Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-01-07 08:47

---

Ant naujo tilto

Tik nesakykime, kad nesmagu įžengti į Naujuosius jaučiant malonų dėmesį. Septintą kartą „Santaka“ rinko savo nominantus. Jų būryje dabar turime įspūdingą herojų plejadą: „krikštamotę“, „prancūzą“, „bures“, „dovaną“, „hobį“, „paukštę“, „debiutą“, „turistą“, „lyderį“, „žvaigždę“ ir t.t.

Visa tai – ne tik laikraščio, bet ir rajono gyvenimo puslapiai, kurių laikas nenuvertins.

Laikraštį galima vadinti vienadieniu, o tai, kas jame parašyta, kartais visai netikėtai įdomybe gali tapti ir po dešimtmečių. Mąstant apie tokią gyvybingumo perspektyvą, nieko nereikia rikiuoti pagal šiandieninę svarbą, nes laikraštyje pasėtų grūdelių vertę ateityje kiekvienas suvoks savaip.

Štai dabar Vilkaviškyje, prie poliklinikos, per Šeimeną įprasta pereiti tiltuku. Retkarčiais jau susigundome pražingsniuoti ir nauju pernai nutiestu tiltu. Pajuokaujame, kad viskas gerai – trūksta tik gatvės, kuri gal irgi čia jau būtų atsiradusi, jei pernai nebūtume praradę „savo“ finansų ministro.

Dar metai, ir užteks šnekėti apie litus. Jau ir dabar vis dažniau kalbama apie juos pakeisiančius eurus.

Anąkart su vienu Vilkaviškio senbuviu ant naujojo tilto kalbėjomės visai kitokia tema: įdomu, o kada mieste buvo pastatytas senasis, pro knygyną vedantis tiltas? Ir kiek iš viso Vilkaviškyje yra tiltų, lieptų ir lieptelių?

Dar neišmestuose senuose bloknotuose pavyko rasti kažkada padrikai užsirašytas pokalbio su tuometinės Vilkaviškio komunalinio ūkio įmonės viršininku Vytautu Drangausku nuotrupas: tokių statinių per rajono centro upes priskaičiuojama apie porą dešimčių.

Norėdami patikslinti, vėl turėtume pakulniuoti pėsčiomis bei pasisukioti ir po tokius kampelius, pro kuriuos dumiančiam ant ratų gali pasirodyti, jog ten nėra nė upelio.

Ratuotas žmogus daug ko nepastebi. Kaip ir apskritai civilizuotas. Pastarasis, tiesa, save laiko moderniu ir bet kokios informacijos pirmiausia pataria ieškoti ne braunantis žemės takais, ne „makulatūrinėse“ spaudinių saugyklose, o internete. Deja, kompiuterinė maldelė „ekranėli, ekranėli, pasakyk“ ne visada padeda. Ir tenka nukelti kepurę prieš keistuolius, kurie braidžioja pelkėmis, kad atrastų užmirštą pažymėti piliakalnį, sėdi bibliotekose, kažką vis varto, varto ir... Viena tokia vilkaviškietė „skaitovė“ Kauno viešosios bibliotekos fonduose aptiko „makulatūrinį“ (kaip pavadintų modernių technologijų šalininkai) praėjusio šimtmečio pradžios laikraščio numerį, kuris, pasirodo, gali papasakoti ir apie senąjį Vilkaviškio tiltą.

Naujasis – dar neįdomus, nes jis – dabartis. Kaip ir šių metų pradžia, kurioje – tik kasdieninis prasidėjusių darbadienių šurmulys, tiesiantis tiltą į ateitį. Kokios jos tikėtis?

Vieni gąsdina, kad bus blogai, kadangi teks glaustis po Šuns metų skėčiu. Kiti teigia priešingai: skėtis – patikimas, nes geresnio draugo už šunį žmogus, atseit, neturi. Be to, nereikėtų pamiršti, jog pranašiški kalendoriai (kaip ir kitos iš svetur mums siūlomos prekės) nėra vien kiniškos „gamybos“. Pagal Avestos raštus, 2006-uosius globoja ne mažiau už šunelį lietuviškoms sodyboms artimas Gandras.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---