„Santaka“ / Kai rišamas gyvenimas...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-05-25 08:30

Dalinkitės:  


Vilius Kočiubaitis, buvusi jo auklėtoja Vilija Paškauskienė (kairėje) ir mama Petronėlė Gertrūda Kočiubaitienė vienas kitam negailėjo gražių žodžių.

Kai rišamas gyvenimas...

Visą gegužės mėnesį Vištyčio regioninio parko direkcijos patalpas puošia margiausiais raštais ir spalvomis išmarginti kilimai, atkeliavę iš tolimojo Afganistano. Šalies, kuri mums tolima ir mažai pažįstama, kartais net bauginanti, kur didžiulis kūdikių mirtingumas, kur moterys dėvi galvos apdangalus, dauguma jų beraštės, kur visai kitoks tikėjimas.

Vištyčio regioninio parko direkcijoje atidarant Afganistano krašto rištinių rankų darbo kilimų parodą įvyko susitikimas su jos iniciatoriumi, iš Vištyčio kilusiu karo mediku Viliumi Kočiubaičiu. Į susitikimą su kraštiečiais jis atskubėjo tiesiai iš Gražiškių gimnazijos, kur moksleiviams pasakojo apie savo patirtį misijose Afganistane, Goro provincijoje. Panašus susitikimas tos pačios dienos rytą vyko ir Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinėje mokykloje.

V. Kočiubaičio vištyčiokams pristatinėti nereikia. Jis – karo gydytojas, tris kartus dalyvavęs misijose Afganistane, Vištyčio interneto puslapio įkūrėjas ir administratorius, pagrindinis istorinės, kultūrinės medžiagos apie savo kraštą rinkėjas bei puoselėtojas. Kažkada Vilius yra labai gražiai pasakęs, kad „Vištytis man yra būsena: ir tėviškė, ir gyvenimo būdas, ir mano meilė“.

Dar prieš parodos pristatymą žiūrint nuotraukas iš tolimojo Afganistano akys užkliuvo už fotografijos, darytos 2005 metais. Joje Vilius stovi šalia medinės rodyklės, įsmeigtos tolimoje šalyje ir liudijančios, kad nuo Čagčarano iki Vištyčio – 3963 kilometrai. Taigi, parodoje demonstruojami kilimai ir tiesiogiai, ir metaforiškai reprezentuoja kelią nuo gimtojo Vištyčio iki tolimos Goro provincijos Afganistane ir atgal.

„Afganistane mane sužavėjo du dalykai: kalnai ir vietinių moterų išausti kilimai, – per parodos atidarymą kalbėjo V. Kočiubaitis. – Hindukušo kalnai yra užburiantys. Pajutau, kad kalnai žmogų nepaprastai veikia, jie apgaubti ypatinga dvasia. Prieš jų galią jautiesi mažas ir bejėgis. Pradėjau gerbti ir mylėti kalnus. Atrodo, jog kažkokia dalelė manęs yra ne tik čia, Vištytyje, bet liko ir ten, Afganistane, Hindukušo kalnuose.“

V. Kočiubaitis labiausiai džiaugėsi tuo, kad paroda pasiekė jo gimtąjį miestelį.

Parodoje eksponuojami kilimai palieka pribloškiantį įspūdį. Tai savotiškos istorijos, nuaustos iš spalvų, vaizdinių ir pojūčių. Vištytyje pristatoma daugiau nei dvidešimt kilimų, kuriems išsamius aprašus parengė vilkaviškietė, Vilniaus dailės akademijos paskutiniojo kurso studentė tekstilininkė Justina Bricaitė. Galima įžvelgti afganistanietiškų raštų, spalvų sąsajų su lietuviška tekstile. Pavyzdžiui, eglutė – gyvybės, amžinumo simbolis – aptinkamas tiek Afganistano krašto kilimuose, tiek lietuviškose juostose. Kaip moteriškumo simboliai abiejų tautų kultūriniame palikime randami tulpių, lelijų motyvai. Apstu rombų, kurie pas mus buvo pirmieji motyvai tautinėse juostose, daug lietuviškiems artimų spalvų derinių ir kt.

