„Santaka“ / Virš Vištyčio ežero bangų liejosi Kybartų orkestro gausmas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-05-30 22:25

Dalinkitės:  


Vadovas Donatas Ziegoraitis (kairėje) orkestrą keliskart per dieną sukviesdavo į repeticijas pušyne.
Lino SINKEVIČIAUS nuotr.

Virš Vištyčio ežero bangų liejosi Kybartų orkestro gausmas

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nuskynę laurus neseniai vykusiame XII pučiamųjų orkestrų čempionate Kybartų orkestrantai savaitgaliui atsipūsti susirinko prie Vištyčio ežero. Tačiau poilsiu šią tradicinę stovyklą vargiai pavadintum – pušynas plyšo nuo repetuojančio orkestro gausmo.



Pakvietė ir veteranus

Tie, kas vieną šiltą gegužės savaitgalį laiką leido prie Vištyčio ežero, neabejotinai girdėjo virš pušyno vinguriuojančias svajingas fleitų ir užburiančias saksofonų melodijas, ežero tylą drebinančias tūbas ir valtornas, sodrius trombonų, trimitų garsus ir švelnų eufonijaus tembrą, kaskart susijungiančius į bendrą visumą. Taip tris dienas „Viktorijos“ poilsiavietėje gyveno, ilsėjosi ir repetavo daugiau nei aštuonios dešimtys Kybartų orkestro muzikantų ir šokėjų, prisijungti pakvietę ir senuosius, dar kartais su orkestru pagroti iš kitų miestų atvykstančius kybartiečius.

Veteranų – taip dabartiniai orkestrantai mėgsta vadinti prieš dešimtmetį ar kur kas daugiau laiko orkestre grojusius kolegas – ilgai kviesti į tokius renginius nereikia. Nuo mažumės pamilusių orkestrą ta tikrąja kybartietiška meile muzikantų širdys apsąla pamačius pirmąjį dirigento mostą ar išgirdus pirmuosius kūrinio akordus.

Veteranai visuomet pasirengę pagelbėti jaunimui, pasidalyti patirtimi, uždegti entuziazmu, pamokyti meistriškumo, o kartais tiesiog padėti orkestro vadovui „suganyti“ kelias dešimtis jaunimo, kurio didžioji dalis – paaugliai.



Stipriausi šalyje

Šįkart orkestrantai į stovyklą susirinko po sunkaus darbo – pasirengimo Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatui. Pernai sumanę jame dalyvauti pirmą kartą, Kybartų kultūros centro vaikai ir jų naujasis vadovas Donatas Ziegoraitis pasirinko žemiausią A kategoriją, kurioje paprastai ir varžosi jaunimas. Tąkart tapę geriausiais ir parsivežę „Grand Prix“ apdovanojimą, šiemet kybartiečiai jau drįso žengti aukštyn. Tačiau ir tarp B kategorijoje besivaržiusių orkestrų kybartiečiams lygių nebuvo: šiemet jie taip pat parsivežė „Gran Prix“, geriausio B kategorijos dirigento apdovanojimą ir pripažinimą, jog savo grupėje yra stipriausi šalyje.

Dirigento batutą ir sunkų darbą iš ilgamečio orkestro vadovo Antano Ziegoraičio perėmęs jo sūnus Donatas santūriai šypsosi, kai kalba pakrypsta apie neseniai iškovotus laurus ir ateities planus. Žinoma, sustoti vietoje jis nežada ir yra pasiryžęs siekti pergalių, prie kurių orkestrą, kybartiečius ir kolektyvo veiklą sekančius viso rajono gyventojus įpratinęs senasis vadovas. Tačiau už iškovotų apdovanojimų, pergalių patoso ir fanfarų slypi itin sunkus, daug atsakomybės, pasiaukojimo ir atsidavimo reikalaujantis darbas.



Perdavė batutą

D. Ziegoraitis, pats Kybartų orkestre grojantis nuo aštuonerių metų, prisipažįsta niekada negalvojęs apie tai, kad jam kada nors teks iš tėčio perimti dirigento batutą. Ir pats nustemba suskaičiavęs, jog šiemet sukanka trisdešimt metų, kai jo gyvenimas susijęs su orkestru.

Nors šiame kolektyve grojo visi trys buvusio vadovo Antano Ziegoraičio vaikai, ilgainiui Kybartuose liko tik Donatas. Per penkis orkestro gyvavimo dešimtmečius į gyvenimą išleista daugiau nei tūkstantis muzikantų, iš kurių dalis tolesnę karjerą susiejo su muzika. Tačiau kybartiečiai priėjo prie išvados, kad kito žmogaus, kuris orkestre galėtų išlaikyti įskiepytas tradicijas ir „ziegoraitiškąją“ dvasią, nėra. Tad Donatui teko ryžtis ir žengti atsakingą žingsnį, o svarbiausia – prisiimti slegiančią atsakomybę išlaikyti orkestrą tokiame lygyje, prie kokio įpratę Kybartai.

Nors protarpiais tėčiui susirgus Donatui tekdavo perimti vadovavimą orkestrui, tikrąją atsakomybę ir sunkumus jis pajuto tik pernai, kai vasario 1 d. A. Ziegoraitis galutinai perdavė visą orkestro „ūkį“.

– Darbas labai sunkus, nes reikia atiduoti visą save, negailint laiko, jėgų, aukojant laisvalaikį, šeimai skirtas minutes, – neslėpė Donatas, prisimindamas, jog augo tokioje šeimoje, kur taip pat gyvenimas sukosi aplink orkestrą, o tėtį vaikai ilgiau matydavo repeticijose nei namuose. – Įsivaizduokite, kad keliasdešimt žmonių, skirtingų asmenybių su savo individualiais požiūriais, turi ne tik groti vienu ritmu, bet ir gyventi panašiais idealais, degti tuo pačiu troškimu, išlaikyti bendrą tvarką ir discipliną. O tai pasiekti tikrai nelengva. Laimei, šalia turiu tėtį, su kurio visada galiu pasitarti.



Jaučia palaikymą

Tiesa, Donatas prisipažįsta, kad tėtis niekuomet negaili pastabų, o pagyrimų gal kiek ir pašykšti. Bet toks jau jo būdas: nuo vaikystės sūnums sakydavo, kad girti gali kiti, o tėvų pareiga – mokyti ir sveikai pakritikuoti.

Išugdyti gerą orkestrą trunka kur kas ilgiau nei kitą muzikinį kolektyvą. Juo labiau kad po beveik dešimties metų darbo, kai visiškai natų nepažinęs vaikas tampa tikru muzikantu, jis baigia mokyklą ir dažniausiai palieka Kybartus. Tiesa, studentai ar jau šeimas sukūrę vyrai dar ilgai važinėja į repeticijas, kol galiausiai atstumas ir laikas padaro savo.

Donatas pripažįsta, jog norinčiųjų groti orkestre tikrai netrūksta. Mat Kybartams orkestras – tarsi miesto simbolis, nebe kolektyvas, o tiesiog reiškinys, be kurio savo gyvenimo neįsivaizduoja nė viena kybartiečių karta. Nauja orkestro sudėtis renkama vidutiniškai kas aštuoneri metai, nes kasmet mokyti ir papildyti orkestrą naujais vienodo lygio muzikantais būtų tiesiog neįmanoma.



Meilė gimsta su darbu

Vadovas juokiasi prisiminęs, kad daugelis atėjusiųjų į pirmą orkestro repeticiją pageidauja groti saksofonu. Populiarūs ir tokie maži instrumentai, kaip klarnetai ar fleitos. Kiti norimą instrumentą renkasi pagal tai, su kokiu orkestre grojo jų tėtis ar draugas. Tačiau vadovas visuomet atsižvelgia į vaiko burnos organų struktūrą, klausą, kūno sudėjimą, nes instrumentas turi ne tik patikti, bet ir tikti. Juk nepaduosi didžiulės tūbos mažai, liesai mergaitei, kuri jos net panešti neįstengtų.

Tačiau vadovo praktikoje buvę ir išimčių. Nors D. Ziegoraitis ir suabejojo, ar smulkiam vaikui gali tikti tūba, šis buvo atkaklus ir ilgai vadovą įtikinėjo, kad jam nesunku ją nešti. Eksperimentas pasitvirtino: berniukas grojo tūba, kol baigė mokyklą.

Tikroji meilė savo instrumentui gimsta tuomet, kai po aibės repeticijų (repetuojama triskart per savaitę po 3,5 val.) vaikai pramoksta groti ir pajunta tikrą malonumą. Juk nė vienas instrumentas, kad ir kaip gražiai jis blizgėtų, pats gražiai negroja. Meistriškumą pasiekia muzikantas. Tuomet, kai jis išmoksta gerai groti, kito instrumento net nebeįsiūlysi.



Kuria naujus

Patiems tenka rinktis ir repertuarą, kuris turi būti ne tik „įveikiamas“ jauniesiems muzikantams, bet ir patikti tiek jiems, tiek ir klausytojams. Neužtenka vien panaršyti po specialius interneto puslapius. Dažnai vadovas ir koncertmeisteriai, išgirdę gražų kūrinį, orkestruotes kuria patys. „Užkabinę“ jaunuosius muzikantus jų mėgstamais kūriniais, vadovai po truputį vaikus pripratina ir prie sunkesnio repertuaro.

Vėliau orkestrantai ir patys tampa tokiais entuziastais, kad groja ne tik per repeticijas, bet ir laisvalaikiu. Tie, kurie palieka Kybartus, įsilieja į kitus kolektyvus ar kuria savus. Beje, visai neseniai buvę kybartiečiai, gyvenantys Vilniuje, subūrė savą orkestrėlį. Kol kas jis žengia tik pirmuosius žingsnius: derina repertuarą, renkasi instrumentus. Tačiau turint omenyje kybartietiškąją „mokyklą“ ir tai, kad naujajame orkestre groja vienas iš Ziegoraičių – vyresnysis Donato brolis Aidas, reikia manyti, jog apie šį kolektyvą dar išgirsime.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas