|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-01-05 07:19
Lietuvos „Caritas“ projekto socialinės darbuotojos Giedrė Volf ir Rita Bratėnaitė prašė atkreipti visuomenės dėmesį į opią prekybos moterimis ir prostitucijos problemą, tiesti pagalbos ranką šio reiškinio aukoms.Autorės nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Vilkaviškyje, rajono Savivaldybės salėje, su seniūnijų socialinio darbo organizatorėmis susitiko ir Lietuvos „Caritas“ organizacijos projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ pristatė savanorių programos vadovė socialinė darbuotoja Rita Bratėnaitė bei Vilkaviškio vyskupijos socialinė darbuotoja Giedrė Volf. Tai vienas iš šios organizacijos socialinių projektų, vykdomas nuo 2001 metų Vilkaviškio, Šiaulių, Telšių, Kauno ir Panevėžio vyskupijose. Projektą finansuoja Vokietijos, Olandijos fondai (Renovabis, Communicantes), Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, privatūs aukotojai. Projekto centrinė būstinė yra Kaune, tačiau pagalba teikiama moterims iš visos Lietuvos, čia kreipiasi pakliuvusios į prostitucijos tinklą Lietuvoje ir užsienyje. Dirbama trimis kryptimis: ištrūkusioms iš prostitucijos spąstų pirmiausia suteikiama krizinė pagalba; taikoma psichosocialinė reabilitacija (suieškoma saugi pastogė ir materialinė parama, teikiamos socialinio darbuotojo, psichoterapeuto, juristo konsultacijos, padedama pasiruošti darbui ir jį susirasti arba nukreipiama mokytis); toliau su merginomis palaikomas ryšys, bandoma padėti integruotis į visuomenę, padedant spręsti opias psichologines, socialines problemas. Stengiantis merginoms padėti bendradarbiaujama su darbo biržomis, moterų informaciniu bei krizių centrais, kitomis organizacijomis. Jei yra merginos tėvai, bandoma palaipsniui atstatyti abipusį ryšį, įrodant, jog toks posūkis merginos gyvenime yra ne jos kaltė, bet ji yra auka. – Jeigu kalbame apie priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio, tai tas pat pasakytina apie prostituciją, kuri tampa priklausomybe nuo gyvenimo būdo, – sakė R.Bratėnaitė, papasakojusi, kokiomis aplinkybėmis ir su kokių įvairių likimų merginomis tenka dirbti. Dažnai tai menko išsilavinimo (6–10 klasių), tėvų ir artimųjų meilės nepatyrusios arba naiviai patikėjusios viliojančiais vyrų pažadais panelės. Ištrūkusios iš sekso vergijos jos papasakoja apie patirtą išnaudojimą, patyčias bei pažeminimą. Sunkiausia dirbti su tomis, kurios seksualinį gyvenimą yra pradėjusios paauglystėje. Jos vėl pakliūva, neretai ir savo noru, į tą patį ratą – vėl tampa prostitutėmis. Pasak R.Bratėnaitės, socialinis darbas sudėtingas, tačiau jeigu nors dešimčiai iš šimto padedi, tai galima pasidžiaugti sėkme. Nuo šio projekto įgyvendinimo pradžios vienaip ar kitaip pagelbėta 280 moterų, tapusių prekybos žmonėmis aukomis. Vilkaviškio vyskupijoje pagalba suteikta ir toliau dirbama su 32 merginomis. Pastebėta, jog projekto vykdymo pradžioje prostitucijos verslui moterys daugiausia buvo parduodamos į Vokietiją, pastaraisiais metais – į Italiją, Ispaniją, Turkiją, Graikiją, bet daugiausia – į Angliją. Projekto atstovės sakė, jog apie merginas jos sužino per tarptautines organizacijas, daugiau pagalbos lauktų iš Lietuvos žmonių. „Jeigu į užsienį išvykusi mergina rašo laiškuose, jog jai viskas labai gerai, nieko netrūksta, bet nenurodo darbovietės, savaime suprantama kur ji dirba“, – atsakymą dėl įtarinėjimų, kur dingusi asocialios šeimos dukra, gavo vienos seniūnijos socialinė darbuotoja. Projekto savanorių programos vadovė R.Bratėnaitė įvardijo dar vieną aktualiją, į kurią mūsų šalyje žiūrima pro pirštus arba net teigiamai, neįžvelgiant blogio gilumo. Tai nuomonės dėl prostitucijos legalizavimo, kada naiviai iškeliamas argumentas, jog taip yra užsienyje, o prostitučių sveikata bus tikrinama. O kaip klientūra, kokia tuomet vyrų atsakomybė? Kodėl jie, geidžiantys seksualių fantazijų, kurių nesuteikia žmona ar draugė, galėtų be jokių įstatymo apribojimų išnaudoti kitas moteris? Pašnekovė apgailestavo, kad moterys šiuo atžvilgiu taip pat nėra solidarios – jos linkusios pateisinti vyrą, besilankantį pas prostitutę, labiau nei įsitaisiusį meilužę. Lietuvos „Caritas“ per Vyskupų konferenciją kreipėsi į parapijų kunigus, katechetus, katalikų bendruomenių narius su prašymu nuolat informuoti žmones apie šią problemą. Kreipimesi nusakoma, kokia skaudi dalia ištinka merginas ir moteris, kurios, patikėjusios neaiškių tarpininkų pažadais surasti gerai apmokamus darbus, iš tikrųjų parduodamos prostitucijos verslui, nežmoniškai išnaudojamos, fiziškai ir psichiškai žalojamos, neretai nužudomos. Tyrimai rodo, jog dažniau į prekeivių tinklus patenka kaimiškų rajonų, mažesnio išsilavinimo, pagalbinėse mokyklose besimokančios, suirusių šeimų mergaitės. Baisu tai, jog merginas apgaulingai parduodami į sekso vergiją įvilioja pažįstami, draugai, draugės. Iš parduotų moterų atimami asmens dokumentai, jos netenka jokių teisių, izoliuojamos ir uždirbinėja pinigus savo kankintojams. „Tai nuolat besikartojanti tikrovė, kurią turi žinoti ir tos, kurios sąmoningai ryžtasi įsitraukti į prostituciją, iki galo nesuvokdamos, kokiam susinaikinimui save pasmerkia“, – sakoma kreipimesi. Informacijos apie firmų, siūlančių darbus užsienyje, patikimumą, pasikonsultuoti įvairiais kitais klausimais bei nuogąstavimais galima su Lietuvos „Caritas“ organizacija, tel. (8 37) 32 33 00 arba programos el. paštu risk@one.lt. Vilkaviškio vyskupijoje pagalba ir informacija teikiama adresu: Vytauto g. 25, Marijampolėje, tel. (8 631) 53 173. Publikuota: 2006-01-05 07:19:29 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|