„Santaka“ / Parduodamos daržovės ir uogos – kokybiškos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-07-02 07:06

Dalinkitės:  


Vilkaviškyje pardavinėjamoms šviežioms braškėms VMVT specialistai priekaištų neturėjo.

Autorės nuotr.


Parduodamos daržovės ir uogos – kokybiškos

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Neseniai Vilkaviškio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrino mieste parduodamų braškių, kopūstų ir pomidorų kokybę. Rajono gyventojai, dažnai perkantys šias prekes, gali būti ramūs: uogose ir daržovėse jokių pesticidų liekanų nerasta.



Chemikalais nepiktnaudžiaujama

Vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Vilija Vasiliauskienė sakė, kad tyrimams iš prekiautojų buvo paimta 1 kg braškių ir po kelis kilogramus pomidorų bei kopūstų – tiek, kiek reikia tyrimams atlikti.

– Kasmet mes gauname nurodymus iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patikrinti vieną ar kitą produktą, – sakė V. Vasiliauskienė. – Štai pernai tikrinome vien pomidorus. Tada irgi nebuvo rasta jokių pesticidų liekanų. Galima teigti, kad mūsų žmonės nepiktnaudžiauja chemikalais. Vis dėlto kolegos kitame mieste tikrindami aruodines kruopas aptiko jose kenkėjų. Manau, kad tokie pasirinktiniai patikrinimai tikrai naudingi.



Reikia elgtis atsargiai

Per šių metų birželio mėnesį įvairiose šalies prekybos vietose (parduotuvėse, turgavietėse), taip pat iš ūkininkų laukų buvo paimti ir Lietuvoje užaugintų, ir iš kitų šalių (daugiausia Lenkijos) atvežtų braškių mėginiai. Jie tirti dėl galimos taršos: ieškota apie 500 įvairių pavadinimų pesticidų. Tyrimai parodė, kad net 69 proc. lietuviškų braškių nenustatyta jokių šių medžiagų liekanų.

Tikrintos braškės neturėjo ekologiškumą liudijančių sertifikatų, tačiau iš tyrimų rezultatų matyti, jog lietuviškos uogos užaugintos nenaudojant jokių pesticidų. Veterinarai ragina ūkininkus ypač atidžiai cheminėmis medžiagomis purkšti greta braškių augančias daržoves ar vaismedžius, nes vėjas gali nunešti chemikalus ant uogų ir visų metų sunkus darbas gali nueiti niekais.



Klastoja kilmę

Tyrimai atskleidė, jog tiek Lietuvos, tiek Lenkijos ūkininkai naudoja tuos pačius pesticidus, nustatomi ir panašūs kiekiai šių medžiagų likučių, kurie neviršija leistinų dydžių. Nuo 2008 metų nebuvo nustatyta nė vieno atvejo, kad pesticidų liekanos viršytų leistinus kiekius. Galima drąsiai teigti, jog šalyje parduodamos braškės – saugios ir kokybiškos.

Tačiau vis dar pasitaiko pavienių atvejų, kai prekiautojai bando pasipelnyti apgaudinėdami vartotojus dėl braškių kilmės. Todėl VMVT specialistai vertina ne tik braškių saugą ir kokybę, bet ir ženklinimo, kilmės šalies nurodymo reikalavimus bei braškes „lydinčius“ dokumentus. Patikrinus daugiau kaip 13 tonų šalies turgavietėse ir parduotuvėse parduodamų braškių, uogų kilmės šalis neteisingai buvo nurodyta beveik 7 proc. atvejų. Pasitaikė, kad braškių pardavėjai negalėjo pateikti uogų įsigijimo dokumentų ar akivaizdžiai apgaudinėjo pirkėjus. Pavyzdžiui, Telšiuose išaiškintas atvejis, kai prekiautoja teigė įsigijusi braškių iš vietinio ūkininko, tačiau inspektoriams pasidomėjus nustatyta, jog minėtasis ūkininkas šiais metais braškių iš viso neaugino. Inspektoriams moteris pateikė suklastotus dokumentus.



Taikomi griežti reikalavimai

Vilkaviškyje produktų kilmė taip pat nuolat tikrinama. Pasak V. Vasiliauskienės, reikalavimai mažesni patiems savo produkciją parduodantiems ūkininkams, bet griežtesni perpardavinėtojams. Jiems prekes reikia ne tik tinkamai paženklinti, bet privaloma turėti ir jų įsigijimo dokumentus, pildyti atitikties deklaracijas. Pasak vyr. specialistės, šįmet dauguma prekiautojų kruopščiai tvarko reikiamus dokumentus ir paprastai juos turi.

Vilkaviškio turgavietės direktorius Albinas Jasaitis veda šviežių daržovių ir vaisių apskaitą, kurią kas savaitę pateikia VMVT. Šiame dokumente pažymima ir kilmės šalis. Dažniausiai turgavietėje prekiaujama vietine produkcija, tačiau yra ir atvežtinės.



Chemija beveik nenaudojama

Žmonės dažnai klausia, ar iš tiesų užsienyje braškės specialiai apdorojamos, norint pratęsti jų vartojimo laiką? Pasak veterinarijos specialistų, norint ilgiau išlaikyti ir transportuoti braškes, reikia ne tik auginti transportavimui atsparias veisles, bet ir imtis specialių priemonių. Šviežių braškių siuntimas į tolimas šalis visuomet yra didelis iššūkis augintojams. Ispanijoje, Turkijoje ar kitose šalyse braškės paprastai skinamos esant aukštai oro temperatūrai, todėl reikia jas kuo skubiau atvėsinti iki 0 °C ir tokią temperatūrą išlaikyti viso transportavimo metu. Norint uogas ilgiau išsaugoti šviežias, kartais naudojama anglies dioksido dujomis modifikuota atmosfera. Ji lėtina uogose vykstančius natūralius gyvybinius procesus, mikroorganizmų dauginimąsi ir braškės lėčiau genda. Tačiau jeigu anglies dioksido kiekis viršija 30 proc., gali pablogėti uogų skonis.

Kartais naudojami ir kiti metodai: braškės pakaitinamos iki 50 °C ir staigiai atvėsinamos, jų pakuotėse sumažinamas atmosferos deguonies kiekis arba uogos apdorojamos ozonu. Tačiau šie metodai taikomi rečiau, nes gali turėti įtakos braškių skoniui ir išvaizdai. Cheminės medžiagos uogoms išsaugoti praktiškai nenaudojamos – tai patvirtino kelerių metų laboratorinių tyrimų rezultatai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas