenciją. Paprasčiausiai prieš kitus rinkimus jis gali perbėgti į didžiausius reitingus turinčią partiją ir taip vėl užsitikrinti mero kėdę.

Taigi, jei bijai vilko, geriau į mišką neiti. Tačiau manau, kad abejojančiuosius dėl tiesioginių merų rinkimų galima nuraminti: iš tikrųjų tokie rinkimai automatiškai visų savivaldos problemų neišspręs, bet gali vietinę valdžią padaryti demokratiškesnę bei efektyvesnę. O svarbiausias faktorius yra rinkėjų rankose – tai jų atsakomybė. Jei jie pasinaudos papildomomis galimybėmis daryti įtaką savivaldybių valdymo procesams, turėsime tiesiog geresnę savivaldą.



Dobilas KURTINAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas