„Santaka“ / Kunigas Rytis: „Širdį visada sujudina žmogaus vidinis prisikėlimas“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-08-03 06:36

Dalinkitės:  


Liepos mėnesį kunigas Rytis Baltrušaitis vadovavo ministrantų (patarnautojų) ir giedotojų vasaros stovyklai Nemunaityje.
Nuotr. iš kun. R. BALTRUŠAIČIO asmeninio archyvo

Kunigas Rytis: „Širdį visada sujudina žmogaus vidinis prisikėlimas“

Nuo gavėnios rubrikoje „Kito link...“ spausdinę Keturvalakių parapijos klebono kun. Ryčio BALTRUŠAIČIO rengtas tikėjimo ugdymo pamokėles vasarą padarėme pertrauką. Šiandien skaitytojus kviečiame artimiau pažinti kunigą Rytį, kuris dvasininko tarnystę pildo bažnyčioje, jaunimo sambūriuose, spaudos puslapiuose.

– Iš katechezės pamokėlių „Santakoje“ esate žinomas laikraščio skaitytojams. Dabar jau norisi ne tik žinoti, bet ir šiek tiek pažinti Jus kaip asmenybę. Kada ir kokius kelius esate nuėjęs, iki tapote Keturvalakių parapijos klebonu?

– Esu baigęs vidurinę mokyklą Marijampolėje. Pradėjęs studijuoti Kauno kunigų seminarijoje, mokslus užbaigiau 2000 metais Vilkaviškio vyskupijos seminarijoje, Marijampolėje. Dirbdamas vikaru Prienuose studijavau Vilniuje psichologiją. Kiek vėliau teko laimė mokytis Romoje, po to buvau paskirtas į Marijampolės šv. Vincento Pauliečio parapiją vikaru. Nuo 2011 metų vasario mėnesio vyskupas mane paskyrė Keturvalakių parapijos klebonu.

– Daug laiko ir pastangų atiduodate kultūrinei, šviečiamajai veiklai. Darbų sąrašas įvairus: knygų pristatymai, režisieriaus veikla Krikščioniškojo teatro studijoje Prienuose, be to, rašote straipsnius, vedate jaunimui skirtas radijo laidas, organizuojate stovyklas, piligrimų keliones. Užsiimdamas šia veikla skiepijate krikščioniškąsias vertybes. Kas lėmė, kad taip remiatės į kultūrą?

– Remtis kultūra skatina tai, kad esu patriotas, turintis pažadintą literatūrinių skaitymų skonį, kurį, vienokį ar kitokį, dauguma žmonių turi. Einant kultūros keliu yra proga priartėti prie vidinių žmogaus jausmų, netgi paliesti ir religingumo „geną“. Kultūra – vienas iš mano hobių. Idealu, kad tai, kas man pačiam patinka, gali pasitarnauti ir kunigiškai tarnystei išpildyti.

– Papasakokite apie savo veiklą ir bendravimą su žmonėmis Keturvalakių parapijoje.

– Kadangi darbuojuosi ir Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos centre, Keturvalakių parapijai atiduoti visą širdį nesu pajėgus. Tačiau su parapijos žmonėmis yra gražus ryšys. Pirmasis ir esminis susitikimas – sekmadienio šv. Mišios, todėl daug dėmesio skiriu liturgijai, patarnautojų, giedotojų, pačios bendruomenės ugdymui ir sąmoningumo skatinimui.

Su įvairiomis Keturvalakių parapijoje esančiomis bendruomenėmis organizuojame renginius, susitelkimo valandas. Bendrauju su žmonėmis asmeniškai, turiu ryšį su dalimi parapijos šeimų, jaunimu. Šiaip visą parapiją apvažiavau dviračiu, dalį parapijos aplankiau kalėdodamas.

– Pristatydamas skaitytojams Gintauto Vaitoškos knygą „Kas iš vaikų pagrobė gandrą“ sakėte, kad ji yra „vienas iš vaistų liguistai mūsų visuomenei“. Kokias visuomenės ligas įžvelgiate?

– Abejingumą šalia esančiam, tikslo ir krypties neturėjimą, tingulį, nenorą prisiimti atsakomybę, tam tikrų ydingų įpročių pavertimą tarsi gyvenimo norma bei pasitikėjimo trūkumą.

– Vėl pacituosiu Jus patį: jaunimui stengiatės įdiegti, jog „esame laisvi ir galintys kurti žmoniškesnę visuomenę bei tradicijas, nei šiandien kuriamos“. Kuo grindžiate savo optimizmą?

– Optimizmą grindžiu pirmiausiai tuo, kad Dievas ir mūsų dienomis yra bendradarbiaujantis su žmogumi, kad kviečia mus į kūrybą, ir aš, kaip kunigas, net sekuliarioje visuomenėje, kai Bažnyčią nuo valstybės skiria įstatymo nuostatos, galiu įnešti savo dalį, savo idėją.

Optimizmas ypač sustiprėja, kai matau jaunus žmones, tikinčius Dievą, labai aiškiai siekiančius savo tikslų, atsiliepiančius į geras iniciatyvas. Širdį visada sujudina žmogaus vidinis prisikėlimas.

– Dirbote mokykloje, vedėte tikybos pamokas. Su kokiomis mintimis po darbo dienos užverdavote mokyklos duris?

– Būdavo labai įvairiai. Kartais galvodavau: „Ko aš čia einu? Niekam nereikia to, ką atnešu.“ Bet taip buvo pradžioje, vėliau pavykdavo susidraugauti su mokiniais ir būdavo sunku atsisveikinti.

Man visada rūpėjo ir teberūpi savo tarnyste bei darbu mokykloje įausti į mokinio širdies ir proto audinį vertybinį siūlą.

– Ruošėte tikėjimo ugdymo pamokėles mūsų laikraščio skaitytojams, internete publikuojate rašinius, kuriais padedate suvokti Šventąjį Raštą. Kas skatina imtis tokios veiklos?

– Skatina mintis, kurią randu Evangelijoje, – tai kvietimas nešti Jėzaus žinią iki pat žemės pakraščių. Žmogaus širdis, nepažįstanti Dievo, taip pat yra tas „žemės pakraštys“, ir turiu išnaudoti visas įmanomas priemones, kad Dievui padėčiau kurti Jo karalystę.

– Rašydamas „Santakai“ nuolat kviečiate žmones kreiptis į Jus elektroniniu paštu, jeigu atsiranda poreikis pasigilinti į tikėjimo dalykus. Ar sulaukiate laiškų?

– Taip, ir elektroniniu, ir paprastu paštu.

– Kokius planus brandinate šiuo metu?

– Rūpi parapijos gyvenimas, vyskupijos tikybos mokytojai. Nuo rudens pradėsiu dėstyti tikybą ir vesti dramos būrelį Keturvalakių pagrindinėje mokykloje, tad renku idėjas būsimai veiklai. Taip pat visada turėjau svajonę vadovauti katalikiškai mokyklai. Šią mintį brandinu tiek, kiek ji telpa į racionalaus mąstymo rėmus.

– Kaip leidžiate laisvalaikį? Gal turite kokį ypatingą pomėgį?

– Jei tik galiu, renkuosi vienumą su knyga, važinėjimą dviračiu, plaukiojimą baseine, dramos teatro spektaklį.



Renata VITKAUSKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas