„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-06-22 05:46

Dalinkitės:  


Atodangos

Kokį Vilkaviškį pamatė poetė

Gražu, kad mūsų miesto centrą vasarą papuošia žydintys margaspalviai gėlynai, nušienautos vejos... Malonu, kai miesto svečiai pagiria, bet ir patiems jaukiau gyventi, vaikščioti švariomis, tvarkingomis gatvėmis. Tvarkomės ir prie savo namų, kaip kas išmanome. Ne vien dėl svečių – ir dėl savęs. Tik apmaudu, kad kai kurie svečiai neįvertina mūsų pastangų. Kalbu apie vieną jauną poetę, prieš mėnesį viešėjusią Vilkaviškyje ir dalyvavusią Poezijos pavasario renginiuose.

Birželio 8 dienos „Literatūros ir meno“ numeryje radau straipsnį, kuriame jauna sostinės poetė Ieva Gudmonaitė dalijasi savo įspūdžiais iš minėto Poezijos pavasario. Straipsnio kalba lengva, šmaikšti. Nebūtų prie ko prikibti, jei ne keistas autorės požiūris į viešnagę. Daugiausia poetė kalba ne apie poeziją, bet... apie valgymą.

Sako, praėjusiais metais kelionėse po Zarasų ir Ignalinos rajonus vis neatsistebėjusi tautiečių vaišingumu: „Daugiau skaitėme ne poeziją, bet sėdėjome prie vaišių stalo – per dvi dienas net aštuonis kartus. Ir visus kartus stalai lūžo nuo įvairiausių skanėstų.“

Ir mūsų šiemečio Poezijos pavasario šeimininkai nesugadino svečių vaišinimo tradicijos. Pasakodama savo įspūdžius, I. Gudmonaitė sako: „Šįkart kiekvieną atėjimą traktavau kaip valios išbandymą: ar galiu net atsisakyti kokio nešamo trečio ar ketvirto patiekalo – kaip buvo „Aukso rago“ kavinėje – netoli Vilkaviškio, kai galėčiau sakyti, net šio amžiaus ikona galintis būti prieš akis stūksantis kepsnys, aplink skimbčiojant šakutėms, buvo kažkas temstančio akyse, kol premijos laureatas Gintautas Dabrišius tyliai liepė padavėjai supakuoti tai, kas yra lėkštėje, pamelavęs, jog turi vaikelį.“

Sunkiai pakilusi nuo stalo jaunoji poetė panoro susipažinti su Paežeriais: „<...> per neaiškius, tarsi nerealybėje skendinčius kiemus (aišku, giliai kvėpuodama, padedant sau virškinti). Ir kur aš patekau, koks čia miestas?..“ Straipsnio autorė sakosi to paklaususi kažkokiame name įsikūrusios parduotuvės pardavėjos, tuo šią labai nustebindama.

Pasirodo, jaunoji viešnia nieko nežinojo ir apie Salomėjos Nėries tėviškę. „Sėdėjau žlibinama ryškiai kaitinančios saulės, mąstydama: tai mus nuves paskui parodyti Salomėjos namų? Kokių nors įstiklintų jos knygų, rankraščių, nuotraukų, servetėlių, daiktelių? Ir tik vėliau paaiškėjo, kad sėdime prie jos namo, tiksliau namo pamatų. Liko tik kambarius žyminčios sienos, tarp kurių maloniai želia žolė.“

Ir Vilkaviškis straipsnio autorei nepadarė įspūdžio: „Jo gatvės įdomiais pavadinimais ir nostalgija dvelkiančiomis trobelėmis... Viskas taip provinciškai miniatiūriška: namai lyg ir daugiaaukščiai, bet ne iki galo siekiantys dangų, kaip pavyzdžiui, Karoliniškėse ar Lazdynuose.“

Tarsi nekorektiška būtų lyginti mūsų kuklų miestelį su Vilniaus mikrorajonais, už kuriuos jų statytojai kažkada buvo apdovanoti solidžiomis sąjunginėmis premijomis. Tačiau vaikščiodamas po Vilnių niekur nepastebėjau, kad ten penkiaaukščiai siektų dangų – net įžymiosiose Karoliniškėse ar Lazdynuose namai lygiai tokie, kaip ir pas mus.

Žinoma, kiekvienas matome tik tai, ką norime matyti. Bet juk ir mes turime Vilkaviškyje ką svečiams parodyti. Straipsnio autorės kolegė Giedrė Kazlauskaitė, kilusi iš Vilkaviškio, galėjo draugę nors truputį „apšviesti“, papasakoti apie Paežerių dvarą, apie S. Nėries tėviškę ir Vilkaviškį. Tačiau, matyt, straipsnio autorę domino kas kita: „<...> Kažkur jo (Vilkaviškio) apylinkėse užaugusi Giedrė Kazlauskaitė buvo kelių sutiktų mokytojų asmeniškai man apibūdinta kaip „kitokia nei visi“, „donkichotiška“.“

O pas mus gatvėse žydi gėlynai, žaliuoja gražiai nupjautos vejos ir abipus į katedrą vedančio takelio, prieš pat jos fasadą, dar iš tolo šviečia puošnios margaspalvių petunijų piramidės...



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas