„Santaka“ / Tabako fabrikas dabar kvepia spaustuvės dažais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-08-01 06:57

Dalinkitės:  


Buvusiame tabako fabrike jau daugiau kaip šešiasdešimt metų veikia spaustuvė.

Autorės nuotr.


Tabako fabrikas dabar kvepia spaustuvės dažais

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Vilkaviškis negali pasigirti išlikusių senųjų pastatų įvairove. Po karo beveik visą miestą teko atstatyti. Tad tai, kas mums išliko, turėtų būti branginama ir saugoma. Kiekvienas senasis pastatas gali papasakoti savo istoriją.



Rašė laikraščiai

Vilniaus gatvės pastatas, pažymėtas 26 numeriu, statytas dar caro laikais. Ten dabar įsikūrusi Leonido Mikalainio vadovaujama UAB „Olimpijos“ spaustuvė. O kas čia buvo anksčiau?

Pasak spaustuvės direktoriaus, kas pastatė šį pastatą ir kam jis buvo naudojamas nuo pat pradžių, sužinoti nepavyko. Statinio istoriją galima atsekti tik nuo 1927 m.

Pavarčius 1931 m. „Suvalkiečio“ laikraštį tampa aišku, kad 1927 metais šiame pastate veikė stambus tabako ir papirosų fabrikas „Bravol“. Tuometinė spauda labai gyrė fabriko gaminamą tabaką „Kalvis“ ir papirosus „Katrytė“.

Straipsnio autorius P. Zoro pasakojo skaitytojams, jog fabrike tuomet iš viso dirbo apie 40 žmonių, daugiausia – moterų. Specialiais sietais iš tabako buvo sijojamos tabako dulkės, kitame ceche – apdorojami augalai. Mat tabakas „Kalvis“ buvo gaminamas iš vietinės žaliavos.

Vietinės gamybos tabaką fabriko savininkai Tuvelis Braude ir Abelis Sobolevičius siuntė ištirti net į Vokietiją. Tenykštis ekspertas dr. Kolnigas patvirtino, kad vilkaviškiečių tabakas gali būti naudojamas ne tik vadinamajai machorkai, bet visiškai tinka ir cigarams. Tuomet fabrikui tebuvo ketveri metai. Jis ruošėsi pradėti gaminti tabaką „Dėdė Tomas“, o greta viso to dar gamino ir „Radio“ markės gilzes. Tačiau tai, matyt, buvo užsakyta fabriko reklama, nes kaip byloja kiti šaltiniai, minėtojo tabako skonis nebuvęs jau toks geras...



Sindikato dalis

1929 m. Lietuvoje susikūrė tabako sindikatas, kurio gniaužtus netruko pajusti tiek prekybininkai, tiek rūkaliai. Jis reguliavo ir kainas, ir tabako kokybę. Sindikatui priklausė ir Vilkaviškio „Bravol“. Lietuviško tabako augintojai tuo metu skendėjo neviltyje. Iki sindikato įsikūrimo kasmet jie vietos fabrikams parduodavo apie 60 tūkst. tonų savo produkcijos. Bet nuo 1930 m. fabrikų vartai lietuvių ūkininkams užsivėrė, nes sindikatui pelningiau buvo įsivežti pigesnio užsieninio tabako. Šalies ir Vilkaviškio ūkininkų sandėliai netruko persipildyti. Kol valstiečiai susivokė, kad jų tabako niekam nebereikia, susikaupė apie 200 tūkst. tonų žaliavos.

1931 m. ūkininkai susivienijo ir išsikėlę tabako augintojų draugijos vėliavą garsiai paskelbė steigsią savą lietuviškos „tabokos“ gamybos fabriką Kalvarijoje. Tačiau viskas baigėsi tokiu pat burbulu, kaip ir desperatiškos rūkalių kalbos apie visuotinį rūkančiųjų streiką. Juolab kad ir pačios draugijos viduje imta abejoti lietuviškos produkcijos reikalingumu, mat kone kiekvienas rūkantis ūkininkas savo darže jau turėjo nuosavą tabako „plantaciją“.

Kaip teigia istorikas, publicistinių istorinių straipsnių autorius Gediminas Kulikauskas, vienintelis sindikato fabrikas – Vilkaviškio „Bravol“ – bandė bent kiek paremti vietos augintojus. Pradėjęs garsiai reklamuoti „Kalvio“ papirosus, pagamintus iš vietinės žaliavos, jis tik beviltiškai sukompromitavo lietuvišką tabaką. Žinovai, pabandę užsitraukti lietuviško „Kalvio“, spjaudėsi.



Apribojo tabako auginimą

Dauguma Lietuvos ūkininkų mažai suko sau galvą dėl tabako rinkoje verdančių aistrų. Mat dar iki sindikato įsikūrimo fabrikinių papirosų Lietuvos kaimas beveik nepripažino. Kam pirkti tai, ką gali užsiauginti savame darže?

Pagal 1928 m. „Lietuvos žiniose“ paskelbtą statistiką, vienas kaimietis per metus vidutiniškai surūkydavo 14,2 kg naminio tabako. Kažkiek surūkydavo ir papirosų, bet taip menkai, kad į statistiką tas skaičius net neįtrauktas. Susikūrus tabako sindikatui naminės tabokos mėgėjų tik padaugėjo.

„1934 m. kovą nugriaudėjo žinia, jog Vyriausybė priėmusi „naują akcizų įstatymą“, jis įsigalios liepą ir pagal jį tabaką bus galima auginti tik ne mažesniais nei 500 kv. metrų sklypais. Auginti tabaką greta kitų augalų, daržovių, bulvių – draudžiama. Užaugintą derėsią laikyti nuosavuose sandėliuose, bet tik iki spalio 15 dienos.

Finansų ministerija išleido įsaką, kad mažesniais nei 5 arai „<...> plotais tabakas auginti nors ir savo reikalams nebus leidžiama“. Valdžia aiškino, kad, suvaržydama „smulkų tabako auginimą“, ji pirmiausia rūpinasi pačiais rūkaliais. Kadangi machorkos įvežimas iš užsienio uždraustas, o būtent ji Lietuvoje populiariausia, vadinasi, „<...> tabako fabrikai bus priversti pirkti vietinio tabako lapus“. Būtent dėl to esą ir buvo priimtas įstatymas – kad žmonėms būtų geriau.

Ūkininkai pagūžčiojo pečiais ir ramiausiai prisisodino tabako, kiek kam reikėjo. Atėjus liepai daugumos rūkalių daržuose lyg niekur nieko lapus į saulę kėlė naminis tabakas. Finansų ministras Juozas Tūbelis, gerą mėnesį „virškinęs“ šią visuotinę nepaklusnumo akciją, galiausiai nuleido rankas. Rugpjūčio mėnesį jis nenoriai paskelbė, kad vis dėlto „tabaką galima auginti savo reikalams“. Tiesa, ne daugiau kaip 50 augmenų ir tik kaime. Tačiau kažin ar nepaklusnūs ūkininkai ėmėsi stropiai skaičiuoti tabako ūglius...“ – rašė G. Kulikauskas straipsnyje „Kova su tabako fabrikantais“.



Pabėgo iš sindikato

1936 m. sindikatas ėmė braškėti, o pirmasis, pabėgęs iš grimztančio laivo, kaip ir galima nuspėti, buvo Vilkaviškio „Bravol“.

Nusprendę išnaudoti rūkalių neapykantą sindikatui, šie gamintojai ėmė demonstratyviai „<...> dėti premijų raštelius į papirosų pokelius“ (taigi populiarinti gaminius savarankiškai, sindikato uždraustu būdu). Netrukus „Bravol“ pasiskelbė esą vieninteliai sindikato konkurentai. Nors šis Vilkaviškio tabako fabrikui už tai neatleido ir visaip bandė jį žlugdyti, suvalkiečių fabriko gamyba padidėjo dvigubai,

Skambiausia reklamine „Bravol“ fraze tapo skelbimas, kad tai – „vienintelis fabrikas, neįeinantis į sindikatą“. To paprastai užtekdavo daugeliui rūkalių suvilioti, juolab kad ir „Bravol“ papirosų kokybė po konsultacijų su vokiečiais tapo neprasta.

Klestėjimo metais tabako fabrike dirbo beveik 100 žmonių. Tuometinis jo adresas buvo Vilniaus g. 40. Savininkas Tuvelis Braude, gyvenęs Vilkaviškyje, Kudirkos g. 14, dar turėjo namus Alytuje. Tai buvo vienas turtingiausių Vilkaviškio asmenų, prisidėjęs prie labdaros ir komunistų globos. Už pastarąją veiklą 1938 m. jis buvo nubaustas 2 mėnesių kalėjimu arba 2 tūkst. litų bauda. Turtingas pramonininkas pasirinko... kalėjimą.

Iki karo šis Vilkaviškio fabrikas taip pat gamino cigaretes „Konsul“, „Senior“, papirosus „Baltika“ (tada tai buvo naujausia mada) ir moteriškus rūkalus „Marytė“.



(Tęsinys – kitame numeryje)



Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas