Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-01-10 09:46

---

Martynas (kairėje) dar mažai domisi sparnuotu namų ūkiu. O vyriausiasis Rokas – tikras tėčio pasekėjas: jis noriai prižiūri karvelius ir kitus paukščius.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Vokiškėlių kaime (Šeimenos sen.) gyvenantis 34-erių metų Jonas Kaselis turi savotišką aistrą. Nemažą dalį savo laiko jis skiria augintiniams – daugybei įvairių rūšių paukščių.

Pomėgis iš vaikystės

– Kiekvienam – savo. Kiti rūko, geria, o mano pomėgis jau iš vaikystės – paukščiai, – sakė Jonas. – Mano tėtė augino ir dabar tebeaugina balandžius, taip pat ir krikšto tėvelis.

Vaikystėje aš net kambary esu laikęs karvelių... O kartą kad parvežiau porą vištų, tai net tėtis sakė – ką čia per bjaurybes parvežei? Net pro šalį ėję žmonės sustoję žiūrėjo.

Nesiskyrė gaidys nuo vištos! Didžiulės buvo (Jonas mosteli kone sulig keliais). Sumokėjau už jas keturiolika rublių ir dviračiu dvidešimt kilometrų parvežiau į Biliūnus iš Slabadų.

Tai buvo pirmutiniai mano paukščiai, – pasakojo J.Kaselis.

Kaselių šeimoje auganti 6-erių metų Sandra ir 8-erių Martynas paukščiais dar domisi mažai. Užtat vyriausias sūnus, vienuolikos metų Rokas, jau „serga“ tėčio „liga“: jis mielai prižiūri paukščius, juos šeria.

Praėjusią vasarą gražaus paukštyno apžiūrėti buvo atvykusi visa Roko klasė.



Kiemą puošia fazanai

Užsukus į Kaselių kiemą pirmiausiai į akis krinta po narvą vaikštantis ryškių spalvų puošnus paukštis – auksinis fazanas. Greta jo sukinėjasi ne tokia graži patelė, netoli stypčioja deimantinis fazanas. Kitame narve vaikšto paprastieji medžiokliniai šios rūšies paukščiai.

Jonas sako, kad dviejų pačių gražiausių fazanų jau nėra. Balti, vadinamieji sidabriniai fazanai neišgyveno – liko tik nuotraukose.

– Gal sirgo, kai nusipirkau, kas žino, – svarstė šeimininkas. – Daug fazanų esu parvežęs ir įtaisęs draugams. Netgi pas mus firmoje (J.Kaselis dirba bendrovėje „Simedva“) yra porelė fazanų. Šeriu juos, prižiūriu. Ir auga sau – dėl grožio.

Kad gražu – nenuginčysi. Jonas sakė, jog net iš toli atvykę šeimos draugai pirmiausiai skuba ne į kambarį, o prie paukščių narvo – pasigrožėti.

Fazanus J.Kaselis perka iš tokių kaip ir jis paukščių augintojų.

– Važinėjam po žmones, ieškom, – pasakojo Jonas. – Sidabrinį fazaną išsimainiau: už jį daviau keturias vištaites.



Nuomojasi vestuvėms

Vis dėlto didžiausias sodyboje – balandžių ūkis. J.Kaselis augina apie 90 karvelių: maždaug 50 dekoratyvinių ir 40 pašto arba sportinių. Jono karvelidėje burkuoja įvairiausių spalvų balandžiai: balti, pilki, margi, vadinamieji „citrininiai“, juodgalviai, rudgalviai ir kt. Įspūdingai atrodo „drakonai“: apie jų snapą raitosi grėsminga „skiauterė“. Dailūs, su puošnia „apykakle“ – kapucinai, o plačia gražia uodega – poviniai.

Karveliai vartikliai pakilę į orą labai gražiai vartosi.

Sportinius balandžius iš J.Kaselio nuomojasi vestuvių organizatoriai: kad jaunavedžiai iškilmingu momentu juos galėtų paleisti iš savo rankų. Dangun pakilę sparnuočiai iš karto skrenda namo.

– Kartais ir pats sėdu į mašiną, nusivežu į Vilnių. Paleidžiu, pasigrožiu, dar nespėju sugrįžti, o paukščiai – jau namuose, – pasakojo vyras.

Vestuvininkai ypač norėtų nepaprastai gražių dekoratyvinių balandžių. Tačiau jų Jonas neduoda: toliau nuvežti šie paukščiai kelio namo nerastų.

Dekoratyvinius ir pašto balandžius Jonas laiko skirtingose stoginės pusėse. Kai išleidžia paskraidyti – visi sugrįžta į savo karvelidės puses. Pašto balandžių vasarą beveik nereikia šerti: jie prisilesa išskridę į laukus.



Iš svetimų kraštų

Jonas sakė, kad kaip nors ypatingai balandžių dresuoti nė nereikia – tik pavežus mašina paleisti, kad grįžtų. Vis dėlto balandininkas pripažįsta, kad buvę atvejų, kai paukštis nesugrįžo. Gali būti, kad jį priglaudžia kitas balandžių augintojas. Mat ir pats J.Kaselis turi ne vieną atklydusį naminį karvelį.

Pasirodo, balandžiai neretai „parsiveda“ paklydusių sparnuotų giminaičių. Jonas turi balandžių, atklydusių iš Lenkijos, Vokietijos.

– Stengiamės juos sugauti, – pasakojo J.Kaselis ir rodė žieduotus paukščius. – Kartais matau: nutūpė ant stogo ir tupi. Tada iš vakaro pasistatau kopėčias, o naktį, kokią antrą valandą, atsikeliu, tyliai, nekvėpuodamas lipu ant stogo ir karvelį pagaunu.

Vienas J.Kaselio balandis – su specialiu elektroniniu žiedu ant kojos. Jonas aiškino, kad ankstesni paukščio šeimininkai prie karvelidės landos buvo įtaisę kompiuterį. Kai toks balandis grįžta, kameros iš karto tai užfiksuoja: tuomet šeimininkas žino, per kiek laiko paukštis grįžo namo.

Jonas pasakojo, jog savo krikšto tėvui neseniai padovanojo net aštuonis žieduotus balandžius.



Voljeruose – vištaitės

J.Kaselių kiemo puošmena, ypač vasarą, – daugybė dekoratyvinių vištelių. Jos – olandų baltakuodžių, porcelianinių, hamburgerių, šabų, bantamų ir kitų įmantrių pavadinimų veislių. Jonas anksčiau laikė ir įdomių kinų šilkinių veislės vištelių. Jos neturi plunksnų, apaugę tik švelniu pūkeliu.

Vasarą Kaseliai vištaites išskirsto pagal veisles į voljerus. Taip ir gražiau, ir lengviau atrinkti kiaušinius.

Jonas tvirtino, kad savo auginamų dekoratyvinių paukščių nėra paragavęs nė kiaušinio. Juos perina ir veisia vištaites. Kai kuriuos kiaušinius – gražiai margus, kietu lukštu – dovanoja vaikams per Velykas.

J.Kaselis važiuoja į visas Lietuvoje rengiamas paukščių parodas ir pamatęs kokią gražesnę vištelę visuomet įsigyja.



Mesti taip ir nepavyko

Jono žmona Vida į „sparnuotą ūkį“ nesikiša ir paukščiais tiktai pasigroži. Jos rūpestis – graži aplinka, gėlės ir kiti augalai.

Paukščius šerti, prižiūrėti, valyti – tik Jono ir jo vyriausiojo sūnaus darbas.

– Daug ūkio – daug pašaro, daug ir priežiūros reikia. Be jos niekas neauga. Visko būna, ir ligos užpuola. Tiesa, paukščių gripas dar neužklupo. Dažniau pasitaiko lengvesnių negalavimų: pavyzdžiui, būna, kad karvelis ar fazanas... susloguoja. Tada tenka pirkti vaistus ir gydyti, – pasakojo J.Kaselis.

Kažkada, dar tarnaudamas armijoje, Jonas planavo mesti savo pomėgį. Nepavyko.

Dabar jis jau susitaikęs su mintimi, kad be paukščių gyventi negali.

Artimiausiu metu vyriškis planuoja įsigyti kinų šilkinių veislės vištelių, gražųjį sidabrinį fazaną ir dar galbūt povą...

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---