Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2004-12-09 08:13

---

Dažnai Dainos Juškauskienės rankose – jos pamėgta užrašų knygelė, o galvoje – nauji sumanymai.

Autorės nuotr.

Laikinumas – daugiau kaip metus

Neseniai rajono Savivaldybės tarybos posėdyje Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos direktore buvo patvirtinta Daina Juškauskienė. Šios pačios mokyklos direktoriaus pavaduotoja nuo praėjusio rugsėjo, po nemalonaus buvusio direktoriaus skandalo, bendradarbių ir Švietimo skyriaus priprašyta buvo sutikusi laikinai vadovauti mokyklai.

„Tomis dienomis buvo sunku, – prisiminė Daina, – tarsi pagrindo nejaučiau po kojomis. Viskas buvo nauja, pasiklausti nebuvo ko. Bet gerai, kad komanda geranoriškai dirbo. Ir kolegos pavaduotojai, ir profesionalūs mokytojai – visi jie, šaunūs žmonės, padėjo. Mus vienijo bendras tikslas.“

Mokytojo dienos proga už mokykloje išlaikytą kūrybinę atmosferą l.e.p. direktorė Daina Juškauskienė buvo įvertinta Savivaldybės mero A.Bagušinsko padėkos raštu.



Ne bet kaip – tik gerai

Savivaldybės administracijos paskelbtame konkurse direktoriaus vietai užimti Daina dalyvauti visai nesiruošė. Laikėsi nuostatos, kad turi ateiti kompetentingas, turintis daug idėjų žmogus, geriau – vyras. Kandidatų neatsirado. Paskatinta Švietimo skyriaus vedėjo, paskutiniu metu parašė programą. „Ta diena, kai padaviau dokumentus, vėl buvo labai sunki – vyko kažkokia vidinė kova, – pasakojo direktorė. – Bet aš jau tokia – jei ko imuosi, turiu atlikti ne bet kaip, o gerai. Nesinorėjo konkurse patirti gėdos dėl paviršutiniškų žinių, todėl iš vakaro dar kartą studijavau naująjį Švietimo įstatymą“.

Tėtė skatino ir pranašavo

“Mano tėtė turėjo geležinę valią, o mama buvo valdinga“, – dalijosi direktorė savo stipriųjų savybių paslaptimi bei gebėjimu vadovauti. Beje, jos tėtis, jaunystėje neturėjęs sąlygų studijuoti, visas svajones dėjo į savo vienturtę dukrą ir visapusiškai skatino siekti mokslo, sakydamas: „Vaikeli, tu tik mokykis, gal kada būsi direktore“.

Daina dar vaikystės žaidimuose save įsivaizduodavo vien mažiukų mokytoja, todėl po studijų veržėsi dirbti pradinukų klasėse. Tačiau netrukus pradėjo pildytis tėtės svajonė: susiklosčius aplinkybėms, kurį laiką Daina buvo paskirta vadovauti Vilkaviškio pradinei mokyklai, po jos reorganizavimo tapo pavaduotoja. „Ar man sekasi dirbti, tikriausiai gali vertinti kiti. Visą laiką vadovaujuosi bendražmogiškomis vertybėmis. Noriu įsiklausyti į kiekvieną žmogų, jį suprasti ir padėti. Esu staigi, bet piktumo nelaikau“, – sakė Daina.



Nemaloniausias klausimas

Direktorė sakė, jog nemaloniausias konkurso komisijos narių ir dabar dažnai pateikiamas klausimas dėl gimnazijos statuso. Pasak D.Juškauskienės, „mokykla turi būti tobulėjanti ir nuolat besimokanti“. Net jos magistro darbo tema buvo „Besimokanti organizacija“. „Visada reikia norėti daugiau ir tapti gimnazija, – mąstė direktorė. – Bet šios dienos situaciją matau tokią, kad abi Vilkaviškio miesto vidurinės mokyklos lygiavertės kompetentingais mokytojais, pažangumu, rezultatais. Abiem tapti keturmete gimnazija šiuo metu nėra jokių galimybių. Svarstėme Savivaldybėje, mokytojų tarybos posėdyje tarsimės akreditaciją atidėti trejiems metams. O toliau pagal situaciją viską turėtų išspręsti laikas.“

Daina Juškauskienė sakė, jog jokiu būdu neturi užslėptų ambicijų tapti gimnazijos direktore. Jos nuomone, labai didelė atsakomybė tenka mokytojams, dirbantiems 1-8 klasėse, todėl šis etapas mokyklai labai svarbus. Ji gerai žino, kokį didžiulį darbą padaro pradinių klasių mokytojos, privalėdamos išmokyti visus vaikus. Nuo paruošimo priklauso, kokius vaikus gaus gimnazijos klasės.



Pašaukė vidinis balsas

„Ar jūs stojote studijuoti į Kauno technologijos universiteto administravo vadybos magistrantūrą jau planuodama būsimą karjerą?“ – teiravausi Dainos, kuri studijų diplomą atsiėmė tą pačią dieną, kai rajono Tarybos posėdyje buvo patvirtinta direktore.

„Tikrai nesiekiau karjeros. Pašaukė vidinis balsas. Turbūt gyvenimas viską taip surikiuoja, – atviravo pašnekovė. – Kai man suėjo 40 metų, „Santakoje“ radau skelbimą apie galimas studijas. Žinoma, tie pustrečių metų kainavo pinigų ir laiko, reikėjo daug skaityti, rašyti, pasitempti. Bet labai džiaugiuosi, nes mokslas man davė daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsumo. O mokslas – toks turtas, kurio iš tavęs niekas neatims. Grįžusi po diplominio darbo gynimo, kuris buvo vertinamas pagal europietiškus standartus, jaučiau vidinę ramybę ir palaimą. Man buvo taip gera, kad pirmą kartą savimi pasidžiaugiau.“

Džiugina kitų sėkmė

Būtų netikra, jei manytume, jog tokiame dideliame mokyklos kolektyve visi vienodai išskėstomis rankomis priima naująją direktorę ir jos reikalavimus.

„Ko jau ko, bet niekada neturiu pavydo ir visada džiaugiuosi kitų sėkme. Visada mokytojams kalbu, kad būtų nuoširdūs mokiniams, – sakė direktorė, – ir kad tarpusavy labiau suprastume vieni kitus, sugebėtume pasidžiaugti vieni kitų sėkme, kad kuo mažiau būtų piktumo“. Jai labai svarbu, kad mokytojai tobulėtų, keltų savo kvalifikaciją.



Kas padaro laimingus?

„Muzikos mokytojas Stasys Juškauskas, iki trisdešimt trejų metų ieškojęs žmonos, pasirinko Dainą…“, – nusikvatojo Daina tik jai būdingu juoku, nuoširdžiai įsileisdama į asmeninę erdvę.

Juškauskų šeima muzikali. Net šešiametis sūnus Joris pritaria barškučiu, kai tėtis groja akordeonu, dešimtokas Tautvydas birbyne. „Mano vyrai – tikri profesionalai“, – sakė Daina. Moteris kuklinasi su jais dainuoti ir kiek nors muzikos srityje pasireikšti, nors studijuodama grojo akordeonistų orkestre, dainavo chore.

Direktorė kalbėjo, jog ji – laimingas žmogus, nes turi ne tik puikius kolegas ir draugus, bet ir supratingą šeimą, savo pagalbininkę mamą. Didžiulę dvasinę palaimą ir ramybę jai suteikia kelionės, kurioms kiekvienais metais su vyru linkusi taupyti pinigų. D.Juškauskienė įsitikinusi, jog gyvenimo džiaugsmo esmė – ne materialūs turtai.

„Tegul tik vaikai auga laimingi ir sveiki – ir mes būsime laimingi ir turtingi“, – sakė moteris.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---