Afganistano rištiniai rankų darbo kilimai puikiausiai atspindi seną šio krašto kultūrą, istoriją, meną. Skurdžioje Afganistano šalyje vienas iš pagrindinių pragyvenimo šaltinių yra kilimų rišimas. Į juos, atkeliavusius iš afganistaniečių namų, įsigėrusios, įsismelkusios asmeninės žmonių, šeimų istorijos. Kilimus afganistaniečiai tiesia ant grindų, meldžiasi, miega ant jų, kabina ant sienų. Islamiškuose kraštuose žmonių ar gyvūnų atvaizdai mene nevaizduojami arba vaizduojami labai stilizuotai ir yra sunkiai atpažįstami, o įvairiausių augalinių motyvų ypač gausu.

Šioje šalyje dar laikomasi senos tradicijos: kai kilimai jau baigti rišti, jie tiesiog numetami ant kelio, kuriuo keliauja žmonės, genami gyvuliai. Po to yra išplaunami. Tokiu būdu spalvos įgauna ryškumą. Sakoma, kad tikrasis kilimų grožis, pačios sodriausios spalvos atsiskleidžia tik po kelių ar net keliolikos dešimtmečių. Tad svarbiausias šių kilimų bruožas – ilgaamžiškumas. Net laikui bėgant spalvos neblunka dėl dažymui naudojamų tik natūralių dažų, gaunamų iš uolienų ir augalų. Viename kilimo kvadratiniame metre surišama net pusė milijono mazgų. Kilimas rišamas pusę metų.

V. Kočiubaitis atkreipė dėmesį, kad neįmanoma rasti dviejų visiškai vienodų kilimų. Juos audžia tik moterys, todėl kiekvienas kilimas – tai dalis unikalaus moters gyvenimo, tai jos likimas, istorija apie meilę, pasiaukojimą, netgi mirtį.

Avių, kupranugarių, ožkų vilnos kilimai – tarsi gyvi, reaguoja į saulės šviesą, vandenį. Vienokie jie dienos šviesoje, kitokie esant dirbtiniam apšvietimui. Tolimojo krašto kilimai V. Kočiubaičiui tapo maža, bet ypač branginama gyvenimo dalimi nuo tada, kai prieš daugelį metų jis kartu su kolega įsigijo pirmą tokį kilimą. Dabar vyriškio kolekcijoje yra per trisdešimt Afganistano kilimų.

Karo medikas ypač dėkojo parodą aplankiusiems savo pirmiesiems mokytojams Vytautui Zdanavičiui, Birutei Mardosaitei, kurie sugebėjo įskiepyti pamatines nekintančias vertybes, meilę gimtam kraštui, jo istorijai. Juk nemylėdamas savo žemės, nematydamas jos grožio, neatrasi jo ir svetimame krašte. Padėkos žodžių sulaukė ir klasės auklėtoja Vilija Paškauskienė, gydytoja Jolanta Bernotienė, kaimynai, pažįstami, parodą surengę Vištyčio regioninio parko direkcijos darbuotojai. Vištytietė Aldutė Kaminskienė išdrožė ir padovanojo savo kraštiečiui medinį šaukštą. Už gražias akimirkas dėkojo ir į svečius atvykusios Vilkaviškio kultūros centro darbuotojos, o etnografė Nijolė Skinkienė pažadėjo šiuos kilimus pristatyti ir vilkaviškiečiams. Ypač daug sąsajų su lietuviškąja tekstile pastebėjo Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro dailės studijos vadovė Stasė Zelinauskaitė.



Rima GAGIENĖ

Vištyčio regioninio parko direkcijos vyr. specialistė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas