„Santaka“ / Sveikatos semiasi iš meno ir kūrybos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-08-15 22:41

Dalinkitės:  


Bronės Vyšniauskienės darbų paroda, skirta menų centro „Gyvybės jėga“ jubiliejui, veiks iki rugsėjo mėnesio.

Autorės nuotr.


Sveikatos semiasi iš meno ir kūrybos

Kybartuose, žmonių su negalia reabilitaciniame specialių menų centre „Gyvybės jėga“, šiuo metu veikia centro vadovės ir vienos iš jo įkūrėjų Bronės Vyšniauskienės darbų paroda. Negailėdama pagalbos kitiems, moteris per ilgus metus išbandė ne vieną meno šaką bei techniką ir dabar gali pasidžiaugti dešimtimis savo kūrinių.



Autorinė paroda

„Man be galo malonu parodyti ir demonstruoti kitų darbus, gera džiaugtis jų pasiekimais ir kūriniais“, – teigė pagyrų sau vengianti moteris. Per du dešimtmečius sukauptus darbus B. Vyšniauskienė pirmą kartą išrikiavo autorinėje parodoje menų centro salėje. Polinkį į meną nuo vaikystės turėjusi kybartietė jį atgaivino netikėtai palaužta sunkios ligos. Pradėjusi dirbti su moliu, atrado norą ir pašaukimą išbandyti ir kitas meno šakas. Dabar teigia įvaldžiusi daugiau nei 15 skirtingų meno šakų ir galinti tai pademonstruoti bei pamokyti kitus.

Autorinėje parodoje pateikta kūrybos įvairovė: grafika, fotografija, tapyba, keramika, dekupažas, vėlimas ir kt. Paklausta, kur mokėsi visų šių dalykų, B. Vyšniauskienė tik šypsosi: „Jeigu žmogus turi įgimtą polinkį, jam ir nereikia mokytis.“ Kūrėja pasakojo, kad visko išmoko pati, pamačiusi vieną ar kitą naują techniką, dirbinį parodoje arba parduotuvėje. Tačiau moteris, nors ir neišėjusi specialių mokslų, stebina savo kūrybiškumu. B. Vyšniauskienė su meile kalba apie kiekvieną kūrinį, todėl išskirti kurią nors vieną meno šaką negalėtų: visos yra savaip įdomios ir artimos.



Lietuvoje – pirmieji

B. Vyšniauskienė dar puikiai prisimena centro steigimo idėją, kuri kilo prieš du dešimtmečius dalyvaujant tarptautiniame menininkų plenere Lenkijoje. Iš jo grįžę rajono tautodailininkai mąstė, kad ir jiems reikėtų vietos susibūrimams, pabendravimui. Siekis padėti neįgaliesiems integruotis į visuomenę, pakeisti žmonių požiūrį ir suvienijo kūrėjus. Taip buvo įsteigtas pirmasis tokio tipo klubas Lietuvoje. Laikui bėgant, veikla peraugo klubo sienas, todėl jis tapo centru. Į Kybartus atvykdavo žmonės ne tik iš mūsų rajono, apskrities, bet ir iš visos Lietuvos ar net užsienio. Mokytis dailiųjų amatų ateidavo ir neįgalieji, ir sveiki žmonės, ir vaikai. Centras dūzgė nuo gausybės lankytojų, meno kolektyvų.

Vadovė džiaugiasi ne vienu kūrybišku centro lankytoju. Ji vardijo K. Eismonto, R. Dabrilos, A. Martinkienės, P. Juciaus, R. ir V. Kojučių, V. Jurevičiaus bei daugybės kitų pavardes, visus minėdama kaip nuostabius žmones ir menininkus. Per metus būdavo surengiama daug įvairaus tipo parodų, gausybė švenčių ir mugių, todėl net sunkoka suskaičiuoti, kiek iš viso jų įvyko per du dešimtmečius.



