„Santaka“ / Buvę ungutiečiai susitiko Kaišiadoryse

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-05-30 22:26

Dalinkitės:  


Į šiemet Kaišiadoryse surengtą ungutiečių susitikimą atvyko per 50 buvusių tremtinių iš visos šalies.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Buvę ungutiečiai susitiko Kaišiadoryse

Andrius GRYGELAITIS

Išgyvenusieji 1948 m. gegužės 22 d. trėmimą į Krosnojarsko srities Mansko rajono Unguto kaimą, pažymėdami šią datą, tradiciškai surengė susitikimą. Šiemet buvę ungutiečiai susirinko Kaišiadoryse.

Pats pirmasis tremtinių susibūrimas įvyko dar 1988 metais, o nuo 2006-ųjų, kai Mažojo Unguto tremtiniai vilkaviškietės Reginos Neiberkienės iniciatyva susitiko Vilkaviškio parapijos namuose, tokie susitikimai rengiami kasmet. Iš pradžių susitikdavo tik Mažojo Unguto kaime gyvenę lietuviai, vėliau prisijungė ir gretimose apylinkėse, Didžiajame Ungute tremties metus praleidę žmonės.

Šie susitikimai vyksta vis kitoje Lietuvos vietoje. Juos savo gyvenamojoje vietovėje organizuoja patys buvę tremtiniai. Į šiais metais Kaišiadoryse vykusį susitikimą susirinko per 50 buvusių ungutiečių, iš jų – devyni vilkaviškiečiai. Kaip pasakojo R. Neiberkienė, mūsų krašte Unguto tremtinių yra daugiau, tačiau vykti į susitikimus ne visi jau gali dėl sveikatos problemų.

„Susitikimuose mes visi kalbame viena tema. Tarp mūsų nebūna jokių politikavimų, ginčų, barnių, vieni kitų dėl nieko nekaltiname, tiesiog džiaugiamės galėdami būti kartu“, – tvirtino R. Neiberkienė.

Pašnekovei pritarė ir jos sesuo Zita Vaškevičienė, tvirtindama, kad žmonės nori susitikti, jiems reikia šito bendravimo ir kalbėjimosi.

„Į susitikimus su likimo broliais bei seserimis vykstame vedami didžiulio noro pasimatyti vieni su kitais. Dešimtmetį buvome kaip viena šeima. Žmonės, drauge vykdami į keliones, vos per keletą savaičių susidraugauja, o mes kartu buvome uždaryti tarp kalnų, niekur negalėdami išeiti ar pabėgti“, – kalbėjo Z. Vaškevičienė.

Seserys prisiminė, jog iš pradžių vietiniai Unguto gyventojai į tremtinius žiūrėjo kaip į banditus, tačiau greitai įsitikino, kad atvykėliai yra geri, dėl nieko nekalti žmonės. Ypač moterys džiaugėsi tuo, jog net tremtyje lietuviams pavyko išlaikyti savo tradicijas, kurias gerbdavo ir kitų šalių žmonės. Iš viso į Unguto kaimą buvo ištremta per 120 lietuvių šeimų. Kitų tautų tremtinių taip pat buvo gausu. Net ir grįžusios iš Sibiro vilkaviškietės prisipažino dar ilgai susirašinėjusios su kitų šalių tremtiniais, tačiau ilgainiui ryšys su jais nutrūko, liko tik nuolatinis bendravimas su Lietuvoje gyvenančiais vienodo likimo žmonėmis.

R. Neiberkienė pasakojo, jog praėjus dešimčiai metų po grįžimo iš tremties ji kartu su kitu mūsų kraštiečiu Juozu Oleka buvo dar sykį nuvykusi į Unguto kaimą. Moteris prisipažino nežinanti, ar dar kada nors norėtų ten nukeliauti, – bijanti, jog prieš akis gali vėl iškilti pamažu praeitin grimztantis siaubas.

Savo susibūrimo vietose tremtiniai kasmet stengiasi palikti kryžių, akmenį, stulpą ar kitą atminimo ženklą. Ant jo paprastai įrašoma data, Unguto kaimo pavadinimas. Šiemet Kaišiadoryse buvę ungutiečiai taip pat paliko savo pėdsaką – akmenį.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas