„Santaka“ / Vyriškis už gyvybę dėkoja Dievui ir Vokietijos medikams

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-06-01 07:07

Dalinkitės:  


Rimantas Radzevičius (viduryje) už savo gyvybę pirmiausia yra dėkingas Vokietijos Vitlicho Raudonojo Kryžiaus šv. Elizabetos ligoninės medikams.
Nuotr. iš asmeninio Rimanto RADZEVIČIAUS archyvo.

Vyriškis už gyvybę dėkoja Dievui ir Vokietijos medikams

Andrius GRYGELAITIS

Niekada gyvenime sveikata nesiskundusiam buvusiam karininkui neseniai teko akis į akį susidurti su mirtimi. Paežeriuose gyvenančiam Rimantui Radzevičiui pusę valandos buvo sustojusi širdis, o daktarai artimiesiems beveik nedavė vilčių, kad jis išgyvens. Šiandien medikai konstatuoja, jog įvyko stebuklas, nes šansų vyriškiui išgyventi beveik nebuvo.



Skubi pagalba

Rugpjūčio pradžioje R. Radzevičius galės švęsti tarsi antrąjį savo gimtadienį. Būtent praėjusių metų rugpjūčio 1-ąją 33 metų Paežerių gyventojui sustojo širdis.

13 metų Lietuvos kariuomenėje tarnavęs vyriškis praėjusių metų pavasarį nusprendė pakeisti darbo pobūdį ir patraukė laimės ieškoti į Vokietiją.

„Ne paslaptis, kad iš kariuomenės išėjau ieškodamas geresnio uždarbio. Kadangi tuo metu su šeima pradėjome statytis namą, pinigų reikėjo kaip niekada daug. Susiviliojau pasiūlymais iš Vokietijos dirbti sunkvežimio vairuotoju“, – prisiminė R. Radzevičius.

Tą rugpjūčio 1-osios rytą vyriškis kaip visada atsikėlė anksti ryte, išgėrė kavos, papusryčiavo ir patraukė pas savo vadybininką. Aptaręs su juo dienos planus, eidamas prie sunkvežimio mūsų rajono gyventojas staiga neteko sąmonės ir parkrito.

„Kai praėjus kelioms minutėms pramerkiau akis, mane gaivino keli medikai, o šalimais jau laukė sraigtasparnis. Daktarai kažko paklausė, o aš jausdamas begalinį skausmą tik parodžiau pirštu į krūtinę. Tuomet vėl netekau sąmonės. Šįkart jau ilgam“, – prisiminė R. Radzevičius.



Sustojo širdis

Mūsų kraštietis beveik tris paras išgulėjo būdamas komos būsenos. Atsibudęs vyriškis virš galvos išvydo degančias lemputes ir suprato esąs prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų. Gale lovos stovėjo gydytojas.

„Iš karto supratau, kad kažkas negerai. Vis dėlto susiorientavau, jog esu Vokietijoje. Vokiškai pasisveikinęs su gydytoju ir paklausęs, kas nutiko, išgirdau, kad viskas bus gerai. Medikas nuramino mane ir pasakė, kad blogiausia jau praeityje ir kad pas mane netrukus atvyks artimieji. Vėl praradau sąmonę“, – pasakojo pašnekovas.

Antrą sykį R. Radzevičius pabudo jau tik kitą dieną. Virš galvos kabėjo lietuviškas užrašas, skelbiantis, jog negalima bandyti nuimti pacientui prijungtų laidų, vamzdelių bei aparatų, nes jie palaiko gyvybę.

Galutinai atsibudęs iš komos vyriškis sužinojo, kad jam pusę valandos buvo sustojusi širdis.



Ilgai gaivino

Sustojus lietuvio širdžiai, Vokietijos medikai įvairiais būdais bandė gelbėti jo gyvybę. Nepadėjo nei tiesiai švirkštu į širdį leidžiami specialūs vaistai, nei elektrošokas. Dar ir šiandieną ant vyriškio odos nuo jo yra likę keletas nudegimų.

Vis dėlto medikai nenorėjo susitaikyti su tuo, kad jauno vyro gyvybės nepavyks išgelbėti.

„Kaip vėliau sužinojau, mane rankomis gaivinti ryžosi du stiprūs reanimatologai. Vyrai dėjo visas pastangas bandydami priversti mano širdį vėl plakti. Sulaužė krūtinės ląstą, bet pusę valandos trukęs procesas galiausiai baigėsi sėkmingai. Paprastai mažai kas ryžtasi tiek laiko gaivinti žmogų“, – pasakojo pašnekovas.

Net ir „užkūrę“ vyriškio širdį antram gyvenimui, Vokietijos medikai mažai tikėjo, kad lietuvis pabus iš komos. Sustojus širdžiai, po dešimties minučių pradeda žūti smegenys. Nors kiti organai gali funkcionuoti, tačiau žmogaus gyvybę galima palaikyti tik aparatais. Būtent dėl to atsibudusį iš komos R. Radzevičių vokiečių medikai pradėjo vadinti „lietuvišku stebuklu“.



Patarė ruoštis blogiausiam

Apie brolį ištikusią nelaimę sužinojęs Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, iš karto susisiekė su gydytojais Vokietijoje. Šie prašė didelių vilčių nepuoselėti.

„Kauno medikai, kuriuos informavau apie brolio ligą, taip pat pasakė, jog situacija neeilinė ir šansų broliui išgyventi beveik nėra“, – prisiminė D. Radzevičius.

Šiandien jis negali pasakyti, ar įvyko stebuklas, ar tiesiog viskas buvo atlikta laiku ir vietoje.

„Tiesiog džiaugiuosi, kad turiu brolį. Pavyzdžiui, dar praėjusią vasarą Lietuvos rinktinėje žaidęs krepšininkas Marijonas Petravičius buvo priverstas baigti karjerą dėl plaučių mikroembolijos. Daktarai jam neleido rizikuoti savo sveikata, nes bet kada galėjo ištikti blogiausias scenarijus. Mano broliui buvo ne mikro, o masinė plaučių embolija. Krešulys buvo užkimšęs plautį ir spaudė širdį, todėl ši buvo sustojusi“, – situacijos rimtumą apibūdino D. Radzevičius.



Nenorėjo išleisti

Išgulėjusį 13 dienų Vitlicho Raudonojo Kryžiaus šv. Elizabetos ligoninėje lietuvį vietos gydytojai norėjo perkelti į kitą šalies kliniką, kurioje planavo toliau tęsti gydymą. Vis dėlto Paežerių gyventojas labai norėjo grįžti į Lietuvą.

„Sakoma, jog namie ir sienos gydo. Vokiečių medikai norėjo mane pasilikti dar keletui mėnesių, žadėjo apmokėti visas mano ir į Vokietiją atvykusios žmonos gyvenimo išlaidas. Jie ketino mane pristatyti medicinos studentams ir parodyti, jog nieko nėra neįmanomo“, – pasakojo R. Radzevičius.

Vis dėlto vyriškis atsisakė likti svetimoje šalyje, nes norėjo kuo greičiau pamatyti namie likusius mažamečius dukrą bei sūnų.

Išėjęs iš ligoninės lietuvis dar savaitę praleido Vokietijoje. Čia jis apsistojo pas žmonos seserį, kuri su vyru gyvena Hanoveryje.

Kadangi vyriškiui lėktuvu skristi buvo griežtai uždrausta, parsivežti jo autobusiuku iš Lietuvos atvyko brolis Dainius. Po 16 valandų kelionės jie pagaliau pasiekė gimtinę.



Pasikeitė finansinė padėtis

Grįžęs į Lietuvą R. Radzevičius dar keturis mėnesius beveik negalėjo pajudėti. Būtent tiek laiko gijo gaivinant sulaužyta krūtinės ląsta. Šiuo metu vyriškis jau pats vaikšto ir važiuodamas neilgus atstumus netgi vairuoja automobilį, tačiau medikų priežiūra ir toliau jam yra būtina.

Pašnekovui apmaudu, kad Lietuvoje daugelis jam būtinų vaistų ir tyrimų yra nekompensuojami, todėl kas mėnesį priverstas išleisti kelis šimtus litų vaistams bei kelionėms pas gydytojus į sostinę. R. Radzevičius tvirtino, jog ši nelaimė stipriai paveikė ir šeimos biudžetą. Seniau iš nieko neprašydavęs paramos vyriškis dabar jos tikrai neatsisakytų.

„Šiuo metu esu darbingas tik 40 procentų. Labai sunku susitaikyti su tuo, kad visą gyvenimą buvau šeimos galva, uždirbau pinigus, o dabar pats esu išlaikytinis. Labai džiaugiuosi, jog sunkiausiais gyvenimo momentais man labai padėjo ir iki šiol padeda broliai, tėvas, žmona, jos sesuo su vyru, vaikai, uošviai. Norėčiau ateityje tiek sustiprėti, kad vėl galėčiau dirbti. Šiuo metu man labai padeda Santariškių ligoninės gydytojai M. Gutauskas ir A. Rudys, taip pat Vilkaviškio ligoninės medikai V. Rogalskis, J. Kanonenkaitė, V. Radionova, kiti medikai. Tikiu, jog padedamas šių specialistų sugebėsiu pasveikti“, – vilties neprarado R. Radzevičius.

Jis patarė visiems, vykstantiems į užsienį, įsigyti Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią nemokamai išduoda teritorinės ligonių kasos. Anot vyriškio, ši kortelė yra daug geriau nei sveikatos draudimas, nes nereikia iš karto su savimi turėti grynųjų pinigų, susimokėti už gydymo paslaugas.






Vilkaviškio ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Vida ZAIKAUSKAITĖ:



– Plaučių embolizacija – labai pavojinga liga. Ja susergama, kai kraujo krešulys užkemša plaučių kraujagysles ir sutrikdo organizmo veiklą. Jeigu embolizacija masyvi, dažniausiai įvyksta klinikinė mirtis ir žmogų reikia gaivinti. Deja, labai dažnai tokie ligoniai neišgyvena. Jei pacientą pavyksta atgaivinti, jam gali tekti visą gyvenimą gerti kraują skystinančius vaistus. Paprastai žmogų gaiviname tiek, kiek reikia, – nesvarbu, ar pusę valandos, ar daugiau. Tokių atvejų esame turėję ir savo praktikoje.

Jei minėtam vyriškiui į plaučius pateko didžiulis krešulys ir medikams pavyko jį „sutraiškyti“, tuomet galima sakyti, jog tai skirta tikrai ne kiekvienam. Taip pat labai svarbu, kaip greitai buvo suteikta pagalba, nes ištikus klinikinei mirčiai ir pragulėjus bent 10 min. be reikiamos pagalbos, išeitis dažniausiai būna viena... Šia liga dažniausiai suserga vyresni, apie 50–60 metų, žmonės. Tiesa, jei embolizacija ne masinė, šiais laikais yra gerų vaistų, kuriais ji gydoma.

R. Radzevičius – buvęs karininkas, ilgai palaikęs sportinę formą, savo darbe daug stovėjęs, o visa tai įvairiais būdais veikia žmogaus kojas. Pakeitus profesiją, jam teko sėdimas, ilgai trunkantis ir varginantis darbas. Kai kojos mažai juda, atsiranda palankios sąlygos susidaryti trombams. Būtent iš kojų į plaučius dažniausiai ir atkeliauja kraujo krešuliai.







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas