„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-07-05 09:46

Dalinkitės:  


Atodangos

Valstybės diena



Kasmet liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Šventės metu prisimenama pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus reikšmė Lietuvos valstybingumui. Dar mokyklos suole mums buvo pasakojama apie Mindaugo krikštą, karūnavimą ir kovas už Lietuvos valstybę su išorės ir vidaus priešais. Nors kartą metuose turime progą vėl tai prisiminti.

Kaip rašoma Zenono Ivinskio Lietuvos istorijoje (Roma, 1978 m.), XIII a. pradžioje „Mindaugo Lietuva“ buvo mažutė: „...buvusi tik dalis Aukštaičių žemės, kurios vakarinė siena bus ėjusi žemiau Merkio žiočių, paties Nemuno vidurupiu iki pat Kauno. Kaip šiaurinę ribą, už kurios toliau driekėsi Deltuvos žemė, sudarė Neris, taip Pietuose toji senoji Lietuva baigėsi dešiniajame Merkio krante. Rytinės ribos tolimieji punktai buvo: arti Vilniaus Paneriai ir Rūdininkai (prie Merkio)“.

Pačiam Mindaugui buvo nelengva pajungti savo valdžiai aplinkinių lietuviškų žemių kunigaikščių valdas. Ilga kova pasibaigė Mindaugo pergale, ir jis apie 1240 metus tapo pirmu Didžiuoju suvienytos Lietuvos kunigaikščiu. Norėdamas sustiprinti Lietuvos valstybės pozicijas tarptautinėje erdvėje, iš Vakarų spaudžiamas krikščionybės platintojų, Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinų riterių, Mindaugas buvo priverstas eiti su jais į kompromisą ir 1251 m. su savo artimaisiais priimti krikštą. Po krikšto popiežius Inocentas IV 1253 m. pripažino Mindaugą Lietuvos karaliumi ir įpareigojo Livonijos ordino magistrą Andrių uždėti Mindaugui karūną. Kokioje pilyje jis buvo karūnuotas, istorikai nesutaria – gal Kernavėje, gal Naugarduke...

Žuvus Mindaugui (1263 m.), Lietuvos valstybė nežlugo, buvo stiprinama ir plečiama jo įpėdinių – Gedimino, Algirdo, Vytauto – ir tapo žinoma Europoje kaip didelė (nuo jūrų iki jūrų), stipri valstybė. Tik išmirus garsių kunigaikščių dinastijų palikuonims, aristokratai ir bajorai nepasidalydami valdžia ėmė ieškoti sau globėjų gretimose valstybėse. Ir, žinoma, rado – Rusijos glėbyje. Apgailėtina, kad jau priėmus Konstituciją (1791 m.), kuri buvo laikoma viena pažangiausių Europoje, bajorai užsižaidė demokratija vietos seimeliuose su savo „librumu veto“ teise ir žlugdė visas pažangias valstybės reformas. Ir Lietuvos valstybės neliko.

Dabar mūsų valstybė, būdama visateisė ES narė, jaučiasi tarsi vargšė neturtinga giminaitė, į kurios nuomonę mažai kas kreipia dėmesį. Nepriklausomybės atgavimo euforija išgaravo vos tik prasidėjus ekonomikos krizei. Tada ir pasirodė, ko verti visi savo valstybės patriotai. Politika susiliejo su verslu, ir jau neįmanoma atskirti, kuris politikas tarnauja valstybei, kuris dirba verslui. Politikų dėka prisiveisė lietuviškų oligarchų, kurie lengvai perka valdžią.

Pats žodis „oligarchas“ yra graikų kilmės. O apie oligarchus senovės graikai turėjo susidarę ne kokią nuomonę. „Tie žmonės, – taip juos apibūdina tų laikų milijonierius, garsus Atėnų advokatas Lisijas (IV a.p. K.), – laiko savo tėvyne bet kurią šalį, kurioje randa sau ekonominės naudos, nes jiems tėvynė – ne valstybė, bet turtas“.

Ką ir bepridursi? Mes, pasirodo, iš tiesų panašūs į tuos senovės graikus, kurie, išradę demokratiją, nesugebėjo išsaugoti valstybės. Ir dar mes, kaip dabartiniai graikai, gerai mokame žaisti krepšinį bei išsirinkti vis „ne tą“ valdžią.

Tad kokioje valstybėje gyvename? Ar tokioje, kurioje dalis mūsų aktyviausio, gabiausio jaunimo nemato savo ateities? Oligarchų ir populistų, kurie tarsi chamelionai keičia spalvą pagal aplinkybes? Kas formuoja mūsų valstybės politiką? Šiuolaikiniai bajorai, pasivadinę oligarchais, ar „margaspalviai“ populistai?

Sakoma, kad mes negerbiame, nemylime savo valstybės... O ar valstybė myli mus, eilinius savo piliečius, kurie dar nepabėgo iš savo tėvynės ir neketina niekur bėgti? Kurie po gerai sužaistų krepšinio rungtynių, gerai „užpylę“ tautinio alučio, vieningai skanduoja: „Lie-tu-va...Lie-tu-va...“

Žinoma, privalėtume mylėti savo valstybę tarsi motiną. Juk vaikai myli net motinos vardo nevertas motinas, neišsigina jų, nebėga ieškoti kitos, geresnės. Pabėga iš valdiškų globos namų į skurdų šeimos būstą, kuriame nėra nei šilumos, nei meilės... Kodėl jie myli savo nevykėles motinas? Ir kodėl mes nemylime savo valstybės? Juk valstybė – tai mes. Vadinasi, mes nemylime savęs. Tai kas gali mylėti mus?

Sakysite – žaidžiu žodžiais. Bet kokiais žodžiais išreikšti jausmus motinai ir tėvynei? Kažkas kažkada pasakė: širdis tiktai viena, kaip ir viena tėvynė... Žinoma, dabar jau ir širdį galima pakeisti... Bet tėvynę – kas pakeis?



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas