„Santaka“ / Teresės namai ir širdis atviri gėriui ir žmonėms

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-01-10 08:15

Dalinkitės:  


Gražiškietė teresė Kasperaitienė žino visaverčio gyvenimo receptą: domėtis tuo, kas vyksta aplinkui ir pačiai dalyvauti.

Autorės nuotr.


Teresės namai ir širdis atviri gėriui ir žmonėms

Birutė NENĖNIENĖ

Jaustis reikalinga

„Tai kiek Jums metų?“ – teiravomės gražiškietės Teresės Kasperaitienės kambaryje pamatę suvenyrus ir juostas su skaičiais 60, 70, 80... „Per vardadienį spalio mėnesį suėjo šeši“, – išgirdę supratome, jog juos reikia pridėti prie paskutinių aštuonių dešimčių.

Ši moteris – viena iš vyriausių „Gražupio“ folkloro ansamblio dalyvių. Jos rankomis pasiūta ir išsiuvinėta ne tik daugumos šio ansamblio narių, bet ir dalies bartninkiečių, vištytiečių saviveiklininkių rūbai. Kai prieš dešimtmetį gražiškiečiai pirmą kartą ruošėsi į respublikinę Dainų šventę, rengėsi Teresės išsiuvinėtais, pasiūtais rūbais.

Siuvėjos amato išmokusi savarankiškai, dirbti jauna mergina pradėjo 1938 metais.

Dar ir dabar puikiausiai siuva pirmoji išsimokėtinai nusipirkta „Singer“ siuvimo mašina.

Kaimo siuvėja visą laiką sekė madas, žinojo, ką kuriai moteriai patarti. Ir dabar domisi, nes daugeliui gražiškiečių pastaraisiais metais pasiuvo madingų sijonų, palaidinių.

Tačiau palyginti su ankstesniais laikais moterys mažai siūdinasi, dažniau atneša pataisyti padėvėtą rūbą. Bet ir Teresės akys žino, ko ieškoti padėvėtų rūbų parduotuvėse.

Ji turi prisipirkusi spalvingų plono šilko didžiulių skarų („gal tai rytiečių moterų sariai?“), iš kurių sukomponuoja madingų proginių rūbų vyresnėms moterims ar kasdieninių vasarinių jaunoms mergaitėms. Atidėjusi į šalį medžiagas, moteris imasi nuo jaunystės pamėgtų rankdarbių, o ir dabar staltiesę bebaigianti išsiuvinėti („anūkėlei bus“).

Tačiau Teresė Kasperaitienė sakė, jog jos gyvybingumą labiausiai palaiko saviveikla: „Jei užsidaryčiau namuose ir galvočiau apie mano amžiuje būdingus galvos svaiguliavimus ar kitus negalavimus, pasijausčiau nelaiminga ir nereikalinga“.

Teresės namuose saviveiklininkams patogu susirinkus repetuoti, persirengti, o kitus traukia šeimininkės nuoširdumas, vidinė ramybė, gyvenimo išmintis.



Daug kur dalyvauta

Versdama gausybę nuotraukų moteris vaizdžiais prisiminimais išdėsto Gražiškių krašto istoriją: prieškariniais laikais sutiktų žmonių vardai, įvykiai, susibūrimai, kaimo ir religinės šventės, organizacijos – tarsi visai neseniai buvę. Bet ji – ne stebėtoja, o jų dalyvė. Tėvas buvo kaimo muzikantas, todėl Teresė daug dainų, šokių išmoko vaikystėje ir jaunystėje bei vėliau, dalyvaudama kolūkio saviveikloje. Dabartiniais, nepriklausomos Lietuvos laikais, atsivėrė naujos galimybės pasižmonėti. Labai patiko Lenkijoje – Punske, Seinuose. Ne tiek koncertuoti, kiek svarbu pamatyti, kaip ir kokiomis nuotaikomis žmonės gyvena, kaip čia saugomas lietuviškumas. Neblėsta prisiminimai iš pasirodymų Basanavičynėje, Krašto muziejuje – vis nauji susitikimai, įspūdžiai. Per Jonines ansamblis važiavo į Kernavę. Teresė nejautė jokio nuovargio, tik pasigedo laisvo laiko – norėjosi dar ir po apylinkes pasidairyti.

Moteris tebepalaiko ryšius su išsisklaidžiusiais ir išlikusiais jaunų dienų bičiuliais.

Prieš keletą metų net ryžosi nuvažiuoti į Vokietiją, kad po penkiasdešimties nesimatymo metų aplankytų jaunystės širdies draugą.



Širdis pasilieka tik gėrį

Visokių prisiminimų – linksmų ir liūdnų – turtingas šios moters gyvenimas. Nors T.Kasperaitienė juodžiausiu laiku įvardija šeštąjį dešimtmetį, bet ir iš to labiausiai atmintyje išsaugojusi žmonių gerumą ir draugiškumą. 1951 metais ištekėjo už našlio mokytojo Vinco Kasperaičio. Tačiau po pustrečių laimingo gyvenimo metų kitus septynerius turėjo kęsti panieką ir atskirtį nuo tuometinės visuomenės ir aplinkos.

Jos vyras Vincas Kasperaitis buvo Gražiškių progimnazijos direktoriumi, kai 1953 metų vasarį saugumas susekė mokykloje veikusią pogrindinę mokytojų ir moksleivių organizaciją, padėjusią Lietuvos partizanams. Sibire atsidūrė nemažas būrys mokytojų ir antrosios laidos baigiamosios klasės moksleivių, tarp jų direktorius V.Kasperaitis bei jo sūnus Vitolis iš pirmos santuokos.

Teresės ir Vinco sūnus Arvydas pasaulį išvydo po pusantro mėnesio, kai suėmė Vincą. Juodu pasimatė po septynerių metų, kai tėvas grįžo iš tremties.

Tačiau palaužta vyro – politinio kalinio – sveikata neilgai leido džiaugtis gyvenimu. T.Kasperaitienė sako, kad Vitolis ir jo šeima jai visą gyvenimą brangūs kaip ir tikrasis sūnus.

Ją dažnais apsilankymais taip pat nudžiugina Vilniuje gyvenantis Albinas Petrulis, rašiniais ir organizuojamais buvusių mokinių susitikimais iš užmaršties prikėlęs tragišką pokario metų Gražiškių abiturientų ir mokytojų istoriją.

„Kas Jums palaiko dvasios stiprybę?“ – klausiau Teresės Kasperaitienės.

„Niekada jokių piktumų neturiu ar keršto nelaikau. Niekam blogo nesu linkėjusi net mintimis“, – sakė moteris ir apgailestavo, jog šiuolaikiniuose žmonėse pasigenda draugiškumo, nuoširdumo, meilės.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas