„Santaka“ / Bernvakaris Dubline – viskio keliu...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-06-01 07:11

Dalinkitės:  


Jaunieji Kristina ir Darius paskutinį vakarą prieš vestuves kartu su draugais iš Lietuvos šventė Airijoje, tačiau tuoktis jie vis dėlto sugrįš į gimtinę – Vilkaviškį.

Autoriaus nuotr.


Bernvakaris Dubline – viskio keliu...

Andrius GRYGELAITIS

„Per toli iki Tokijo, ten važiuoti utopija, bet Londonas ir Dublinas laukia nesulaukia...“ – šie žodžiai, skambantys vienoje lietuvių dainoje, geriausiai atspindi tendencijas, kur mūsų tautiečiai keliauja ieškoti laimės.

Paskui juos į Dubliną patraukėme ir mes. Tik mūsų kelionės tikslas nebuvo užsidirbti pinigų: į Airiją keliavome pakviesti dalyvauti paskutiniame jaunikio ir jaunosios vakare prieš vestuves.



Linksmybės Airijos baruose

Airijoje surengti bernvakaris ir mergvakaris buvo bene paskutinis viengungiškas pasilinksminimas, į kurį ten gyvenančių lietuvių pora pasikvietė būrį draugų iš savo gimtinės. Tačiau amžiną meilę vienas kitam prisiekti prie altoriaus būsimi jaunavedžiai nusprendė Lietuvoje.

Bernvakaris prasidėjo gana originaliai: jaunikiui į namus buvo pristatytas žemėlapis, kuris turėjo padėti vaikinui atkeliauti pas jo jau laukiančius kitus vakaro dalyvius. Penki pabroliai ir jaunikis – šeši lietuvaičiai – susėdome į limuziną ir pasileidome iš anksto suplanuotu maršrutu po Dubliną.

Kadangi Airija žinoma kaip viskio šalis, todėl buvo nuspręsta tuo įsitikinti patiems. Iš anksto suvenyrų parduotuvėje įsigiję specialiai lietuviams išleistą knygelę su geriausių viskio barų adresais, sekėme jais ir savo kailiu patyrėme, kad viskio šalyje šio stipraus alkoholinio gėrimo tikrai netrūksta.

Kelionės metu jaunikio laukė galybė išbandymų. Bene linksmiausias iš jų – bandyti parduoti gatvėje ar bare sutiktiems žmonėms vieną iš moteriškų apatinių drabužėlių ir taip užsidirbti pinigų būsimam šeimyniniam gyvenimui. Ir nors mums, linksmumu trykštantiems bernvakario dalyviams, ši užduotis pasirodė labai juokinga, tačiau užkalbinti Dublino gyventojai manė kiek kitaip. Kai kurie iš jų netgi pasipiktino tokiu jaunimo „uždarbiavimo“ būdu ir pasiūlė susirasti normalų darbą. Vis dėlto ne visi buvo nusiteikę piktai ir vieną prekę pavyko parduoti, už kurią jaunikis uždirbo visą eurą.

Kaip vėliau sužinojome, panašią užduotį mergvakario metu reikėjo atlikti ir jaunajai. Tik ji pardavinėjo ne vyriškus apatinius, o savo mergautinės pavardės raides. Būsimai nuotakai sekėsi kur kas geriau – ji uždirbo beveik 50 eurų.

Vienu iš vakaro kelionės sustojimų tapo Dublino paplūdimys. Čia bernvakario kaltininkas iš akmenų turėjo pastatyti savo šeimai namą, o jį laimindami pabroliai užsuko į greta esantį kazino pastatyti jaunikio vardu šiek tiek pinigų. Tiesa, papildyti būsimų sutuoktinių biudžeto lošimo namuose nepavyko, tačiau tai nesugadino geros šventinės nuotaikos.

Vakarui gerokai įsibėgėjus, viename iš prabangiausių Dublino naktinių klubų susitikome su mergvakario dalyvėmis ir linksmybės tęsėsi toliau.



Diena žvelgiant į tolius

Po linksmo vakarėlio kitą dieną paskyrėme turizmui. Vaikščiojome Airijos jūros pakrantėmis, kopėme į esančias pajūryje uolas, apžiūrėjome airiškus klifus – uolinius skardžius, susidariusius dėl bangų mūšos.

Užlipus aukštai į klifus, atsiveria nepaprastas vaizdas: rūke skendinčios salos, tolumoje plaukiantys laivai, apačioje jauniklius perintys pingvinai. Tiesa, žvelgiant apačion nejučia pradeda drebėti kojos, nes apima baimė paslysti ir nukristi. Dėl šios priežasties ne visi ryžosi prieiti prie klifų krašto.

Kopinėti visą dieną po klifus kainuoja nemažai jėgų. Žygį šiek tiek palengvina pakalnėje įsikūrusi jauki kavinukė, kurioje galima ne tik pailsėti, atsigerti kavos ar suvalgyti ledų, bet ir su specialiai turistams paruoštais žiūronais apžiūrėti Airijos tolius, iš arčiau pamatyti jūroje plaukiančius laivus ar per rūką vos įžiūrimas salas.



Turistų orientyras – „adata“

Dublinas – savotiškas miestas. Čia gausu senosios architektūros pastatų, bažnyčių, bet visa tai tarsi pradingsta naujų modernių statinių masėje. Airijos sostinėje gausu paminklų, tačiau bene pats žinomiausias ir naujausias – tai „Spyglys“, pastatytas 2002 metais. Šis paminklas simbolizuoja modernų Dubliną. Vaizdas gana originalus – gigantiška adata, remianti dangų.

Būtent „Spyglys“ ir tapo mūsų „kelrode žvaigžde“. Vaikščiodami po Dubliną, kuriame gyvena daugiau nei milijonas gyventojų, ir bijodami pasiklysti vis žvalgėmės į viršų. Matydami aukštai išsikišusią „adatą“ orientavomės, kur mums reikės sugrįžti.



Vėsus oras airių negąsdina

Klimatas Dubline kiek atšiauresnis nei Lietuvoje. Nuolatinė lijundra ir kartais silpnesnis, kartais stipresnis iš visų pusių pučiantis vėjas – Airijoje kasdienybė. Tiesa, saloje įsikūrusios šalies vietiniai gyventojai prie to jau seniai įpratę ir daugeliui toks klimatas nė motais. Lietuvoje esant 12–15 laipsnių šilumos žmonės retai kada apsirengia drabužius trumpomis rankovėmis, o Airijoje tokiu oru su striukėmis vaikšto tik nevietiniai gyventojai. Net poros savaičių kūdikiai nešami į lauką aprengti plonais rūbeliais.

Dar prieš skrisdami į Airiją žinojome, kad čia ypač pigūs rūbai ir maistas. Dėl šių priežasčių į lagaminus susikrovėme tik pačius reikalingiausius daiktus, o visa kita, ko prireiks, nusprendėme nusipirkti vietoje.

Į Lietuvą grįžome ne tik su sunkiais kelioniniais krepšiais, prikrautais lauktuvių mūsų išsiilgusiems artimiesiems bei draugams, bet ir kupini pačių geriausių įspūdžių. Ypač smagiai pasijutome, kai grįžusius į Lietuvą mus pasitiko karščio banga, – vis dėlto gimtojo krašto klimatas yra arčiau širdies.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas