„Santaka“ / Meilę gamtai geriausia skiepyti gerais pavyzdžiais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-06-04 07:03

Dalinkitės:  


Vitas Bakas teigė, jog žmonės nėra abejingi aplinkosaugos problemoms.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Meilę gamtai geriausia skiepyti gerais pavyzdžiais

Eglė MIČIULIENĖ

Šiandien minime keturiasdešimtmetį, kai Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja paskelbė birželio 5-ąją Pasauline aplinkos apsaugos diena.

Šia proga kalbamės su Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros vedėju Vitu BAKU:

– Savo pareigas einate jau dešimt metų. Kokių pokyčių per tą laiką pastebėjote rajono aplinkosaugos srityje?

– Smarkiai sumažėjo šiukšlynų. Kai pradėjau dirbti, rajone buvo užregistruota dvylika įteisintų sąvartynų, jau nekalbant apie mažesnius kiekvienoje gyvenvietėje buvusius šiukšlynus. Tačiau jau mano darbo pradžioje buvo uždrausta į juos, išskyrus porą didžiausių, vežti šiukšles. Pirmiausiai buvo uždarytas ir sutvarkytas valstybės saugomoje teritorijoje, Vištyčio regioniniame parke, buvęs sąvartynas, o pastaruoju metu baigti tvarkyti paskutinieji.

Kita kalba – mažesni kaimų šiukšlynai. Jų vis dar atsiranda, bet jau nepalyginti mažiau. Be abejo, tam turėjo įtakos įvesta rinkliava už atliekas, visur sustatyti konteineriai. Tačiau vis dar atsiranda žmonių, išverčiančių šiukšles gamtoje. Tokio elgesio niekaip nesuprantu – juk net stambiosios atliekos dabar priimamos nemokamai.

Sumažėjo ir pievų degintojų – anksčiau jos pleškėdavo gerokai dažniau. Manau, čia daug lemia ne tik baudos, gąsdinimai, bet ir žmonių mentalitetas.

– Tačiau tas mentalitetas tikriausiai keičiasi į gerą pusę? Juk dabar žmonės vis aktyviau reaguoja į aplinkosaugos problemas.

– Kuo daugiau informacijos, kuo daugiau aiškinama, kad negalima teršti aplinkos, mėtyti šiukšlių ar leisti į upelius nuotekų, tuo labiau žmonės į tai reaguoja. Ne tik patys rūpinasi aplinka, bet ir mums praneša, kas teršia gamtą.

Gali atrodyti, kad tik dabar dėl gamtos teršimo ypatingai sukrusta. Iš tiesų aplinkosaugos problemos keltos ir anksčiau. Neseniai radau 1974 m. parengtą klausimyną Vištyčio apylinkės gyventojams. Ten klausiama, ar neteršiamas Vištyčio ežeras, ar tvarkingos dirbtuvių teritorijos, ar srutos iš fermų nebėga į upelius ir kt.

– Kokios problemos šiuo metu aktualiausios?

– Mūsų rajone tikrai aktuali prisijungimo prie nuotekų tinklo problema. Gyventojams kuriantis turėtų būti iš karto išvedžiota paviršinio lietaus kanalizacija, nuotekų tinklai ir vandentiekis. Pasistatęs namą žmogus iš karto turėtų prisijungti prie visų šių sistemų. O Vilkaviškyje pirmiausiai buvo pastatyti namai, po to imta kasinėti, vedžioti, jungtis. Kad neužtvintų kiemai ir gatvės, kažkas lietaus kanalizaciją susivedė į griovius, prie tos pačios sistemos kažkas prisijungė ir nuotekas.

Maždaug prieš dešimtmetį buvo pareikalauta nuotekas valyti. Lietaus kanalizacijos tinklai virto nuotekų tinklais ir visą surinktą vandenį imta pumpuoti į valymo įrenginius. Atėjus liūčiai šie apkraunami taip, kad nebespėja valyti, ir viskas užtvinsta. Juk faktiškai jie valo lietaus vandenį. Žodžiu, dabar turime srėbti seniai privirtą košę.

– Tikriausiai vandenį teršia ne tik nuotekos?

– Visoje respublikoje vykdomas upelių vandens monitoringas. Tiriamas gyvenviečių poveikis paviršiniam vandeniui. Daug įtakos turi nuotekos, iš tvartų ištekančios srutos, dėl to vanduo prieš gyvenvietę būna gerokai švaresnis nei ištekantis iš jos. Tačiau būna ir taip, kad tiriamoje atkarpoje vandens rodikliai prasti, nors toje vietoje nėra jokio gyventojo. Pasirodo, didelę įtaką aplinkai daro žemės ūkio veikla: laukų tręšimas, chemikalai. Deja, nėra taip paprasta ūkininkus „prispausti“. Didesnės bendrovės privalo turėti tręšimo planus, kuriuos mums pateikia, o mažesnieji neturi jokios atskaitomybės.

– Dėl kokių problemų į agentūrą daugiausiai kreipiasi gyventojai?

– Daugelis vis dar ateina dėl leidimų pjauti medžius, bet jau penkti metai tokius leidimus išduodame ne mes, o Savivaldybės ekologas. Mes esame kontroliuojanti įstaiga.

Sulaukiame skundų ir dėl šiukšlinimo, upių teršimo nuotekomis, kūrenimo atmosferą teršiančiomis medžiagomis, vandens apsauginių juostų pažeidimų. Tikrai ne visada tokie skundai pasitvirtina, bet geriau, kad žmonės reaguoja, o ne lieka abejingi tam, kas vyksta aplink.

Daug gyventojų ateina nepatenkinti per arti jų sklypo augančiomis kaimynų gyvatvorėmis, medžiais, užstojančiais lysvėms saulę. Žinoma, yra tokius atstumus reglamentuojančios normos. Tačiau kol augalai būna maži, gyventojai nesikreipia, o ateina tada, kai prabėga keleri metai nuo pasodinimo dienos. Bet tada, kai nuo pažeidimo prabėga treji ir daugiau metų, savo teises apginti galima tik teismo keliu. Aišku, visada yra geriausias būdas – susitarti su kaimynais gražiuoju. Deja, jis tokiais atvejais dažniausiai „nesuveikia“...

– Dabar gerąja prasme tapo madingos įvairios aplinkosaugos akcijos: „Darom“, atliekų rūšiavimo, baterijų ar akumuliatorių rinkimo, senų automobilių išvežimo ir kt.

– Visos akcijos yra naudingos, nes skatina žmones bent jau mąstyti, jeigu jie ir neketina prisidėti prie aplinkos tvarkymo. Tačiau viską reikia daryti tikslingai. Štai apie „Darom“ akciją teko girdėti, jog kažkurioje vietovėje susirinkę žmonės neturėjo ką veikti, nes... nebuvo šiukšlių. Iš vienos pusės, lyg ir galime pasidžiaugti, kad mažiau šiukšlinama. Tačiau galima mąstyti ir taip, jog žmonės tiesiog susirinko ne toje vietoje.

Dabar rengiama akcija „Daugiau erdvės kiemuose“, kurios organizatoriai ragina išvežti nebenaudojamas transporto priemones. Tačiau mieste, daugiabučių kiemuose, tų senų automobilių nelabai pamatysime. O kaimuose jų tikrai apstu. Kai kurie žmogeliai prisiperka mašinų už šimtą ar kelis šimtus litų ir mano, kad visos jos labai reikalingos. Bet tokie griozdai ne tik atrodo negražiai, bet ir teršia aplinką. Už tai netgi taikomos nemažos baudos. Todėl žmonės turėtų pasinaudoti proga ir atiduoti seną transportą akcijos organizatoriams.

– Ko šia gražia proga galite palinkėti rajono gyventojams?

– Pradėti Žeme rūpintis nuo mažų dalykų. Nuo savęs.

Pravažiuodami pažiūrėkite į automobilių stovėjimo aikšteles – kiek jose matyti prilašėjusių tepalų dėmių. Daugumoje tokių aikštelių yra įrengti paviršiniai vandens valymo įrenginiai su naftos gaudyklėmis. Tačiau tokios netvarkingos transporto priemonės važiuoja ir keliais, sustoja pamiškėse, prie ežero – ir visur varva teršalai. Patiems vairuotojams reikėtų apsižiūrėti savo automobilius, nelaukti, kol ateis laikas techninei apžiūrai ar kas nors nubaus. Apskritai ne visada baudos yra vienintelė priemonė – daug galima pasiekti ir tiesiog šviečiant žmones ar parodant gerą pavyzdį.

Vieno mano pažįstamo sūnus pasakojo, kaip jis su draugu ir šio tėvu vis nuvažiuoja pažvejoti. Tas vyresnio amžiaus žmogus iš įpročio į pakrūmę vis švysteli tai saldainio popierėlį, tai tuščią plastikinį butelį ar cigarečių pakelį. Vaikinukui kaip ir nepatogu pamokslauti, tai jis po žvejybos prieš važiuojant namo nieko nesakęs tas išmėtytas šiukšles – į krepšiuką ir vežasi į namus... Po kelių tokių kartų draugo tėvas, matyt, susiprato, kad elgiasi negerai, ir nustojo šiukšlinti. Tad akivaizdu, jog kartais toks tylus auklėjimas duoda daugiau rezultatų negu baudos ar pamokslavimas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas