„Santaka“ / Estija: miškai, salos, didelės kainos ir turistų gausa

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-07-27 06:19

Dalinkitės:  


Žvelgiant iš žemutinio Talino į aukštutinį atrodo lyg aukštutinis miestas būtų pakibęs ant skardžio.

Autoriaus nuotr.


Estija: miškai, salos, didelės kainos ir turistų gausa

Andrius GRYGELAITIS

Vasara – kelionių metas. Vieni renkasi Lietuvos pajūrį, kiti – išvykas į populiariąją Turkiją ar Egiptą. Kartu su Vilkaviškio kredito unijos nariais šįkart pasirinkome artimesnį maršrutą – beveik savo kaimynę Estiją.



Išskirtinė Saremos sala

Pagrindinis kelionės tikslas buvo aplankyti bene didžiausią ir gražiausią Estijoje Saremos salą bei sostinę Taliną.

Nors Sarema nė iš tolo neprimena šiltųjų kraštų, tačiau joje tikrai yra į ką pasižiūrėti. Norint patekti į šią salą pirmiausia keltu tenka plaukti į kitą, mažesnę Muhu salą. Būtent iš jos dar senovėje pirklių bei žemdirbių rankomis supiltu 4 km ilgio keliu patenkame ir į didžiausią Estijos salą.

Pirmoji kelionės stotis – Kali meteorito krateris – visame pasaulyje žinomas lankytinas Saremos salos objektas.

Kraterio plotis siekia per 100 metrų, o gylis – 22 m. Dėl jo amžiaus vis dar ginčijamasi. Manoma, kad jį suformavo daugiau kaip prieš 2 tūkst. metų nukritęs meteoritas. Krateryje telkšantis ežerėlis – didžiausias iš kraterių bei vienintelis išlikęs tokio pobūdžio telkinys visoje Europoje.

Pasigrožėję krateriu bei išklausę daugybę legendų apie meteorito suformuotą ežerėlį, vykstame į Saremos sostinę Kuresarę. Čia skubame aplankyti didingą viduramžius menančią pilį, kuri laikoma geriausiai išlikusia pilimi Baltijos šalyse. Pilyje įkurtas sovietinių relikvijų muziejus, kurio eksponatai ne vieną vyresnio amžiaus keliauninką mintimis grąžina į praeitį.

Apžiūrime ir Pangos skardį, kurio aukštis siekia per 20 metrų bei Anglos vėjo malūnų kalvą. Įdomu tai, kad ši kalva yra vienintelė išlikusi Saremos saloje, nors anksčiau malūnus turėjo kone kiekvienas salos gyventojas. Malūnai išsiskiria tuo, kad juos galima pasukti pagal vėjo kryptį.

Keliaudami po Saremą pamatome tai, kuo estai be galo didžiuojasi. Šis pasididžiavimas – saloje vešintys storaliemeniai kadagiai. Viena ranka kamieno neįmanoma apimti. Lietuvoje tai jau būtų gamtos paminklas, o čia tokių – ištisi miškai.



Gausu turistų

Pasisvečiavus Saremos saloje kitu kelionės tikslu tampa Estijos sostinė Talinas – miestas, skaičiuojantis 850 metų. Iš pirmo žvilgsnio Talinas labai panašus į Lietuvos sostinę Vilnių, tačiau jame praleidus daugiau laiko nuomonė pakinta.

Pagrindinis dviejų sostinių skirtumas – turistų gausa. Beveik kas antras Taline sutiktas žmogus – turistas. Daugiausiai jų čia atvyksta iš kaimyninės Suomijos, Rusijos bei Vokietijos. Beje, priešingai nei kitų šalių turistai, suomiai į Estijos sostinę dažniausiai vyksta ne „pasikultūrinti“ ir apžiūrėti miesto įžymybių, o tiesiog... nusipirkti alkoholio. Būtent suomių turistų patogumui beveik visas alkoholis Estijoje pilstomas ne į stiklinę, o į plastikinę tarą.

Šiaip ar taip, didžioji dalis turistų į Taliną atvyksta apžiūrėti garsių miesto objektų. Mūsų tikslas buvo toks pat. Kelionės metu pastebėjome, kad Estijos sostinėje gausu įvairaus pobūdžio paminklų ar skulptūrų, atvirų erdvių, parkų. Išskirtinis šio miesto bruožas – didžiulis jūrų uostas, į kurį kasdien atplaukia bent keli milžiniški kruiziniai laivai, bei ilga jūrinė pakrantė. Verta pastebėti, kad dėl ilgos pakrantės Talino paplūdimiuose beveik niekada vienoje vietoje nebūna susigrūdę tiek daug žmonių kaip, pavyzdžiui, mūsų Palangoje.



Dvi sostinės vienoje

Talinas tarsi padalytas į dvi dalis – aukštutinį bei žemutinį miestus. Šie du miestai susijungia senamiestyje, o juos vienija autentiška 2 km ilgio siena ir gynybiniai bokštai.

Anksčiau aukštajame Taline gyveno miesto kilmingieji, kurie ne itin palankiai žiūrėjo į žemutinėje dalyje gyvenančius praturtėjusius pirklius. Dabar virš senamiesčio kylančioje kalvoje įsikūrusi miesto valdžia ir ambasados.

Pagrindinėje kalvos pilyje dabar yra įsikūręs Estijos parlamentas, o priešais jį stovi stačiatikių katedra, kuri, pasak legendų, pastatyta ant estų tautos didvyrio Kalevo kapo.

Kalvoje įrengtos net kelios apžvalgos aikštelės, iš kurių atsiveria unikali Talino senamiesčio ir uosto panorama.

Vaikštant aukštutiniu Talinu pasiekiamas miesto senamiestis. Klaidžiojant autentiškomis siauromis, akmenimis grįstomis jo gatvelėmis, vis dar jaučiama senoji viduramžių dvasia, kurią sukuria išlikusios beveik nepakitusios pirklių rezidencijos ar smailėjantys viduramžiais statytų bažnyčių bokštai.

Nusileidus į žemutinį Taliną ir pažvelgus iš apačios aukštyn, atrodo lyg aukštutinis miestas būtų pakibęs ant skardžio. Žemutinėje senamiesčio dalyje gausu įdomių, istoriją menančių, lankytinų vietų. Pirmiausia tai vienas iš Talino miesto simbolių – dar XIII a. statyta rotušė ir jos aikštė.

Aplink Rotušės aikštę įsikūrusios jaukios, autentiškos kavinės, restoranai, smuklės ir vyninės, į kurias vilioja užsukti viduramžių ar tautiniais drabužiais vilkintis personalas.



Brangus pragyvenimas

Praleidus daugiau laiko Estijoje į akis krenta tai, kad šioje šalyje gyventojų yra išties mažiau nei Lietuvoje. Čia beveik nebūna automobilių kamščių, o gatvėse žmonių spūsčių taip pat neišvysi.

Nors sostinėje gausu kavinių ir parduotuvių, tačiau prieš užsukant į jas tenka gerai pamąstyti, nes kainos čia – europinės. Netgi patys estai skundžiasi, kad įvedus eurą pragyventi savo šalyje jiems tapo labai brangu. Nors vidutiniškai estas uždirba 25 procentais daugiau už lietuvį, išleidžia jis taip pat žymiai daugiau.

Kelionės metu gidė juokavo, kad lietuviai, gyvendami taip, kaip estai, rinktųsi į piketus, mitingus, keiktų valdžią. Estai taip nesielgia – įgimtas jų lėtumas verčia juos su esama padėtimi susitaikyti.

Pusę Estijos teritorijos užima miškai. Būtent dėl to keliaujant iš vieno miesto į kitą neverta tikėtis įspūdingų vaizdų – aplinkui vien medžiai ir krūmai. Šioje šalyje gausu mineralinės uolienos – dolomito. Dėl šios priežasties estai vietoj plytų beveik visur naudoja šią nacionalinę uolieną: iš jos stato namus, tvoras, puošia sodus, daro įvairius suvenyrus.

Keliaujant po Estiją susidarė įspūdis, kad šios šalies gyventojai net nereikšmingiausius dalykus turistams pateikia kaip ypatingus. Nors iš pirmo žvilgsnio ši šalis negali turtais prilygti labiau turistų lankomoms valstybėms, tačiau negalima neįvertinti estų pastangų puoselėti net menkiausius gamtos, kultūros ar istorinius stebuklus ir jais didžiuotis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas