„Santaka“ / Emigrantai nuo tėvynės atskirti kilometrais ir mitais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-07-05 09:26

Dalinkitės:  


Marijampolės forume apie emigracijos poveikį tautai diskutavo politikas ir verslininkas R. Mieželis (pirmas iš kairės), rašytojas dramaturgas M. Ivaškevičius, kunigas A. Kungys ir PLJS direktorė I. Davydenko.
Mariaus DANILAIČIO nuotr.

Emigrantai nuo tėvynės atskirti kilometrais ir mitais

Marijampolės forume „Kodėl iš Lietuvos išvažiuoja žmonės. Atsakymai be nutylėjimų“ į emigracijos problemą buvo pažvelgta įvairiais aspektais: kalbėjo skirtingų bangų emigrantai, menininkai, politikai, verslininkai, jaunuomenės atstovai.

Emigracijos tema viešojoje erdvėje, ypač anoniminiuose pasisakymuose ir komentaruose, diskutuojama taip karštai ir kategoriškai, kad akivaizdu, jog šią temą kiekvienas lietuvis jaučiasi išmanąs taip pat gerai kaip ir krepšinį. Forumo dalyvių diskusijos atskleidė, kad trečioji emigrantų banga Lietuvą palieka ne vien dėl ekonominių priežasčių, kaip dažniausiai teigiama, ir kad apie „trečiabangininkus“ visuomenėje sklandantys mitai skaldo tautą.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) atstovybės Lietuvoje direktorė Ieva Davydenko emigraciją vertino kaip tikslo paieškas: „Šiandien mes, žmonės ir valstybė, savęs ieškom. Iki 2004 metų Lietuva turėjo tikslą, o dabar jo lyg ir nėra. Tai – didelė problema.“

Po trejų metų studijų Londone siekdama gimtinėje magistro laipsnio I. Davydenko tyrinėjo viešosios nuomonės apie emigrantus formavimą ir priėjo prie išvados, kad emigracijos tema viešai daug kalbama, bet tyrimų, kurių rezultatai būtų svarūs teiginių argumentai ir pagrįstų viešai skelbiamas mintis, atlikta labai mažai. Tikslių duomenų stoka sudaro sąlygas tendencingoms manipuliacijoms aktualia tema.

I. Davydenko domėjosi, koks emigrantų įvaizdis formuojamas ir pateikiamas visuomenei. Žiniasklaidoje apstu negatyvios informacijos apie žemos kvalifikacijos, abejotinos reputacijos emigrantų kasdienybę, primityvias vertybes, kurių siekiant emigruota. Svečiose šalyse gyvena ir daug išsilavinusių, prasmingų tikslų siekiančių lietuvių, tačiau informacija dažnai pateikiama įvertinus mūsų žmonių polinkį aktyviai domėtis negatyviais dalykais, apie emigrantų gyvenimą formuojama apibendrinta, bet pripažintais argumentais nepagrįsta nuomonė.

PLJS atstovė I. Davydenko, atskleidusi ne vieną teigiamą emigracijos aspektą, mano, jog „emigracija yra galimybė Lietuvai, tik ją reikia tinkamai išnaudoti“.

Kone visuose žemynuose su iš Lietuvos išvykusiais žmonėmis bendravęs kunigas Astijus Kungys sakė supratęs, kad jie emigruoja ieškodami pagarbaus valstybės požiūrio į dirbantįjį, siekdami iš savo darbo ramiai ir oriai gyventi. „Jie ten turi savo Lietuvą – su sportu, su lietuvišku alumi, su viskuo“, – sakė A. Kungys. Svarbiausia vertybe įvardydamas laisvę pasirinkti A. Kungys pavojų įžvelgė žmonių supriešinime. Tauta skaldoma į pasilikusius Lietuvoje ir emigrantus. Grėsmę lietuvybei dvasininkas matė analizuodamas emigrantų kultūrinį gyvenimą. Kultūriniai renginiai emigrantams, kuriuos inicijuoja ir „veža“ Lietuvos atlikėjai, – dažnokai yra abejotinos kokybės, organizuojami pigių pasilinksminimų vietose. Kaip sėkmingą kultūrinio pagrindo išsaugojimo pavyzdį A. Kungys priminė nuo karo ir tremties į tolimas šalis pasitraukusius antrosios bangos emigrantus, „dipukus“, kurie su savimi išsivežė vertingą kultūrinį pamatą ir jį puoselėjo susitelkę prie bažnyčių.

Svarią jaunimo emigracijos priežastį – nesusiformavusį tautinį identitetą – įvardijo studentas Martynas Barkauskas. „Jaunimui trūksta suvokimo, kas mes esame ir kodėl turėtume išlaikyti savo tautą. Tarpukaryje suformuotas tautinio tapatumo suvokimas buvo toks stiprus, kad jo pakako lietuvybei saugoti per visą sovietmetį“, – kalbėjo M. Barkauskas.

Minčiai apie tautinio pilietinio ugdymo spragas pritarė rašytojas, dramaturgas Marius Ivaškevičius, rezonansinės pjesės „Išvarymas“ autorius. Su emigrantais daug bendravęs menininkas patyrė, jog „nesukurta tautiškumo ideologijos, kuria galėtų remtis ir didžiuotis dabartiniai jauni žmonės. Jeigu nepajėgiama išlaikyti kiekybės, reikia investuoti į kokybę. Tai padaryti galima remiant švietimą ir kultūrą“.

Apie priežasčių emigruoti neutralizavimą kalbėjo verslininkas, kultūros veikėjas Kęstutis Subačius. Prioritetu turėtų tapti kultūros puoselėjimas, kurio rezultatai padėtų mažinti dvasines emigracijos paskatas. Ekonominė pagunda išvykti į labiau išsivysčiusias šalis žmones vilios dar labai ilgai, kartu sukdama „užburtą ratą“ pačioje Lietuvoje – išvykus gyventojams mažėja vartojimas, tad naikinamos darbo vietos, nėra kam uždirbti lėšų įvairių amžiaus grupių socialiniams poreikiams tenkinti, dėl to nesaugiai besijaučiantys žmonės emigruoja, o seniau emigravusieji baiminasi grįžti.

Optimistinę nuomonę išsakė verslininkas ir politikas Raimundas Mieželis, nors, kaip pats pripažino, grįžęs gimtinėn po kelių dešimtmečių jaučiasi esąs dvigubas emigrantas.

Politikas Mečys Laurinkus teigė, kad dar neištirta, kokiam skaičiui žmonių išvykus visuomenės viduje prasideda kokybiniai pokyčiai, tačiau žinoma, kad išskaidyta visuomenė yra labai lengvai veikiama kitų kultūrų.

Politiko įžvalgą savo pokalbių su emigrantais patirtimi iliustravo M. Ivaškevičius: tautiečiai deklaruoja ateityje grįšiantys, kita vertus, dalies emigrantų ikimokyklinio amžiaus vaikai lietuviškai kalba labai silpnai arba visai nebekalba, o nurodydami savo tautybę lietuviškų šaknų nebeakcentuoja.



Renata VITKAUSKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas