„Santaka“ / Telefoniniai sukčiai pelnosi iš žmonių patiklumo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-06-08 05:04

Dalinkitės:  


Pamačius sukčių ištuštintą elektroninės bankininkystės sąskaitą, dėl savo naivumo belieka nusigraužti nagus.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Telefoniniai sukčiai pelnosi iš žmonių patiklumo

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nors daugeliui atrodo, kad elektroninės bankininkystės sukčiais patiki tik naivuoliai, policija vardija ir visuomenei žinomų nukentėjusių žmonių pavardes. Nukentėjusiuosius paguosti galima tik tuo, kad beveik visais atvejais nustatomos aferistų asmenybės, tačiau tai dar nereiškia, jog pavyks atgauti iš sąskaitos „iššluotas“ santaupas.



Moterys patiklesnės

Sukčiavimo telefonu atvejus tiriantys pareigūnai jau kone mintinai žino istorijas, kurias patikliems pašnekovams pasakoja sukčiai ir lengvai pašiepia prieš vyrus dažnai racionaliu mąstymu mėgstančias pasipuikuoti moteris. Mat mūsų rajone tarp nukentėjusiųjų nuo telefoninių sukčių – vien dailiosios lyties atstovės. Gelbėti į tariamą bėdą patekusius vaikus ar anūkus dažniau linkusios solidaus amžiaus moteriškės, o tarp išdavusiųjų elektroninės bankininkystės kodus – tiek šešiasdešimtmetės, tiek dvidešimtmetės.

Nuo pat šių metų pradžios prasidėjus elektroninės bankininkystės sukčių atakai ekonominius nusikaltimus tiriantys pareigūnai atskleidė, kaip vyksta apgaudinėjimo mechanizmas, kokiu būdu pinigai iš patiklaus žmogaus sąskaitos patenka aferistams.

Šiuolaikinės technologijos leidžia nustatyti, iš kokio numerio bei telefono aparato skambinta, netgi kiek žmonių pavyko juo apgauti. Apie tai pareigūnai sprendžia pagal išklotinėse atsispindinčią pokalbio trukmę: jei užfiksuotas ilgesnis nei 1000 sekundžių pokalbis, tikėtina, kad auką pavyko įtikinti.



Telefonus blokuoja

Nors daugelis įsivaizduoja, jog įvykdę nusikaltimą aferistai telefono kortelę išmeta, kad nebūtų susekti, taip nėra. Tokią galimybę turi nebent laisvėje sukčiavimu užsiimantys asmenys. Tačiau anapus spygliuotos tvoros telefonai ir kortelės turi aukso vertę, todėl jų niekas nemėto. Išklotinės rodo, jog iš to paties telefono numerio pavyksta apgauti po 5–6 žmones. Ta pati kortelė kartais keliauja ir į kitus telefonus. O jos atsisakoma tik tuomet, kai nusikaltimą atskleidę pareigūnai kreipiasi į mobiliojo ryšio operatorius, kad kortelės ir telefonai būtų užblokuoti.

– Kai aferistų telefonus užblokuojame, galime kurį laiką nuo telefoninių sukčių atsipūsti, – pasakojo ekonominius nusikaltimus tiriantis rajono Policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresn. tyrėjas Alvydas Benertas. – Bent porą mėnesių, kol įkalinimo įstaigą pasiekia nauja telefonų siunta, tokių nusikaltimų nebūna. Bet kai kreipiasi nors vienas nukentėjusysis, žinok, kad tokie nusikaltimai vėl pažirs vienas po kito.



Lengvesnis kelias

Elektroninės bankininkystės sukčiavimo atveju nusikaltėliams net nereikia gerų psichologinių žinių, kaip būna, tarkim, kurpiant istorijas apie patekusius į nelaimę artimuosius. Pastarojoje „versijoje“ nusikaltėliui tenka išgauti artimųjų vardus, gyvenamąsias vietas, o paskui, naudojantis žmogaus sumišimu, išgautomis žiniomis operuoti.

Elektroninės bankininkystės sukčiams reikia žinoti tik asmens, kuriam skambina, pavardę ir vardą. Tai jie nesunkiai randa telefonų knygoje. O tada belieka prisistatyti žinoma ar išgalvota finansinius nusikaltimus tiriančio pareigūno pavarde, gerai suvaidinti šį vaidmenį ir papasakoti istoriją apie nusikaltėlių „plaunamus“ pinigus. Kai padėti tariamiems pareigūnams pasirengusi auka užkimba, pašnekovas pokalbio metu neva sujungiamas su banko darbuotoju, kuriam turi sudiktuoti prisijungimo kodus. Kartais, taupydami savo pinigus, nusikaltėliai netgi paprašo perskambinti nurodytu telefonu „į banką“.



Veikia keliese

Dažniausiai nusikaltėliai veikia dviese: vienas kalba su auka, o kitas išmaniuoju telefonu naršo banko tinklalapyje ir iškart renka sudiktuotus kodus. Taip pinigai iš sąskaitos gali iškeliauti akimirksniu. Jei aukos vardu imamas greitasis kreditas, procedūra užtrunka kiek ilgiau. Norėdami apsidrausti, nusikaltėliai prašo aukos tą dieną nesijungti prie savo sąskaitos ir nesinaudoti bankomatu – neva ten vyks „nešvarių“ pinigų sulaikymo procedūros. Kai patiklus žmogus po kurio laiko prisijungia prie savo sąskaitos, iškart pamato, kad joje nebėra nė lito, o jo vardu paimti net keli kreditai. Per tą laiką, kol auka klusniai vykdė sukčių nurodymus, šie sugebėjo persivesti pinigus į savo bendrininkų sąskaitas ir juos išgryninti bankomatuose.

A. Benertas pasakojo, jog pasitaikė atvejų, kai aukos, padiktavusios prisijungimo kodus, suprato, jog susidūrė su aferistais, todėl pinigų persiuntimo kodus sumelavo. Tokiu atveju paimti kreditai likdavo banko kliento sąskaitoje ir jis galėdavo gražinti pinigus kredito bendrovėms, nepatirdamas nuostolių.



Tampa bendrininkais

Į elektroninės bankininkystės sukčių daromus nusikaltimus dažnai įpainiojami ir visai to nenutuokiantys asmenys, ketinę tik padėti paslaugos prašančiam pažįstamam. Todėl nereikėtų būti patikliam, kai „draugas“ prašo leisti pasinaudoti sąskaita: neva kažkas turi persiųsti pinigus, o jis neturįs savo sąskaitos banke ar ši esanti užblokuota antstolių. Nieko blogo neįtariantis žmogus leidžia pervesti pinigus į savo sąskaitą ir net pats nueina juos išgryninti bankomate. Nors tiriant nusikaltimą paaiškėja, kad šis asmuo tapo tik patiklia auka, jam taip pat pareiškiami įtarimai bendrininkavus su sukčiais.

Neseniai į tokias pinkles pateko abiturientė, naiviai tikėjusi savo širdies draugu, su kuriuo kartu gyvena. Išgryninusi jo pinigus ir nemaniusi, jog daro nusikaltimą, mergina tik iš policininkų sužinojo, kad jos draugužis kelerius metus toli gražu ne Norvegijoje uždarbiavo, o sėdėjo už grotų.



Nusikaltimus atskleidžia

Nors elektroninės bankininkystės nusikaltimai dažniausiai išaiškinami, mat pinigų kelius nesunku atsekti, tai dar nereiškia, jog aukai pavyks atgauti pinigus. Už grotų sėdintis nusikaltimo organizatorius laisvėje vargiai turi kokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti nuostolius. Laimė nusišypso nebent toms aferistų aukoms, kurios savo sąskaitoje pinigų neturėjo, o jų vardu buvo paimtas greitasis kreditas. Teisme įrodžius nusikaltimo aplinkybes, dažniausiai aferistų auka nenukenčia, o nuostolius patiria pati greituosius kreditus teikianti bendrovė.

Tad pareigūnai žmonėms pataria būti itin budriems: kad netaptumėte sukčių auka ar bendrininku, ne tik niekam neatskleiskite elektroninės bankininkystės kodų, bet ir neleiskite pervedinėti pinigų per savo sąskaitą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas