„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-06-22 05:46

Dalinkitės:  


Atodangos

Kokį Vilkaviškį pamatė poetė

Gražu, kad mūsų miesto centrą vasarą papuošia žydintys margaspalviai gėlynai, nušienautos vejos... Malonu, kai miesto svečiai pagiria, bet ir patiems jaukiau gyventi, vaikščioti švariomis, tvarkingomis gatvėmis. Tvarkomės ir prie savo namų, kaip kas išmanome. Ne vien dėl svečių – ir dėl savęs. Tik apmaudu, kad kai kurie svečiai neįvertina mūsų pastangų. Kalbu apie vieną jauną poetę, prieš mėnesį viešėjusią Vilkaviškyje ir dalyvavusią Poezijos pavasario renginiuose.

Birželio 8 dienos „Literatūros ir meno“ numeryje radau straipsnį, kuriame jauna sostinės poetė Ieva Gudmonaitė dalijasi savo įspūdžiais iš minėto Poezijos pavasario. Straipsnio kalba lengva, šmaikšti. Nebūtų prie ko prikibti, jei ne keistas autorės požiūris į viešnagę. Daugiausia poetė kalba ne apie poeziją, bet... apie valgymą.

Sako, praėjusiais metais kelionėse po Zarasų ir Ignalinos rajonus vis neatsistebėjusi tautiečių vaišingumu: „Daugiau skaitėme ne poeziją, bet sėdėjome prie vaišių stalo – per dvi dienas net aštuonis kartus. Ir visus kartus stalai lūžo nuo įvairiausių skanėstų.“

Ir mūsų šiemečio Poezijos pavasario šeimininkai nesugadino svečių vaišinimo tradicijos. Pasakodama savo įspūdžius, I. Gudmonaitė sako: „Šįkart kiekvieną atėjimą traktavau kaip valios išbandymą: ar galiu net atsisakyti kokio nešamo trečio ar ketvirto patiekalo – kaip buvo „Aukso rago“ kavinėje – netoli Vilkaviškio, kai galėčiau sakyti, net šio amžiaus ikona galintis būti prieš akis stūksantis kepsnys, aplink skimbčiojant šakutėms, buvo kažkas temstančio akyse, kol premijos laureatas Gintautas Dabrišius tyliai liepė padavėjai supakuoti tai, kas yra lėkštėje, pamelavęs, jog turi vaikelį.“

Sunkiai pakilusi nuo stalo jaunoji poetė panoro susipažinti su Paežeriais: „<...> per neaiškius, tarsi nerealybėje skendinčius kiemus (aišku, giliai kvėpuodama, padedant sau virškinti). Ir kur aš patekau, koks čia miestas?..“ Straipsnio autorė sakosi to paklaususi kažkokiame name įsikūrusios parduotuvės pardavėjos, tuo šią labai nustebindama.

Pasirodo, jaunoji viešnia nieko nežinojo ir apie Salomėjos Nėries tėviškę. „Sėdėjau žlibinama ryškiai kaitinančios saulės, mąstydama: tai mus nuves paskui parodyti Salomėjos namų? Kokių nors įstiklintų jos knygų, rankraščių, nuotraukų, servetėlių, daiktelių? Ir tik vėliau paaiškėjo, kad sėdime prie jos namo, tiksliau namo pamatų. Liko tik kambarius žyminčios sienos, tarp kurių maloniai želia žolė.“

Ir Vilkaviškis straipsnio autorei nepadarė įspūdžio: „Jo gatvės įdomiais pavadinimais ir nostalgija dvelkiančiomis trobelėmis... Viskas taip provinciškai miniatiūriška: namai lyg ir daugiaaukščiai, bet ne iki galo siekiantys dangų, kaip pavyzdžiui, Karoliniškėse ar Lazdynuose.“

Tarsi nekorektiška būtų lyginti mūsų kuklų miestelį su Vilniaus mikrorajonais, už kuriuos jų statytojai kažkada buvo apdovanoti solidžiomis sąjunginėmis premijomis. Tačiau vaikščiodamas po Vilnių niekur nepastebėjau, kad ten penkiaaukščiai siektų dangų – net įžymiosiose Karoliniškėse ar Lazdynuose namai lygiai tokie, kaip ir pas mus.

Žinoma, kiekvienas matome tik tai, ką norime matyti. Bet juk ir mes turime Vilkaviškyje ką svečiams parodyti. Straipsnio autorės kolegė Giedrė Kazlauskaitė, kilusi iš Vilkaviškio, galėjo draugę nors truputį „apšviesti“, papasakoti apie Paežerių dvarą, apie S. Nėries tėviškę ir Vilkaviškį. Tačiau, matyt, straipsnio autorę domino kas kita: „<...> Kažkur jo (Vilkaviškio) apylinkėse užaugusi Giedrė Kazlauskaitė buvo kelių sutiktų mokytojų asmeniškai man apibūdinta kaip „kitokia nei visi“, „donkichotiška“.“

O pas mus gatvėse žydi gėlynai, žaliuoja gražiai nupjautos vejos ir abipus į katedrą vedančio takelio, prieš pat jos fasadą, dar iš tolo šviečia puošnios margaspalvių petunijų piramidės...



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas