„Santaka“ / Specialistė pataria: triušių sveikata reikėtų pasirūpinti iš anksto

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-06-25 06:31

Dalinkitės:  


Veterinarijos gydytoja epizootologė Lina Pangonytė sako, kad jaunus triušiukus reikėtų vakcinuoti du kartus per metus ir taip padėti jiems susiformuoti imunitetą.

Autorės nuotr.


Specialistė pataria: triušių sveikata reikėtų pasirūpinti iš anksto

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Vilkaviškio valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje dirba nauja vyr. veterinarijos gydytoja epizootologė Lina Pangonytė, pakeitusi paaukštintą tarnyboje dabartinį viršininką Gediminą Gvazdaitį.

Jauna specialistė sakė pastebėjusi, kad rajone žmonės ėmė auginti daugiau triušių, tad pradedantiems augintojams ji pataria, kaip apsaugoti ilgaausius nuo negalavimų, kad būtų išvengta didesnių nuostolių.

– Kokios ligos triušius kamuoja dažniausiai?


– Triušių augintojai patiria didelių nuostolių dėl dažniausiai pasitaikančių hemoraginės triušių ligos (vadinamojo triušių maro) ir miksomatozės. Pastaroji yra virusinė triušių liga. Ji dažniausiai pasireiškia šiltuoju metų laiku, kai tampa aktyvūs vabzdžiai, uodai, blusos, kurie ir platina ligos sukėlėjus. Šiai ligai būdingos dvi formos. Vienu atveju iš pradžių pastebimas gyvūno akių vokų uždegimas, pasireiškia sloga. Ant snukučio, ausų ir kitose kūno vietose atsiranda patinimų. Vėliau prasideda gleivinių uždegimai. Triušiai tampa mieguisti, mažai ėda, karščiuoja. Kūno temperatūra gali pakilti daugiau nei iki 39,5 °C. Liga trunka nuo 4 iki 10 dienų. Apie 90 proc. užsikrėtusių triušių nugaišta. Kitu atveju ant jų galvos, ausų ir akių vokų atsiranda mazgelių. Tose vietose oda išopėja, vėliau nekrozuoja. Triušiai gali sirgti 30–40 dienų. Neretai išgaišta pusė sirgusių triušių.

Triušių maro atveju iš pradžių vienas ar keli triušiai randami negyvi arba nuo pastebėto susirgimo pradžios nugaišta labai greitai – tiesiog per keletą valandų. Sergantys gyvūnėliai būna labai neramūs, šokinėja, matyti, kad jie kankinasi. Kartais pastebimos kraujingos išskyros iš snukučio. Suserga dažniausiai didesni, 2–6 mėnesių amžiaus, gyvūnai. Ši liga taip pat plinta labai greitai ir gali sunaikinti visus laikomus triušius. Tiek nuo miksomatozės, tiek nuo maro nėra specifinių vaistų triušiams gydyti.

– Kokių priemonių reikėtų imtis pamačius, kad triušidėje yra sergančių gyvūnų?


– Miksomatozę sukeliantiems virusams patekus į triušidę, jų atsikratyti labai sunku, tam gali tekti sunaikinti netgi visus augintinius. Jeigu serga pavieniai triušiai, reikėtų juos kuo greičiau atskirti nuo sveikųjų ir skubiai kreiptis į veterinarijos gydytoją. Sergančius gyvūnėlius reikia paskersti ir skerdeną sunaikinti. Labai svarbu paminėti tai, kad persirgę šia liga triušiai tampa jos platintojais. Sveikai atrodančius triušius taip pat reikėtų skersti. Gerai išvirtą jų mėsą galima naudoti maistui.

Kiekvienais metais miksomatozė pasireiškia vis labiau, pridarydama daug nuostolių. Šia liga sergančių triušių gaištas gali siekti iki 99 proc. Liga, pasireiškusi viename ūkyje, greitai pasiekia ir kitus. Norint sumažinti viruso plitimą, būtina triušidėse naikinti kraujasiurbius parazitus. Triušių narvelius reikėtų įrengti uždarose patalpose. Patariama ilgaausių nelaikyti lauke anksti ryte arba vėlai vakare, kai aktyviausiai juda kraujasiurbiai vabzdžiai.

– Kaip išvengti šių pavojingų ligų?


– Lengviausiai galima išvengti šių susirgimų tuomet, kai ūkyje vykdoma nuosekli vakcinacija, kol liga dar nepasireiškusi. Imunitetas išsivysto tik per 10–14 dienų, todėl atsiradus ligos simptomams vakcinuoti gyvūnus jau yra per vėlu. Triušių vakcinaciją reikėtų atlikti du kartus per metus. Taip pat būtina laikytis profilaktikos. Naujai įsigytus triušius privaloma karantinuoti. Juos reikia laikyti atskirose patalpose 30 dienų ir tik tuomet, jei nepasireiškia jokie ligų simptomai, galima perkelti į triušidę.

Triušius reikia šerti kokybiškais pašarais, nes nuo to priklauso gyvūnų imuniteto stiprumas. Jauniklius vertėtų kuo ilgiau laikyti kartu su patele, nes žįsdami su pienu jie gauna apsauginių antikūnų, saugančių nuo infekcinių susirgimų. Be to, triušiai labai jautrūs laikymo sąlygų pasikeitimams ir patiriamam stresui. Dideliuose ūkiuose svarbu tinkamai vykdyti atranką ir veisimui palikti sveikus, turinčius geras genetines savybes jauniklius. Būtina laiku atlikti dezinfekciją, patalpas apsaugoti nuo kraujasiurbių vabzdžių ir graužikų.

– Ką dar turėtų žinoti pradedantys triušių augintojai?


– Žinotina, kad gerai triušių savijautai svarbu tinkama ventiliacija ir aplinkos temperatūra. Oro kokybė labai svarbi kvėpavimo sistemos ligų, tokių kaip pastereliozė, profilaktikai. Tai dar vienas dalykas, į kurį kartą investavus ateityje reikės mažiau išlaidų gydymui. Pasterelioze suserga vyresni kaip 12 savaičių amžiaus triušiai. Ši liga pasireiškia rinitu, sinusitu, otitu, abscesais, peritonitu, metritu.

Tiriant šių gyvūnų produktyvumą nustatyta, kad tam optimaliausia temperatūra yra 18 laipsnių šilumos, o drėgmė turėtų būti 70 proc. Pernelyg aukšta temperatūra (viršijanti 30 oC) kenkia triušiams ir gali sukelti jų nevaisingumą, taip pat sudaro palankesnes sąlygas patogeninių bakterijų dauginimuisi.

Be infekcinių triušių ligų, palyginti dažnos ir parazitų sukeliamos užkrečiamosios ligos. Dažniausios jų – pirmuonių sukeliama kokcidiozė bei erkių sukelti ausų uždegimai. Priklausomai nuo sukėlėjų, pažeidžiamas sergančio kokcidioze gyvūno žarnynas arba kepenys. Siekiant išvengti šios ligos reikėtų, kad triušių narvų grindys būtų su tarpais (geriausia – vielinės), laiku valomi narvai.

Kokcidiozės atveju gali būti skiriamas profilaktinis gydymas. Kartais kokcidiostatikai jau būna įterpti į pašarus. Ausų erkes galima pamatyti atidžiai apžiūrint triušių ausų vidų. Jei ausyje yra erkių, matomos rudos spalvos atplaišos, kurios iš pradžių būna giliai ausyje, o po to plinta aukščiau. Šiai ligai gydyti naudojami įvairūs preparatai, kurie yra gana efektyvūs. Svarbiausia neįsivežti į fermą triušių, užsikrėtusių ausų erkėmis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas