„Santaka“ / Vasarvidžio žolynuose – stiprybė ir lemtis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-06-22 05:41

Dalinkitės:  


Vasarvidžio žolynuose – stiprybė ir lemtis

Artėjant Joninėms Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras surengė seminarą „Joninės (Rasos, Kupolinės) – šventės papročiai, jų istorija, regioniškumas ir aktualizavimas“, kuriame patirtimi dalijosi etnologė Gražina Kadžytė.

Žinomos etnokultūros specialistės G. Kadžytės teigimu, iš senųjų tradicijų akivaizdu, kad veikliausias per Jonines buvo jaunimas. Šiuolaikinės šventės apeigos – gentinės santvarkos ritualų aidas. Jais buvo stengiamasi gyvenimui šeimoje subrendusius žmones pastūmėti į naują jo tarpsnį. Trumpiausios nakties veiksmai – tarytum lietuviškasis iniciacijos (lot. initiatio – įšventinimas) variantas. Neapčiuopiama ir trapi svarbiausia virsmo akimirka sustabdyta žodžiuose: „Žiedlapiai byra, mezgasi vaisius...“

Gyvenimo pokyčiai jaunimą ir viliojo, ir kėlė nerimą, tad išsklaidyti nežinią buvo stengiamasi apeigomis: kupoliavimu, šokinėjimu per laužą, vainikų mėtymu, plukdymu.

Senovės lietuvių papročiuose atrandama savotiško pozityvumo ir pastangų valdyti savo likimą. Etnologė pasakojo, kaip buvo priimamos būrėjų iš kupolės „išskaitytos“ pranašystės.

Jeigu žolynų puokštė žadėdavo gražią ateitį, ją susiskynęs jaunuolis turėdavo palikti Joninių apeigų vietą ir eiti namo, pasidėti žoleles po pagalve ir miegoti. Jeigu augalai pranašaudavo blogą lemtį, kupolės savininkas galėjo nuo visų atsiskyręs pavaikštinėti, kol bus uždegtas Joninių laužas, įmesti augalus į ugnį ir pasakyti: „Atsisakau visko.“

Šokinėjimas per Joninių laužą atskleisdavo asmenybės brandą, jaunuolių tarpusavio jausmus. Beatodairiškai per liepsnas šokantysis parodydavo savo drąsą, vikrumą, peršokęs per rusenančias žarijas – kantrybę ir racionalumą. Jeigu per laužą sykiu su vaikinu pasiryždavo šokti mergina, tai liudijo jos pasitikėjimą pasirinktu žmogumi ir tarytum pranešdavo bendruomenei apie poros ketinimą susieti gyvenimus.

Lemties ženklus sūpuojančios vasarvidžio pievos laukė jaunimo, tačiau vyresnieji Joninių išvakarėse irgi nelikdavo vieni. Pasirūpinę sočiomis vaišėmis vakarą jie leisdavo draugėje. Joninių stalui suslėgdavo sūrį, pasiruošdavo žolelėmis pagardintos varškės, užraugdavo giros arba gaivindavosi sula. Pieno valgiai ir gėrimai šiuo laikotarpiu laikyti ypač vertingais, nes į aukščiausią tašką įkopusios saulės veikiama ganyklų žolė sukaupia savyje daugiausia energijos. Todėl šeimininkės, žinodamos, kad „Šventas Jonas – pieno ponas“, džiovinti atidėdavo būtent vasarvidžio metu suspaustus sūrius.

Kupoliauti ar prie stalo žmonės eidavo visus gyvulius šiai nakčiai uždarę tvartuose, nes baiminosi raganų kerų. Ant tvarto durų dėl apsaugos dar užkabindavo ir vainiką, į kurį būtinai įpindavo usnių ar dilgėlių.

Pasak G. Kadžytės, švęsdami Jonines lietuviai suderindavo sakralumą ir praktiškumą. Pavyzdžiu galėtų būti trumpiausią naktį nušviečiantis laužas. Simboliniam Joninių laužui sukrauti tinka viskas, kas atliko ir susikaupė per pavasarį: sausa žolė, išgenėtos šakos. Tikėta, jog laužo šviesa saugo nuo piktų jėgų. Ryte šeimininkės grįždavo prie laužavietės pasisemti pelenų – jais iš daržų gindavo kenkėjus.



Renata VITKAUSKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas