|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2006-01-05 07:27
|
|
|
Geri darbai išlieka širdyje kaip šviesos spindulėliai
Baigiantis metams susimąstai apie dar vieną pragyventą etapą, sutiktus žmones, kurių
darbai ir žodžiai išliko širdyje kaip šviesos spindulėliai.
Mūsų šeimos gydytoja Virginija Naudžiūnienė, dirbanti Šeimos klinikoje – tai puikus
pavyzdys, kaip reikia rūpintis pacientais. Ji visuomet nuoširdžiai bendrauja, dėmesingai
tikrina sveikatą, siunčia tyrimams ar konsultacijai. Atrodo, kad ji niekada nepavargsta –
pacientus priima net po savo darbo valandų. Tokia pat nuoširdi, šiltai bendraujanti bei
profesionaliai patarianti šios klinikos gydytoja ginekologė Loreta Škėmienė. Su šiomis
medikėmis visuomet malonu susitikti.
Tačiau norėtųsi, kad šios klinikos registratorės taip pat lygiuotųsi į gydytojas, mokytųsi
bendravimo meno, nuoširdumo, dėmesio. Pavyzdžiu joms galėtų būti Pirminės sveikatos
priežiūros centro profesionalės, iš kurių per daug metų negirdėjau nė vieno irzlaus ar
nemandagaus atsakymo. Jos visuomet stengiasi padėti ligoniui ir nukreipti jį pas reikiamą gydytoją. Savo gražiu bendravimu bei atidumu jos pakelia pacientų nuotaiką, gerina
sveikatą.
Tokias geranoriškas registratores norėtųsi matyti ir naujojoje Šeimos klinikoje.
Julija VIZGIRDIENĖ
Nelaimė būna ne tokia baisi, kai jauti kitų paramą
Kopdami per Naujųjų metų slenkstį žmonės paprastai prisimena, kas labiausiai įstrigo
atmintin praėjusiais metais.
Man viena jų diena buvo labai nelaiminga. Keisčiausia, kad nelaimės persekioja vis tą
patį liepos mėnesį ir tą pačią 13-ąją dieną. Tą dieną mirusi mano mama, o pernai tądien
aš vos nelikau be rankos.
Vežėme namo šieną, kurį reikėjo sukrauti ant tvarto. Kėliau koją, kai staiga, atrodo,
kažkas lyg stvėrė už jos ir nutempė žemyn. Nejaučiau jokio skausmo, bet kai išlindau iš
po vežimo ir pamačiau savo ranką... O siaube!.. Visa ranka kaip nupjauta – sudraskyta.
Į Vilkaviškį lėkėme gal pusantro šimto kilometrų per valandą greičiu, o man atrodė,
kad vos judame.
Nežinau, kuo viskas būtų pasibaigę, jei ne ta skubi pagalba, kuri buvo suteikta
Vilkaviškio ligoninės Priėmimo skyriuje.
Nors jau praėjo tiek laiko, bet nieko nepamiršau. Prisimenu jaunąjį chirurgą Igną
Pluką, medicinos seserį Vilmą Liepinienę ir kitus medikus, kurių dėka galiu džiaugtis,
jog nelikau be rankos. Nepatikėsit, iš kokių „draskalų“ ji buvo sudėliota.
Po to dar ilgai teko gydytis, lankytis Vilkaviškio poliklinikoje. Čia visada švelniai
pasitikdavo medicinos sesuo Laima Frejuvienė. Daug man padėjo ir Karalkrėslio medicinos punkto felčerė Rita Dukevičienė. Ji mūsų kaimui apskritai yra gerumo kelrodė. Jei tik
kokia negalia, ji visada padės net naktį.
Nors praėjusius metus ir lydėjo nelaimė, aš jų negaliu minėti blogu žodžiu, nes sutikau
gerų žmonių, kurie padėjo, rūpinosi manimi.
Labiausiai noriu padėkoti medikams.
O visiems žmonėms norėčiau patarti mažiau nešiotis užantyje pagiežos, tada prasidėję dar vieneri mūsų gyvenimo metai kiekvienam dovanos daugiau geros nuotaikos.
Onutė MALINAUSKIENĖ
Karalkrėslio kaimo
gyventoja
Kalėdinės puokštės puošė Virbalio miesto biblioteką
Bendruomenė „Virbalio vartai“ miestelio gyventojus buvo pakvietusi dalyvauti kalėdinių puokščių parodoje.
Penkiolika dalyvių pristatė 22 puokštes, kurios dvi savaites puošė miesto biblioteką.
Jos lankytojai ir buvo gražiausių puokščių vertintojai.
Gruodžio 28 d. parodos dalyviai rinkosi bibliotekoje aptarti, kaip šis renginys jiems
pasisekė. Bendruomenės pirmininkas Stanislovas Lopeta visiems padėkojo ir įteikė atminimo dovanėles.
Norėtume, kad šis renginys mūsų bendruomenėje taptų tradiciniu ir jame dalyvautų
vis gausesnis būrys kūrybingų virbaliečių. O tam reikia tiek nedaug – tik trupučio
iniciatyvos ir noro.
Danutė STANKŪNIENĖ
Bendruomenės narė
Baigiantis metams susimąstai apie dar vieną pragyventą etapą, sutiktus žmones, kurių darbai ir žodžiai išliko širdyje kaip šviesos spindulėliai.
Mūsų šeimos gydytoja Virginija Naudžiūnienė, dirbanti Šeimos klinikoje – tai puikus pavyzdys, kaip reikia rūpintis pacientais. Ji visuomet nuoširdžiai bendrauja, dėmesingai tikrina sveikatą, siunčia tyrimams ar konsultacijai. Atrodo, kad ji niekada nepavargsta – pacientus priima net po savo darbo valandų. Tokia pat nuoširdi, šiltai bendraujanti bei profesionaliai patarianti šios klinikos gydytoja ginekologė Loreta Škėmienė. Su šiomis medikėmis visuomet malonu susitikti.
Tačiau norėtųsi, kad šios klinikos registratorės taip pat lygiuotųsi į gydytojas, mokytųsi bendravimo meno, nuoširdumo, dėmesio. Pavyzdžiu joms galėtų būti Pirminės sveikatos priežiūros centro profesionalės, iš kurių per daug metų negirdėjau nė vieno irzlaus ar nemandagaus atsakymo. Jos visuomet stengiasi padėti ligoniui ir nukreipti jį pas reikiamą gydytoją. Savo gražiu bendravimu bei atidumu jos pakelia pacientų nuotaiką, gerina sveikatą.
Tokias geranoriškas registratores norėtųsi matyti ir naujojoje Šeimos klinikoje.
Julija VIZGIRDIENĖ
Kopdami per Naujųjų metų slenkstį žmonės paprastai prisimena, kas labiausiai įstrigo atmintin praėjusiais metais.
Man viena jų diena buvo labai nelaiminga. Keisčiausia, kad nelaimės persekioja vis tą patį liepos mėnesį ir tą pačią 13-ąją dieną. Tą dieną mirusi mano mama, o pernai tądien aš vos nelikau be rankos.
Vežėme namo šieną, kurį reikėjo sukrauti ant tvarto. Kėliau koją, kai staiga, atrodo, kažkas lyg stvėrė už jos ir nutempė žemyn. Nejaučiau jokio skausmo, bet kai išlindau iš po vežimo ir pamačiau savo ranką... O siaube!.. Visa ranka kaip nupjauta – sudraskyta. Į Vilkaviškį lėkėme gal pusantro šimto kilometrų per valandą greičiu, o man atrodė, kad vos judame.
Nežinau, kuo viskas būtų pasibaigę, jei ne ta skubi pagalba, kuri buvo suteikta Vilkaviškio ligoninės Priėmimo skyriuje.
Nors jau praėjo tiek laiko, bet nieko nepamiršau. Prisimenu jaunąjį chirurgą Igną Pluką, medicinos seserį Vilmą Liepinienę ir kitus medikus, kurių dėka galiu džiaugtis, jog nelikau be rankos. Nepatikėsit, iš kokių „draskalų“ ji buvo sudėliota.
Po to dar ilgai teko gydytis, lankytis Vilkaviškio poliklinikoje. Čia visada švelniai pasitikdavo medicinos sesuo Laima Frejuvienė. Daug man padėjo ir Karalkrėslio medicinos punkto felčerė Rita Dukevičienė. Ji mūsų kaimui apskritai yra gerumo kelrodė. Jei tik kokia negalia, ji visada padės net naktį.
Nors praėjusius metus ir lydėjo nelaimė, aš jų negaliu minėti blogu žodžiu, nes sutikau gerų žmonių, kurie padėjo, rūpinosi manimi.
Labiausiai noriu padėkoti medikams.
O visiems žmonėms norėčiau patarti mažiau nešiotis užantyje pagiežos, tada prasidėję dar vieneri mūsų gyvenimo metai kiekvienam dovanos daugiau geros nuotaikos.
Onutė MALINAUSKIENĖ
Karalkrėslio kaimo gyventoja
Bendruomenė „Virbalio vartai“ miestelio gyventojus buvo pakvietusi dalyvauti kalėdinių puokščių parodoje.
Penkiolika dalyvių pristatė 22 puokštes, kurios dvi savaites puošė miesto biblioteką.
Jos lankytojai ir buvo gražiausių puokščių vertintojai.
Gruodžio 28 d. parodos dalyviai rinkosi bibliotekoje aptarti, kaip šis renginys jiems pasisekė. Bendruomenės pirmininkas Stanislovas Lopeta visiems padėkojo ir įteikė atminimo dovanėles.
Norėtume, kad šis renginys mūsų bendruomenėje taptų tradiciniu ir jame dalyvautų vis gausesnis būrys kūrybingų virbaliečių. O tam reikia tiek nedaug – tik trupučio iniciatyvos ir noro.
Danutė STANKŪNIENĖ
Bendruomenės narė
Publikuota: 2006-01-05 07:27:30
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|