Įkvepiantys pavyzdžiai

Paklausta apie menų centro naudą lankytojams, B. Vyšniauskienė gali papasakoti ne vieną stulbinančią istoriją apie žmonių gyvenimus pakeitusį meno indėlį. „Žmonės atvažiuoja čia pabūti, pakalbėti, kartais tik pasėdėti ir teigia, kad jiems to reikia, nes lyg iš naujo pasikraunantys energijos, gerų emocijų ar idėjų. Jiems tai yra lyg sveikatos eliksyras“, – dalijosi mintimis centro vadovė.

Moteris prisiminė vienos merginos istoriją. Į centrą mama savo dukrą atsivedė po didelės traumos ir prašė pagalbos. Sužinojusi, kad mergina mėgsta piešimą, B. Vyšniauskienė pasiūlė jai kelis mėnesius padirbėti ir tada atsinešti darbus parodai. Visų nuostabai, mergina pasirodė praėjus vos mėnesiui su šūsnimi piešinių. Centro vadovė jaunajai piešėjai padėjo parengti parodą. Joje dalyvavusi gydytoja iš Kauno negalėjo atsistebėti pagerėjusia savo pacientės būkle. Mergina buvo guvi, šoko, dainavo. Vėliau ji įstojo į meno mokyklą.

B. Vyšniauskienė prisipažino ir pati nustebinusi savo gydytoją, kuri pranašavo jai amžiną gyvenimą vežimėlyje. Gulėdama lovoje, kybartietė pradėjo dirbti su moliu, susidomėjo kitomis meno šakomis. Dabar net neįtartum, kad kūryba užsiimanti moteris anuomet galėjo būti sunki ligonė. Vadovaudama centrui, ji nestokoja energijos darbui, kūrybai ir pagalbai kitiems. Dauguma centro narių turi vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų, tačiau tai netrukdo jiems iki šiol kurti ir džiuginti kitus.



Pokyčiai – ne į gera

Centro vadovė pasakojo, jog pastarieji metai bei vykstantys pokyčiai pakeitė ir visuomenės požiūrį į meną kuriančius neįgaliuosius. Dabar centre vaizdas kiek kitoks, sulaukiama vis mažiau lankytojų ir bendraminčių. Kūrėjų gretos taip pat retėja, nes vyresnės kartos atstovai iškeliauja į Amžinybę, jaunesnieji išvyksta į užsienį ar didžiuosius miestus.

Dar daugiau problemų iškyla dėl valdžios požiūrio. Kasmet mažinamos ir taip menkos lėšos, todėl praktiškai viskuo tenka rūpintis centro vadovei, o apie būtiną patalpų remontą galima tik pasvajoti. Dar viena valdininkų nuostata, kad centras atliktų tik darbo su neįgaliaisiais funkcijas, B. Vyšniauskienei atrodo absurdiškas. „Apie kokią integraciją galima kalbėti, jei siūloma dirbti tik su neįgaliaisiais, užsidaryti tarpusavyje ir nelįsti į dienos šviesą. Apie galimybę atsivežti ir parvežti neįgaliuosius iš įvairių rajono vietų esamomis sąlygomis net galvoti negalime“, – kalbėjo šiemet jubiliejų mininčio menų centro viena steigėjų. Savanorystės ir pagalbos kitiems suburtų žmonių vis mažėja. Tačiau centro vadovė skųstis ir dejuoti nelinkusi, optimistiškai žiūri tolyn, dirba, kuria bei kviečia tai daryti ir kitus.

Norintieji apžiūrėti centro narių kūrinius ar pasimokyti visuomet laukiami menų centre „Gyvybės jėga“, kuris šį gruodį minės 20-ąsias gyvavimo metines. Vadovei dėl esamų sunkumų dar sunku kalbėti apie centro jubiliejaus minėjimą, bet jis tikrai užmirštas nebus, o nuveikti darbai ir jų gausa tokie akivaizdūs, kad nereikia nė aiškinti.



Greta ALIŠAUSKAITĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas