„Santaka“ / Zitos būsimas vyras laukė grįžtant... iš armijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-12-29 07:42

Dalinkitės:  


Zita Bilevičienė ir jos mama Antanina gyveno skirtingus gyvenimus, kol likimas suvedė mažoje trobelėje, Vištyčio pakrašty.

Autorės nuotr.


Zitos būsimas vyras laukė grįžtant... iš armijos

Vištytietės Zitos Bilevičienės šeimą jau seniai persekioja nelaimės. Jos vyrą Romualdą prieš gerą penkmetį ištiko insultas, o sūnus Valdas jau trylikti metai juda tik invalido vežimėlyje.

Šiandien Bilevičiai gyvena nedideliame namelyje, kurį prieš dvejus metus jiems nupirko Vilkaviškio rajono savivaldybė. Jų šeima pasipildė dar vienu nariu – taip pat negaluojančia Zitos mama, 83 metų senute Antanina.



Pagalba iš savų ir svetimų

Vilkaviškyje gyvenusi moteris pardavė pusę namuko Pietario gatvėje ir atsikraustė į dukters namus. Už būstą gautus 3 tūkstančius litų (tuo metu namų kainos dar nebuvo pasiekę tokių mastų, kaip dabar) senolė atidavė Zitai. Ši visus pinigus išleido centriniam šildymui, dušui ir kanalizacijai įrengti.

Į namus padėti ateina seniūnijos socialinė darbuotoja. O šiaip Zita sakė mažai su kuo bendraujanti. Vaikščioti toli negali, ir namuose yra ką veikti.

Užsukusius aplankyti Bilevičių giminaičius sujaudino skurdi šeimos buitis ir jie parašė laišką LTV laidai „Bėdų turgus“.

Šeimyna labai jaudinosi sužinojusi, kad sulauks laidos rengėjų. Vėliau Valdas nervinosi, kad studijoje filmuojama mama vis grąžo rankas, kad dreba balsas, nerišli kalba.

Dabar jaudulys jau praeity, o šeimyna laukia jų vargus nupirkusių pirklių, kurie žadėjo sudėti plastikinius langus, padėti remontuoti namus, dovanoti dažų.

– Nėra sveikatos, bet negi visąlaik apie tai galvosi, – atsiduso Zita, – kruti kiek gali ir džiaugiesi, kad yra gerų žmonių.



Vienintelis sūnus – invalido vežimėlyje

Ne taip seniai iš patalo atsikėlė ir pradėjo pasiramsčiuodamas vaikščioti Romualdas.

Zita, anksčiau turėjusi trečiąją invalidumo grupę, dabar gavo antrąją – prisidėjo cukrinis diabetas. Vis blogėja sūnaus sveikata. Anksčiau nustatytas inkstų nepakankamumas progresuoja. Valdas triskart per savaitę važiuoja į Vilkaviškį dializuotis.

Apie 40 km į hemodializės kabinetą vaikiną vežiojančiam kaimynui (mat visuomeniniu transportu nuvažiuoti nėra galimybės) šeima atiduoda visą močiutės pensiją – apie 600 litų.

Kitos išeities nėra, juk Valdui dializės gyvybiškai reikalingos, o kas norės už dyką vežioti ir laukti keletą valandų, kol baigsis paskirtos procedūros.

Gydytojų diagnozės nedžiugina – 31 metų vaikinui reikia persodinti inkstą.

Vis dėlto vištytietis nenusimena, jis neskaičiuoja ligų ir stengiasi negalvoti apie tą nelemtą dieną, kai iš medžioklinio šautuvo paleistas šūvis pakeitė visą jo gyvenimą...

Tada jam buvo vos aštuoniolika...



Likimu nesiskundžia

Nespėjo Valdas užbaigti dvyliktos klasės. Tai padaryti jam pasisekė jau sėdint invalido vežimėlyje. Dabar vaikinas svajoja apie vairuotojo pažymėjimą ir nuosavą mašiną, kad galėtų į dializes važiuoti pats, o ir mamą grybauti nuvežtų...

Pasak Vištyčio seniūno Bronislavo Politos, kada sutikęs Zitą beklaustų, kaip sekasi, ji atsako, kad gerai. Nors namelis tikrai ne pats geriausias – kreivomis sienomis, kiaurais langais.

Pamatęs, kaip varganai verčiasi šeimyna, B.Polita parūpino jiems malkų. 11 kubinių metrų medienos supjovė, sukapojo ir į kluoną sunešė viešųjų darbų talkininkai. Jie padarė ir pandusą į priebutį, kad Valdui nereikėtų kasdien važiuoti pavojingai siūbuojančiomis lentomis.



Visąlaik slaugė kitus

Radviliškyje gimusi Zita į Vilkaviškį su šeima atvažiavo, kai jai buvo 2 metukai. Čia pabaigė Salomėjos Nėries mokyklą, vėliau prie ligoninės veikusią medicinos seserų mokyklą. Nuo tada Zitos Bilevičienės likimas – slaugyti kitus. Jau prieš gerą keturiasdešimtmetį ji atvažiavo gyventi į Vištytį. Kartu su keliomis draugėmis čia slaugė aplinkinius žmones. Vištytyje likimas suvedė ir su Romualdu. Pora draugavo pusę metų. Trejetą mėnesių Romualdas laukė kol Zita... grįš iš armijos. Mat būsimoji Bilevičienė buvo paimta į taip vadinamą „medsanbatą“ ir tarnavo Gusevo mieste (Kaliningrado sritis).

Iškart po to pora susituokė. Sūnaus Zita susilaukė tik po šešerių metų. Pasak jos, mažasis Valdukas buvo labai geras vaikas. Dirbdama visą parą ligoninėje Zita negalėjo jo prižiūrėti pati, tad veždavo pas mamą į Vilkaviškį, vesdavo į darželį, kartais palikdavo pas kaimynes. Taip ir užaugo draugiškas ir bendraujantis vaikas. Moteris manė, kad puikų užvadėlį turės senatvėje, tik gyvenimas jos planus sugriovė.

Pati nelabai galėdama moteris ant savo pečių laiko visus keturis namų kampus. Ir daržą pavasarį sodina, ravi, ir sergančius artimuosius apšokinėja.



Vyrui – pareigos jausmas

Kai namuose prireikia į sieną įkalti vinį, plaktuko griebiasi Zita. Mama Antanina kraipo galvą, sako niekada tokių darbų nedirbusi, mat turėjusi labai gerą vyrą, kuris ją labai prižiūrėjęs ir mylėjęs. Ne taip, kaip jos dukrai, senolei pasisekė. Ji velionį vyrą mini tik gražiu žodžiu ir gailisi, kad šis prieš keletą metų paliko ją vieną.

Zita, paklausta apie savo vyrą, tik moja ranka.

– Visko buvo, – atviravo vištytietė, – ir skriaudė, ir lakstė savais keliais.

Kažkada ji norėjusi skirtis, bet mama atkalbėjo, o dabar slaugo, prižiūri ir nepriekaištauja.



Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas