„Santaka“ / Penkiolikmečių svajonėse – naujo gyvenimo viltis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-01-11 18:34

Dalinkitės:  


Vilkaviškiečiai bendraklasiai Irma Paplauskaitė ir Simas Buchovas pasaulį išvydo tada, kai Lietuva išgyveno netekties skausmą ir nerimą dėl ateities.

Autorės nuotr.


Penkiolikmečių svajonėse – naujo gyvenimo viltis

Birutė NENĖNIENĖ

Išaugo nauja karta

Kai priartėjus Sausio 13-ajai pradedu ieškoti žmonių, kurie galėtų pasidalyti savo išgyvenimais, kiekvienais metais patiriu, kaip tas prisiminimų kamuolys didėja. Vis daugiau žmonių, priešingai nei anksčiau, jau nori pranešti, jog ir jie buvo tų istorinių įvykių dalyviai ar stebėtojai, bei išsakyti, ką jautė tada, ko pasigenda ir norėtų dabar.

Tiesą sakant, vienaip ar kitaip visi buvome tame nežinios, skausmo, laukimo ir vilties verpete.

Bet jau išaugo nauja karta su glaustais to laiko vaikystės prisiminimais. Taip pat užaugo neturintys tokių išgyvenimų penkiolikmečiai – tie, kurie gimė 1991 metų sausį.

Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, 1991 metų sausio mėnesį Vilkaviškio rajone gimė 64 kūdikiai: 31 mergaitė ir 33 berniukai. Perpildytomis nerimo, tankų ir dainų dienomis jie pirmuoju savo šauksmu pareiškė, jog ateina gyventi už tuos keturiolika, kurių žūtis įžiebė negęstantį Laisvės aukurą.



Gimimo dienos – pagret

Rytoj Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje nuo ankstyvo ryto prasidės Sausio 13-osios penkioliktųjų metinių minėjimas: veiks to meto spaudos leidinių, nuotraukų paroda, prie mokyklos bus uždegtas laužas, montažo eiles deklamuos ir devintos klasės mokinys Simas Buchovas.

Sausio 13-oji – ir Simo gimimo diena. Jo mama Rima, Vaikų ir jaunimo centro darbuotoja, pasakojo, jog kai tą šiurpią sausio naktį praleidusią namuose ryte kaimynai nuvežė į ligoninę. Ji jautėsi baisiai: ausyse tebeaidėjo sirenos, palatose buvo tuščia ir spengė tyla.

Pirmagimis sūnus pasaulį išvydo 21 val. 15 min. „Tuo laiku kaip tik V.Landsbergis pranešė, jog su rusų kariškiais pavyko susitarti ir ateinanti naktis būsianti rami. Vėliau aš nusipirkau dokumentinę knygą apie Sausio įvykius, kad sūnui galėčiau parodyti, kokiu momentu jis gimė“, – pasakojo Rima Buchovienė. Po Kalėdų ir Naujųjų metų, sakė, ją aplenkia švenčių nostalgija, nes Sausio 13-ąją iškeliama vėliava plazda ir Simo gimtadieniui.

Anksčiau „Žiburio“ mokyklą lankęs Simas savo vietą rado ir didelėje mokykloje. Nors prisipažino, jog mokytis galėtų geriau, tačiau jei nuo pamokų liktų daugiau laisvo laiko, su džiaugsmu jį išnaudotų dainavimui mokyklos vokalinėje studijoje. Dabar žaidžia krepšinį, renginių metu reguliuoja muzikos garsą, be to yra Vaikų ir jaunimo centro šokių kolektyvo šokėjas bei diskotekų didžėjus.

Tik pernai Simo bendraklasė Irma Paplauskaitė dokumentuose pastebėjo, jog jų gimtadienius skiria viena diena. Ir tik mūsų pokalbio metu išsiaiškinome, jog – lygiai para. Irma gimė sausio 12 vakare pusę dešimtos. Mama yra sakiusi, jog medikai juokavo, kad „veržėsi kaip OMON'as“.

Irma Vilkaviškio Salomėjos vidurinėje mokykloje mokosi nuo pirmos klasės, yra gera mokinė, dainuoja chore, Vaikų ir jaunimo centre lanko pynimo būrelį. Bendraklasiai aiškių ateities planų dar neturi, tačiau įsivaizduoja studijuosią aukštosiose mokyklose.



Milda – Nepriklausomos Lietuvos vaikas

Sūdavos vidurinės mokyklos devintokė Milda Viltrakytė nuo mažų dienų domėjosi liaudies tradicijomis, senovės buitimi.

„Gal tai ir iš prigimties pareina“, – neneigė iš Dzūkijos kilusi mama, kurios sesuo Alytuje žinoma istorikė, o tėtė, Mildos senelis, visą gyvenimą domėjosi politika, mokėjo daug eilėraščių, vaidino kaimo teatre.

Mergaitė labai dėkinga mokytojai R.Naujokaitienei, kuri sudomino kraštotyra, paskatino dalyvauti konkursuose. Šeštoje klasėje sulaukė pirmojo didelio įvertinimo: respublikiniame gamtinės kraštotyros konkurse už kraštotyros tradicijų puoselėjimą ir tiriamąjį darbą gavo švietimo ir mokslo ministro padėkos raštą. Vėlesniais metais Lietuvos mokinių konkurse „Lietuviško žodžio pėdomis“, kurį organizavo Lietuvos nacionalinis muziejus, buvo mokyklos komandos vadovė, apdovanota diplomu. Praėjusiais metais dalyvavo „Valstiečių laikraščio“ organizuotame rašinių konkurse patriotine tema „Mūsų mokyklos karžygiai“ ir laimėjo Tautos fondo pirmininko pavaduotojo Jurgio Valaičio premiją.

Rudenį organizatoriai į mokyklą atsiuntė kelis egzempliorius knygos „Gėlės Nepriklausomybės vainikui“, kurioje sudėti konkurso dalyvių rašiniai, taip pat ir Mildos pora nuotraukų ir jos tekstas apie kraštietį žurnalistą Bronių Zumerį.

Milda sako, jog dar nežino, kuo norėtų būti baigusi mokyklą. Vyresnis brolis Artūras mokosi Vilniaus technikos kolegijoje, o sesuo Indrė – Vilniaus pedagoginio universiteto socialinių mokslų studentė.

Šį pirmadienį, kai Viltrakių šeima susėdo vakarieniauti, sausio 17 dieną gimusi Milda pirmąkart paklausė, kaip mama jautėsi tomis dienomis, belaukdama jos. Toks rūpestis kilo ne iš paiko smalsumo, o brandaus mąstymo, kuris susiformavo mokyklos ir namų aplinkoje. Sūdavos vidurinės mokyklos finansininkė Zita Viltrakienė pasakojo, jog paskutinėmis dienomis prieš gimdymą stengėsi kuo mažiau žiūrėti televizoriaus, kad nesijaudintų. Buvo nerimo dėl to, kad gimdė vyresnio amžiaus, po penkerių metų pertraukos.

Be to, tuo laiku nebuvo populiaru auginti trečią vaiką. Apie „pagrandukę“ mergaitę ji sako, jog tai – Nepriklausomybės vaikas.

„Bet baisiausia pasidarė tada, kai po sėkmingo gimdymo žiūrėjome televizorių ir vis pranešdavo apie nerastus, prapuolusius žmones. Nežinau, kiek tai buvo tiesos, bet neramios mintys kamavo: o jei ir mus iš ligoninės nežinia kur išveš“, – pasakojo moteris.



Mamos prisiminimai

Zita Viltrakienė sakė, jog kartu taip pat trečią vaiką gimdė vilkaviškietė, su kuria ir dabar pasišneka.

Dvidešimt penktuosius metus Vilkaviškio poliklinikos registratore dirbanti Rima Mikalainienė vienuolikmetei Deimantei ir šešiametei Eglei (dabar studentės) padovanojo broliuką. „Mums tai buvo didelis džiaugsmas, o mamoms, kurios tada neteko savo vaikų – didelis skausmas“, – kalbėjo pašnekovė, prisimindama, kaip ligoninėje stebėjo televizijos laidas, kurias vesdavo Liucija Bačkauskaitė, matė išrikiuotus žuvusiųjų karstus. Namo sugrįžusią nuovargis įveikdavo miegui, bet vyras programas žiūrėdavo iki galo ir pasakodavo, kas įvyko. „Ramindavausi, jog Vilnius toli, gal iki mūsų tas baisumas neateis“, – prisiminė moteris.

Net nežino, kodėl vaikui parinko Igno vardą („kažkaip spontaniškai išėjo“), nes tiesiai iš ligoninės vežė krikštyti į Pajevonio bažnyčią.

Ignas mokosi Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje aštuntoje klasėje („neina atitraukti nuo kompiuterio“), jau praaugo mamą ir tėtį. Tos pačios mokyklos taip pat aštuntoje klasėje mokosi tą pačią, sausio 16-ąją, gimęs Arnoldas Vasiliauskas.

Šį šeštadienį Mikalainiai ruošiasi atšvęsti Igno gimtadienį. Sūnui kartais primena, jog gimė įsimintiną dieną, kada galėjo įvykti perversmas. „Tačiau žinote, jauni, tik prie šių laikų pripratę ir kitaip gyvenimo neįsivaizduoja. Dabar ir toks jų amžius, kad istorija nėra įdomu“, – sakė Igno mama.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas