„Santaka“ / Ieva tyrė bendraamžių kalbą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-05-23 06:38

Dalinkitės:  


Meistriškai ir kruopščiai atlikusi originalų mokslinį tyrimą Ieva nusipelnė medalio.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Ieva tyrė bendraamžių kalbą

Balandžio pabaigoje į vilkaviškiečių Daivos ir Alvydo Paškauskų namus atskriejo džiugi žinia: dukra Ieva tapo Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laureate.



Šeimyninis tandemas

Šį titulą Ieva Paškauskaitė pelnė parengusi darbą „Jaunimo trumpinių ir slengo žodynas ir jo analizė“. Šeimos džiaugsmas buvo dvigubas, nes Ievos konkursinio darbo vadovė – jos mama Daiva Paškauskienė.

I. Paškauskaitė mokosi Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos trečioje klasėje, o D. Paškauskienė Pilviškių „Santakos“ gimnazijoje dėsto biologiją ir chemiją. Klasėje dukra ir mama nesusitinka, tad konkursui ruošėsi kaip šeimyninis tandemas.

Pasak Ievos, idėja imtis tokio darbo kilo abiem bendru sutarimu. „Man reikėjo vadovo, o mama konkurse ketino dalyvauti ir su savo mokiniais. Be to, mama man galėjo patarti moksliniais klausimais: kaip apipavidalinti žodyną ir jo analizę, teisingai suformuluoti tikslus, uždavinius, parašyti išvadas“, – pasakojo mergina.

Temos pasirinkimą, darbo tikslą bei metodą Ieva suformulavo tezėje: „Kartais darosi sunku tėvams suprasti savo vaikus, o mokytojams – mokinius, nes pastarieji šnekamojoje kalboje gausiai vartoja slengą, o bendraudami internetu ir žinutėmis – trumpinius. Darbo tikslas – surinkti jaunimo vartojamus trumpinius ir slengą, sudaryti jų žodyną, atlikti žodyno analizę. Norint išsiaiškinti šių nenorminių žodžių vartojimą ir paplitimą atlikta anketinė apklausa. Išsiaiškinti dažniausiai vartojami slengo žodžiai ir trumpiniai, kaip dažnai ir kokiose gyvenimo srityse jie vartojami. Šiuo darbu norima padėti jaunimui kritiškiau pažvelgti į savo kalbą ir nevartotiniems žodžiams rasti vartojamą atitikmenį.“



Įvertino ne tik originalumą

ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniam etapui teikiamo darbo pagrindą sudarė autorės savarankiškai gauti mokslinio tyrimo rezultatai. Rašydama „Jaunimo trumpinių ir slengo žodyną ir jo analizę“ gimnazistė surinko 216 trumpinių ir sukūrė alfabetinį „Jaunimo trumpinių žodyną“. Taip pat surinkti 156 veideliai (simboliai, reiškiantys tam tikrą emociją), sudarytas veidelių žodynas, kuriame jie pavaizduoti, parašytos pagrindinės reikšmės.

Pagal pasirinktą temą Ievos darbas konkuravo humanitarinių mokslų sekcijoje. Pirmajame konkurso ture, kuriam 250 mokinių buvo pateikę 140 mokslo tiriamųjų darbų, atliktą tyrimą reikėjo pristatyti 15 min. trukmės moksliniu pranešimu. Ievos darbas buvo vienas iš 20 patekusių į baigiamąjį turą. Šiam turui mokinė turėjo parengti dar ir stendinę informaciją. I. Paškauskaitės tyrimas pateko į geriausiųjų penketą, o vilkaviškietė tapo ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laureate.

Ekspertų komisija įvertino I. Paškauskaitės darbo idėjos originalumą, atlikimo moksliškumą, meistriškumą bei kruopštumą, tyrimo metodikos naujumą, savarankiškumą, darbo tęstinumą, aprašo, stendo ir priedų estetinį vaizdą bei gebėjimą diskutuoti su komisijos nariais darbo tema.



Draugams atrodė juokinga

Su Ieva pasikalbėjome apie pripažinimą atnešusį sumanymą ir jo įgyvendinimo „užkulisius“.

– Ar pačiai yra buvę, kad negalėjai suprasti, ką tau draugas norėjo parašyti?

– O taip! Būtent todėl ir ėmiausi slengo rinkimo ir nagrinėjimo. Visada maniau, jog suprantu, ką reiškia vienas ar kitas žodis, kol paaiškėjo, kad taip nėra. Pavyzdžiui, maniau, kad žodis „kimarinti“ reiškia kalbėti, o iš tiesų jis reiškia „nieko neveikti“.

– Kodėl nusprendei dalyvauti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape?

– Norėjau pristatyti savo sukurtą žodyną, o šis konkursas buvo puiki galimybė tai padaryti.

– Esi gabi daugeliui dalykų. Kodėl šį kartą nutarei imtis darbo kalbos tema?

– Šiandien tai labai aktuali tema. Lietuvoje jai skiriama mažai dėmesio – yra išleistas tik vienas slengo žodynas (ir tas pats pasirodė tik šiais metais), o kitose šalyse jie labai populiarūs. Be to, jaunimas vis dažniau vartoja slengą šnekamojoje kalboje, žinutėse ir bendraudami internete trumpina žodžius. Seneliams, tėvams ir mokytojams darosi sunku mus suprasti.

– Kiek laiko skyrei konkurso darbui?

– Nemažai. Žodžius rinkti pradėjau rudens pradžioje, vėliau teko juos sisteminti ir nagrinėti. Likus maždaug mėnesiui iki konkurso neretai tekdavo prie žodyno praleisti po kelias valandas. Be to, reikėjo vartyti įvairiausių kalbų žodynus, ieškoti ir aiškintis, iš kokios kalbos kilo vienas ar kitas slengo žodis.

– Kaip reagavo draugai, kuriuos apklausei rinkdama veidelius ir slengo posakius?

– Iš pradžių jiems atrodė keista ir neįprasta, kad prašau prisiminti kuo daugiau netaisyklingų žodžių. Neretai teko net aiškinti, kas yra slengas, ir pateikti pavyzdžių, nes daugumą slengo žodžių jie laikydavo normine kalbos dalimi.

Draugams dažnai atrodydavo juokinga, jog užsirašinėju jų sakomus žodžius, o kartais jie net nesuprasdavo, kodėl vienas ar kitas žodis yra nevartotinas – juk jį vartoja visi. Tačiau dauguma mano draugų tikrai susidomėjo ir noriai man padėjo, „išvertė“ žodžius, kurių reikšmės nežinojau, net skaitydavo senas trumpąsias žinutes, ieškodami trumpinių ar veidelių.

– Ar vėliau jie domėjosi tuo, ką surinkai?

– Domėjosi, o kai kurie net vartė sudarytą slengo ir trumpinių žodyną. Jų reakcijos buvo labai įvairios: vieniems matyti tiek daug netaisyklingų žodžių ir posakių vienoje vietoje atrodė juokinga, kiti pastebėjo, jog surinkti į krūvą jie skamba šiurkščiau nei vartojami gyvai, kai yra sakomi po vieną.

– Ar virtualiai bendraujantis jaunimas dar rašo ir taisyklinga lietuvių kalba, ar trumpinių ir veidelių vartojimas jau tapęs norma?

– Tiesą sakant, veideliai išties yra tapę norma. Atliktos apklausos duomenimis, juos vartoja daugiau nei devyniasdešimt procentų jaunuolių. Vargu, ar yra toks mano bendraamžis, kuris nė karto nevartojo veidelio rašydamas žinutę ar bendraudamas internetu. O slengą ir trumpinius vieni vartoja nuolatos, kiti – tik retkarčiais, o treti stengiasi išvis jų nevartoti. Slengo ir trumpinių vartojimas priklauso nuo asmeninio požiūrio į kalbą ir nuo to, su kuo bendraujame. Su vyresniais žmonėmis mes dažniausiai kalbame taisyklingai, o tarpusavyje bendraujame nepaisydami bendrinės kalbos normų.

– O kaip rašai tu pati?

– Nesu didelė trumpinių mėgėja, dažniausiai žinutėse rašau visus žodžius ir net sudedu kablelius. Tačiau susipažinusi su trumpiniais retkarčiais pradėjau vartoti juos ir pati, ypač skubėdama ar taupydama ženklų skaičių žinutėje.

– Akivaizdu, kad medžiaga, kurią tu surinkai, iliustruoja procesus, vykstančius mūsų kalboje. Ar nekyla minčių darbą pristatyti platesnei auditorijai?

– Esu pasiruošusi žodyną pristatyti visiems norintiems. Žinoma, būtų šaunu jį ir išleisti. Sudarinėdama žodyną įdėjau tikrai daug darbo, ir išvysti popierinį jo variantą būtų puikus atpildas.

– Būtų įdomu išgirsti kelis įdomiausius slengo posakius ir, be abejo, paaiškinti, kaip turėtume juos suprasti.

– Man pačiai labai patinka slengo žodis „spinta“, reiškiantis raumeningą vaikiną. Žodis „šian“, dažnas tiek šnekamojoje kalboje, tiek trumposiose žinutėse, reiškia „šiandien“. Jei kas nors „lydosi“, tai jis ne tirpsta iš karščio, o tiesiog labai kuo nors žavisi. Jei „lūžta“ – tai tik negali tverti iš juoko, jei „čilina“ – nieko neveikia arba nuobodžiauja. O „duoti žaibą“ reiškia susitrenkti kumščiais.



Renata VITKAUSKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas